2021 m. rugsėjo 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Pomirtinis komunizmas su rinkos bruožais

Rūta KANOPKAITĖ, "Šeimininkė"

Kanopkaite_2.jpgAtsitiktinai bibliotekoje pasiėmiau knygą gyvųjų pasaulyje ne itin patraukliu pavadinimu „Kapinių istorijos“. Sugundė autorius – Borisas Akuninas (tikroji pavardė Grigorijus Čchartišvilis) yra garsus Rusijos rašytojas. Ypač išpopuliarėjo jo istorinių romanų serija, kur veikia slaptasis seklys Erastas Fandorinas; pagal vieną iš jų sukurtą Nikitos Michalkovo filmą „Valstybės patarėjas“ prieš kelerius metus matė ir Lietuvos žiūrovai. Tačiau „Kapinių istorijos“ visai kas kita. Tai išmintingas, intriguojantis dokumentikos ir literatūrinės išmonės kokteilis – pasakojimai apie senąsias Maskvos, Paryžiaus, Londono, Jokohamos, Niujorko, Jeruzalės kapines.

„Protėviai mums egzistuoja, o mes jiems – ne, todėl, kad mes apie juos kai ką žinome, o jie apie mus – visiškai nieko. (...) Numirėliai – mūsų kaimynai ir sugyventiniai. Mes vaikštome per jų kaulus, naudojamės jiems statytais namais, einame pasivaikščioti jų sodintų medžių paunksmėje.“ Ši citata iš B. Akunino knygos apie vietas, kur susitelkia laikas ir atmintis, mums tarsi primena: mirtis ir gimimas – ne aklinos sienos, o durys. Mirusiųjų protėvių amžinojo poilsio vietos – nevienodos kaip ir jų gyvenimai. Su keistenybėmis, ekscesais, iš kartos į kartą perduodamų pasakojimų šleifais... Ar laikytume istorijos palikimu garsiąsias Paryžiaus Per Lašezo ar Londono Haigeito kapines, jei kažkada valdžiusių ministrų ir merų valia ten rikiuotųsi kilometrai standartinių urnų ir angelų?..

Gįžkime į Lietuvą. Teisės aktų pakeitimus siūliusi mūsiškė Aplinkos ministerija norėjo, kad nuo lapkričio 1-osios, įrengiant kapavietes, įsigaliotų tam tikri apribojimai. Paminklai negalėtų būti didesni nei 1,2 m aukščio ir 1,5 m pločio, kapavietės sklypą ribojantys apvadai virš žemės paviršiaus galėtų iškilti ne daugiau kaip 0,2 m, o stulpo, obelisko, kryžiaus, koplytstulpio formos paminklas – ne aukštesnis kaip 5 m. Antkapio plokštė negalėtų viršyti 0,7 m pločio ir 1,5 m ilgio, turėtų būti ne aukštesnė nei 0,2 m.

O štai ir svarbiausia šio „genialaus“ sumanymo, gimusio G. Kazlausko vadovaujamoje ministerijoje, dalis: „paminklai kapinėse galės būti statomi tik suderinus kapavietės planą ir paminklo, antkapio ar apvadų brėžinius su kapines prižiūrinčių institucijų specialistais.“ Kas Lietuvoje nežino, kad kiekvienas suderinimas kainuoja ne tik laiko, nervų, bet ir pinigų?.. Be to, masinė standartinių paminklų ir jų detalių gamyba – pelningas verslas, nes klientų visada yra.

Laimė, Vyriausybės posėdyje tokiam smulkmeniškam reglamentavimui nepritarta. Bent kol kas. Tačiau kirba klausimas: ar Aplinkos ministerija neturi rimtesnių darbų nei kapaviečių parametrų ribojimas? Daugiau valdžiai nėra ką „apriboti“?

Nutarė nors kapines sueuropinti, jei jau šiaip gyvenimas šuniškas, paironizavo sutiktas pažįstamas satyrikas. Anot jo, Šv. Reglamento tarnai galėtų parengti dar ir tokį įstatymą: sulaukus 50 metų, privalu nusipirkti karstus ir juos deklaruoti kasmetinėje turto deklaracijoje, būtinai nurodant matmenis.  

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)