2021 m. rugsėjo 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Ar yra riba tarp žiniasklaidos kritikos ir persekiojimo?

Vidmantas VALIUŠAITIS, Žinių radijas

valiusaitis_II_a.jpgNeseniai Lietuvoje viešėjo Aidanas White'as, ilgametis Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius, vadovavęs šiai profesinei organizacijai nuo 1987-ųjų iki šių metų balandžio. Organizacijos „Transparency International“ Lietuvos filialo kvietimu jis dalyvavo „Žurnalistų pusryčiuose“, kur rugsėjo 26 dieną skaitė paskaitą apie žurnalistų profesinę etiką.

Svarbiausioji A. White'o paskaitos mintis ir raginimas – išlaikyti gyvą žurnalistų profesinės etikos liepsną. Jis pabrėžė, kad skelbti tiesą yra svarbiausioji žurnalisto pareiga ir negali būti pateisinimų šio principo laužymui.

Nepaisant to, pasak A. White'o, pasitaiko atvejų, kai to nesilaikoma, žiniasklaidos galia piktnaudojama. Jis minėjo praėjusią vasarą Didžiojoje Britanijoje nuvilnijusį skandalą, kai iškilo viešumon faktai, jog didžiausio tiražo sekmadieninio laikraščio „The News of the World“ darbuotojai slapta klausėsi tūkstančių žmonių – nuo nusikaltimų aukų iki garsenybių. Iš Lietuvoje tarptautinės žurnalistų bendruomenės dėmesio vertų atvejų Aidanas White'as pažymėjo vieno leidėjo iniciatyvą per teismą reikalauti milijono litų iš tinklaraštininko, kuris savo bloge tik pareiškė nuomonę, vadovaudamasis kitų žiniasklaidos priemonių pranešimais. Tai atvejis, rodantis, kad pačios žiniasklaidos priemonės kartais, anot A. White'o, gali veikti prieš žodžio laisvės principus.

Lietuvos žiniasklaidos raiškos lauke pastaruoju metu daugėja atvejų, kuriuos sunku vertinti vienareikšmiškai. Naujausias įvykis – Seimo nario Sauliaus Stomos nuotykiai su jauna mergina, viešojoje erdvėje dabar vadinama žurnaliste. Paliekant nuošalyje moralinius vertinimus, kuriems pagrindo teikia paviešinti politiko elgesio ir kalbų fragmentai, žanro klausimas vis dėlto lieka atviras: ar toks apsimetinėjimas ir provokavimas yra žurnalistika? Kiek tai dera su teise ir žurnalistikai keliamais profesionalumo reikalavimais? O leidėjo Vito Tomkaus milijoninis ieškinys Dainiui Radzevičiui? Kas tai: bandymas apginti „gerą vardą“ ir „profesinę reputaciją“, ar siekis užčiaupti, įbauginti ir sužlugdyti kritiką? Precedentų, tegu ir ne visai lygiaverčių, esama: metų pradžioje už pareikštą kritiką didele pinigine bauda buvo nubaustas žurnalistas Gintaras Visockas.

Ar yra riba tarp žiniasklaidos kritikos ir asmenų persekiojimo – neteisėtų veikų, kuriomis siekiama kitais asmenimis pasinaudoti arba juos nutildyti, sužlugdyti, pakirsti reputaciją? Apie tai vyko diskusija Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“, kurioje dalyvavo žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, docentas Andrius Vaišnys, Transparency International Lietuvos filialo vadovas Sergejus Muravjovas ir komunikacijos specialistas Rytis Juozapavičius.

Greta žurnalistų etikos inspektorės, kuri pagal profesiją yra teisininkė, į laidą norėjau pakviesti ir dar bent vieną nepriklausomą teisininką. Kalbėjausi su 5 iškiliais teisės specialistais – advokatais, teisėjais, teisės teoretikais. Aplinkybių sutapimu, nė vienas iš jų, išgirdę apie laidos temą, atvykti negalėjo dėl tikrų ar tariamų priežasčių. Ir tai tik patvirtina, kad baimės laisvai ir atvirai svarstyti kai kurias žiniasklaidos problemas, bent jau teisininkų aplinkoje, išties esama. Nenuostabu. Žmonės nesijaučia saugūs, bijo būti žiniasklaidos šantažuojami. Daugelis prisimena prieš keletą metų regėtą teisėjo Audriaus Cinino profesinės garbės ir žmogiškojo orumo niokojimą spaudos puslapiuose, įskaitant fotomontažus ir kitas psichologinio poveikio priemones. Mūsų teisinė aplinka tokia, kad net vykstant teismo procesams viena iš šalių gali leisti sau nevaržomai naudoti tokias poveikio priemones prieš kitą šalį ir nesusilaukti jokių pasekmių. Todėl nenuostabu, kad tai verčia net teisininkus gūžtis...

(Mūsų Svetainės "Komentaruose" - Vidmanto Valiušaičio pokalbis "Ar yra riba tarp žiniasklaidos kritikos ir persekiojimo?", kurį transliavo Žinių radijas)

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)