Nors Seimą rinksime tik po metų – politikų rinkiminės kampanijos, savęs demonstravimas, konkurentų murkdymas, nevengiant užmaskuoto reketo, partijų jungtuvės, žiniasklaidos erzelis jau taip įsivažiavę, tarsi mums, rinkėjams, prie urnų tektų eiti rytoj.
Įsijungi televizorių, o ten per visus kanalus – Saulius Stoma. Sekso skandalas be sekso. Pagyvenusio politiko iliuzijos, kad trisdešimčia metų jaunesnė pana gali jį žaibiškai įsimylėti, aišku, juokingos. Kaltinimai apie galimai norėtus išleisti mokesčių mokėtojų pinigus galimai įdarbinant jauną merginą už galimas intymias paslaugas – skystoki. Nes televizijos prodiuserių planuoto rezultato – lovos ir darbo sutarties – nėra. Ką turime? Stomą, pakliuvusį į vyriško klimakso spąstus. Ar jis vienintelis toks herojus? Gyvenimo būdo laidų ir bulvarinių pokalbių šou „kepėjai“ prarastų savo duoną su sviestu, jei nuolat pabrėžtų garsių porelių amžiaus skirtumus ir moralizuotų už tai…
Įsibėgėjus Stomos serialui, prisiminiau kitą atvejį. Prieš gerą mėnesį bene visose televizijose ir laikraščiuose buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas negailestingai kritikuotas dėl to, kad gavo užmokestį už dalyvavimą oficialiuose savaitgalio renginiuose. „Ėmė pinigus už nuėjimą į sekmadienio mišias“, skelbė antraštės. O šiomis dienomis paviešinus auditorių ataskaitą paaiškėjo, kad panašiai nusidėjo daugelio savivaldybių politikai, nes tai leido Darbo kodekso pataisos. Atidesniam piliečiui neišvengiamai kyla klausimų. Kodėl neva viešąjį interesą ginančio didžiausiu save vadinančio leidinio nesudomino kiti merai? Tarkim, socialdemokratas, gavęs pinigus už tai, kad savaitgalį nuvažiavo į Sartų žirgų lenktynes? Aršūs kritikai bent jau galėjo išvardyti visus rajonus ir partijas, kuriuos atstovaujantys merai irgi panašiai pasipinigavo. Beje, žiūrint formaliai, nenusižengdami įstatymui. O gal kontrolieriai žiniasklaidai nutekino tik vieną „atpirkimo ožį“ – A. Kupčinską? Kodėl mes, skaitytojai, žiūrovai, rinkėjai, apie tai nesame informuojami išsamiai ir objektyviai?
Jau pats laikas pradėti rinkti ir kai kurių politikų „auksines mintis“. Iki rinkimų susidarys visa knygelė, kurią paskaičius, rinkėjams iškart daug kas bus aiškiau. Antai liberalų vadas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neseniai Liberalų sąjūdžio suvažiavime vykusioje konferencijoje pareiškė: nedovanotinas valstybės lėšų švaistymas, kai žmogus, gyvenantis keturių kambarių bute, nors jam gal tiek net nereikėtų, gauna kompensaciją pagal kvadratūrą.
Iš kur ponas Masiulis ištraukė tokią nesąmonę, kuri, viešai pareikšta ir išplatinta žiniasklaidos, tik kiršina visuomenę ir skleidžia mitus apie erdviuose butuose kone veltui gyvenančius pensininkus? Juk kompensuojama tik nedidelė kvadratūros dalis, neprilygstanti nė vieno kambario butui, o ir žmogaus pajamos turi būti itin mažos. Bent jau ministro patarėjai turėtų tokius dalykus žinoti, kad šefas viešai nenusišnekėtų. Kaip tą kartą, kai E. Masiulis pareiškė, kad valstybės tarnyboje dirbti už penkių tūkstančių litų algą gali tik beprotis arba vagis.
Dailininko Algimanto Snarskio („Ūkininko patarėjas”) piešinys „Politiko malūnas”
