Ką tik grįžau iš spalio 15-ąją įvykusio Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybos pasėdžio ir skubu pasidalinti mintimis, ką svarstėme, apie ką diskutavome. Iš gautos posėdžio darbotvarkės atrodė, jog didžiausią emocijų audrą turėtų sukelti du klausimai: pasitikėti ar nepasitikėti LŽS pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir LŽS nario mokesčio didinimas.
Pirmininku pasitikima
Batalijos dėl Dainiaus Radzevičiaus kilo, kai „Lietuvos žiniose“ buvo atspausdintas R. Skatikaitės straipsnis dėl LŽS patalpų „išparceliavimo“ bei neskaidraus LŽS lėšų panaudojimo. Taip pat Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas užsitraukė ir „Respublikos“ dienraščio vyriausiojo redaktoriaus bei leidėjo Vito Tomkaus nemalonę, kai apie pastarąjį D.Radzevičius pareiškė savo nuomonę apie paviešintas žinias iš skandalingojo „WikiLeaks“’o („Lietuvos žiniasklaidos magnatai savo valdomą spaudą kartais naudoja kaip reketo priemonę“).
Tačiau diskusijų dėl nepasitikėjimo pirmininku nekilo – buvo vieningai pritarta LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkės Aurelijos Arlauskienės minčiai, jog nėra reikalo svarstyti šį klausimą, kadangi „nėra precedento“ – sąjųngos nariai Dainiui Radzevičiui nepasitikėjimo nėra pareiškę. (2010 metų rudenį beveik vienbalsiai LŽS suvažiavime vėl buvo perrinktas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku)
Nario mokestis didės
Debatai dėl siūlomo didesnio Žurnalistų sąjungos nario metinio mokesčio sukėlė aštrias diskusijas. Kadangi Lietuvos žurnalistų sąjungai papildomų pajamų sunku tikėtis, buvo pasiūlytas metinis mokestis dirbantiems 120 Lt., o senjorams – 60 Lt. Taip per metus vidutiniškai būtų galima surinkti apie 90.000 Lt. ir atsirastų galimybė finansiškai paremti LŽS skyrius, šiek tiek padidinti garantinį fondą, iš kurio skiriamos lėšos teisiniam LŽS narių gynimui. Taip pat tam tikrą dalį pinigų būtų galima panaudoti vieno ar kito projekto vykdymui, nes be pradinio įnašo net neįmanoma dalyvauti jokiuose europiniuose konkursuose. Galų gale, būtų užtikrintas normalus LŽS egzistavimas. Norėčiau priminti, jog nario mokesčio dydis nebuvo keičiamas gerus 2 dešimtmečius.
Daugelis senjorų klubo narių tvirtino, jog 60 Lt – dideli pinigai, todėl esą būtų sunku surinkti tokią sumą. Buvo svarstoma ir galimybė mokėti nario mokestį ne iš karto, tačiau tokios idėjos atsisakyta, nes pervedant mokestį dalimis, tektų sumokėti dar ne vieną litą papildomai – bankui. Sklandė ir idėja, kad galbūt būtų galima nario mokestį diferencijuoti, priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio – tarkim, nuskaičiuojant tam tikrą procentą nuo jų.
Diskutuota ilgai ir karštai, tačiau pagaliau prieita prie nuomonės, jog nario mokestį didinti būtina, tačiau, kaip ir kiek jį didinti, verta apsvarstyti Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriuose ir pateikti pasiūlymus iki Valdybos posėdžio, kuris turėtų įvykti gruodžio viduryje.
Būtinas konfidencialumas
Kol kas LŽS būstinė – Konarskio gatvėje, LRT patalpose. Taupant pinigus, jau atsisakyta vieno kabineto. Vis ieškoma variantų, kaip pelningiau išnuomuoti ir LŽS priklausantį pastatą Vokiečių gatvėje ir iš to gauti gerus dividendus. Po minėtų straipsnių spaudoje apie LŽS ir jos pirmininką, kai kurie galimi investitoriai liko nepatenkinti, nes tokios derybos ir susitarimai paprastai yra konfidencialūs ir viešinami tik sutikus abiems pusėms.
Kad ateityje nekiltų nesusipratimų ir informacija nenutekėtų, buvo priimtas LŽS dokumentų išdavimą ir susipažinimą su jais reglamentuojantis aktas. Kaip žinote, iki šiol visi nariai laisvai galėjo susipažinti su Sąjungos finansiniais dokumentais, panagrinėti sutartis ir pan. Tai daryti bus galima ir ateityje, tačiau pagal naujai nustatytą tvarką susipažįstantysis su dokumentais – privalės užpildyti prašymą ir jam bus duotas atsakymas, ar tą informaciją, su kuria jis norėtų susipažinti, galima viešinti tretiesiems asmenims ar tai yra konfidenciali informacija. Toks Sąjungos narys privalės pasirašyti atitinkamame registre.
Apie projektus
Nors LŽS pirmininkas Dainius Radzevičiua šiuo metu nemokamose atostogose, tačiau posėdyje dalyvavo. Jis informavo apie Lietuvos žurnalistų sąjungos vykdomus projektus. Anot pirmininko, „būtina sumažinti skolas „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai“, jei LŽS nori dalyvauti projektuose, kurie finansuojami iš Europos struktūrinių fondų. Kol kas baigiami tie projektai, kurie pradėti (vienas jų – mokslo populiarinimo „Mokslas eina į gyvenimą“), o naujų imtis nėra lėšų.
D. Radzevičius sakė, jog gimsta sumanymas kartu su Baltarusijos žurnalistų asociacijos Etikos komisijos pirmininku Anatolijumi Guliajevu išleisti naują “Žurnalisto standartų“ vadovėlį. „Kolega iš Baltarusijos parengė pirmąjį savo šalyje žurnalistų vadovėlį, – sakė D. Radzevičius. – Galbūt galėsime jo darbą sujungti su Laimono Tapino turimais apmatais knygai, pasitelkti kurią nors mokymo įstaigą ir parengti naują vadovėlį saviškiams – pradedantiesiems žurnalistams.“
LŽLEK perspektyvos
Dėl šios Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ateities ir sudėties bei priimtų sprendimų, jau seniai diskutuojama. Komisijos nariai atlieka išties nepavydėtiną darbą. Didžiausias rezonansas dėl LŽLEK darbo kilo tuomet, kai komisija pripažino TV3 neetiška visuomenės informavimo priemone. Tokį patį „titulą“ yra gavę ir dienraščiai “Vakaro žinios” bei „Lietuvos žinios“.
2010 metais įvyko 20 LŽLEK posėdžių, nagrinėti 192 skundai. Šiemet jau išnagrinėta 180 skundų dėl privataus asmens gyvenimo detalių, nepatikrintos informacijos paviešinimo ir pan.
Šios komisijos narė, LŽS pirmininko pavaduotoja Aldona Žemaitytė tvirtina, jog komisijoje dirbti labai sunku, nes kai jkurie nariai įbauginti, o skundų vis daugėja. „Nenormalu, kai advokatai savo kliento gynybai naudoja LŽLEK išvadas, – sakė A. Žemaitytė. – Manau iš LŽLEK funkcijų būtina išbraukti tai, kas yra numatyta Civiliniame ir Baudžiamajame kodeksuose.“
Tarybos nariai pabrėžė, jog vis dažniau tarpusavyje ima „kariauti“ žiniasklaidos priemonės, kyla nesąžininga konkurencija, dažniau skundų LŽLEK gauna ir iš žurnalistų. „Jei mes norime būti sąjunga, – pabrėžė D. Radzevičius, – turime būti vieningi. Į mus rimtai žiūri tik tuomet, kai mes visi pareiškiame nuomonę, o ne kuris nors LŽS narys“.
Daugelio Tarybos narių nuomone, būtina keisti LŽLEK modelį. Tačiau kaip, kol kas neaišku – tuo klausimu dirba darbo grupė.
Laiko mažėja
Lietuvos Seimui pateiktas svarstyti Valstybės paramos viešosios informacijos rengėjams teikimo ir administravimo modelio projektas bei nauja Spaudos radijo ir televizijos remimo fondo redakcija. Kaip teigia LŽS pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė, kol kas pavyko sustabdyti skubotą jų svarstymą. „Visiems esu išsiuntusi dokumentus ir prašiau – ir tebeprašau – pareikšti, kol dar ne vėlu, savo nuomonę bei pasiūlymus, – sakė A. Nugaraitė. – Derėtų suskubti, nes laiko lieka vis mažiau.“
Linksmesnės žinios
Kaunietis žurnalistas Viktoras Trofimišinas buvo pripažintas pilietiškiausiu, novatoriškiausiu žurnalistu ir apdovanotas specialiai sukurta statulėle.
Gruodžio 16-ąją Vilniaus Rotušėje Lenkijos institutas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga organizuoja Česlovo Milošo metų premijos teikimo ceremoniją.
Artėja momentas, kai bus paskelbti tradiciniai LŽS konkursai, tad verta sukrusti ir peržiūrėti savo metų darbus ir atrinkti, ką pateikti konkursų komisijai (temos – LŽS tinklalapyje). Beje, dėl lėšų stygiaus, gali keisti tradicinių konkursų premijų dydžiai…
Nuotraukose: (iš viršaus apačion) Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos posėdis; LŽS narys, radijo laidos „Žiniasklaidos anatomija” redaktorius ir vedėjas Vidmantas Valiušaitis; LŽS pirmininko pavaduotoja Aldona Žemaitytė ir LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkės pavaduotojas Viktoras Denisenko; LŽS pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė
LŽS tarybos nario Vladimiro Beresniovo nuotr.
