Spalio 14-ąją internetinės svetainės lrytas.lt surengtas „teatralizuotas“ vyr. redaktoriaus Rimvydo Valatkos „pagrobimas“, šaukštą deguto šliūstelėjo ne tik purvasklaidai, bet ir visos šalies masinės informacijos priemonėms. Tikriausiai pirmąkart visi iki vieno, gal tik išskyrus UAB „Lietuvos rytas“ žiniasklaidą, šalies žurnalistai patys sunerimo ir pasipiktino dėl tokio kolegų elgesio. Pateikiame tik kelias ištraukas iš mūsų svetainei atsiųstų Lietuvos žurnalistų sąjungos narių el. laiškų.
Dalios Ibelhauptaitės viešai išsakytas tikslas – „šokiruoti ir pabudinti“ visuomenę, sumalė ją pačią į miltus. Pripažįstu budinimą, pavyzdžiui, su akcija „Darom”, kai visuomenė pabunda kažkam geram, geram visuomenės labui. O koks čia budinimas smurtu? Nebent pasipiktinimo žadinimas. Šokiruoti? Visuomenė nuo socialinių problemų, „otkatų” dydžių, šildymo, maisto, elektros, degalų kainų ir valdžios struktūrų abejingumo šokiruojama kasdien. Taigi, manau, kad tokios „akcijos” rodo desperatišką dėmesio ieškojimą, kurio, matyt, trūksta tiek ”Lietuvos rytui”, tiek pačiai Ibelhauptaitei.
***
Tikriausiai visi dar mena, kaip vieno kaimo mėlynanosiai „ant bajerio” savo kaimynui į kelnes makroflekso pripurškė ir girtą nabagą paliko vidury kaimo. Taigi, Ibelhauptaitė su lrytas.lt vyr. redaktoriumi Rimvydu Valatka visai neoriginalūs. Neabejoju, kad tokių “šposų” dabar tik padaugės, Ypač tarp paauglių, mokyklose ar už jų tvorų…
***
Man labai liūdna, kad Lietuvos elitu save laikančios personos aukščiau mėlynanosių mąstymo nepalypėja.
***
Tai dar kartą parodo, kad žiniaskliados oligarchai nebaudžiami diktuoja savo taisykles ne tik pavieniams žurnalistams, visuomenei, bet ir teisėsaugai. Tie, kurie save vadina elitiniais žurnalistais, tėra eiliniai nepraustaburniai, o ne savo valstybės piliečiai. Jie nejaučia saiko nei šmeiždami, nei manipuliuodami, nei meluodami, nei „teisybę” rašydami
***
„Lietuvos ryto“ provokacijos, kuriomis siekiama atitinkamų efektų, dangstymas kilniais tautos žadinimo tikslais yra daugiau negu demagogija. Taip tiesiamas kelias kitoms provokacijoms, dar didesniam melui, šantažui. Jau nepaisoma net elementarios atsakomybės, su informacija elgiamasi kaip su savo nuosavybe. O gal testuojama, kiek dar skaitytojas leisis kvailinamas ir mulkinamas?
***
„Lietuvos rytas“ visiškai nusigręžė nuo žiniasklaidos standartų, kurių laikymusi jį dar įtarinėjome. Pasuko į šalį kaip ir kitos priemonės, kurioms imasi vadovauti žiniasklaidos diletantai. Veši – neprofesionalumas. Manau, kad metas reikalauti didesnės žiniasklaidos priemonių redaktorių atsakomybės už rašinių turinį, būtinybę jiems turėti tos srities profesinį išsilavinimą, įstatymiškai įtvirtinant šias nuostatas.
***
Gerbdami režisierės Dalios Ibelhauptaitės, spalio 14 dienos lrytas.lt redaktorės sumanymą bei įsitikinimą, kad be provokacijų neįmanoma išjundinti ir pabudinti visuomenės, atkreipiame dėmesį, kad tokios „provokacijos“ ne stiprina, o dar labiau smukdo pastaruoju metu smarkiai pašlijusį pasitikėjimą žiniasklaida. Šia provokacija pažeisti net keli Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsniai:
3 straipsnis
Gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką.
17 straipsnis
Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti informacijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatina daryti nusikaltimus, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti agresyvų elgesį.
47 straipsnis
Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi piktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, smurto ar agresijos vaizdais…
Dėkojame kolegoms žurnalistams už tiesų ir atvirą žodį. Sąmoningai neskelbiame laiškų autorių – LŽS narių pavardžių. Jeigu jau prasidėjo ir nesibaigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus tampymas po teismus, ( reikalaujama sumokėti milijoną litų už savame BLOGas išreikštą nuomonę), tai ką jau bekalbėti apie eilinį šalies žurnalistą… Už priešišką žodį apie „didžiausią“, „stipriausią“, „įtakingiausią“ žiniasklaidą jau galima sulaukti ir tikro, nesurežisuoto pagrobimo bei visiško žurnalisto nuskalpavimo! Gal mes dar tikrai negyvename teisinėje visuomenėje?
Laikraščio „Ūkininko patarėjas“ dailininko Algimanto Snarskio piešiniai „Žurnalistinė antis” ir „Visiems reikia žiniasklaidos”
.
