Perspektyvos: ateities laikraštis

„Lietuvos žinios”

Victory_II.jpgKol kas galima nekreipti dėmesio į gandus apie greitą tradicinės popierinės žiniasklaidos mirtį: laikraščiai ir žurnalai artimiausiu metu tikrai bus spausdinami ant popieriaus. Apie tai savo straipsnyje rašo vieno įtakingiausių šveicarų dienraščio „Der Bund” vyriausiasis redaktorius Arturas K.Vogelis.

Spausdinto žodžio draugus apskritai, o konkrečiai bendrovės „Tamedia” (viena didžiausių Šveicarijos spaudos bendrovių, leidžianti „Der Bund” ir kitus laikraščius bei žurnalus, reklaminius nemokamus leidinukus, pavyzdžiui, „20 minučių” – red. pastaba) darbuotojus pastarosiomis dienomis pasiekė geros žinios: laikraščių skaitytojų šiek tiek padaugėjo. Nuo 2010 metų pradžios „Der Bund” sugebėjo išsaugoti net tokį patį prenumeratorių skaičių. O „Tamedia” per pirmąjį 2011 metų pusmetį gavo beveik 88 mln. frankų grynojo pelno – žiniasklaidos grupės apyvarta 2011 metais pirmą kartą gerokai peržengs milijardo ribą.

Spausdintinė žurnalistika, iš kurios „Tamedia” kol kas daugiausia išsilaiko (internetas iš tikrųjų dar tik ateina ir neduoda jokių svarbių pajamų), pastaraisiais metais įvairių daugiau ar mažiau kompetentingų instancijų buvo paskelbta mirštančia arba mirtinai sergančia. Bet iš tiesų visi, kurie bent per pusryčius nenori spoksoti į monitoriaus ekraną, gali kol kas ramiai atsikvėpti: laikraščiai ir žurnalai artimiausiu metu bus ir toliau spausdinami ant popieriaus.

Agonija ar Renesansas?

Ar išvysime paskutines popierinės spaudos konvulsijas prieš jos galutinį žlugimą, kurį jau kelinti metai pranašauja pabaigos pranašai, o gal vis dėlto aušta spausdintinės žurnalistikos Renesansas? Žiniasklaidos pasaulį tyrinėjantys žyniai neturi vieningos nuomonės.

Būdamas atkaklus optimistas, aš linkstu prie antrojo varianto, kol bus nebus įrodyta priešingai, ir norėčiau čia parašyti apie Rene Scheu. 37 metų R.Scheu yra diplomuotas „sunkusis filosofas” (kaip pats sako), laisvalaikį – vynininkas, o pagal savo pagrindinį užsiėmimą – mažo, subtilaus laikraščio, skaičiuojančiam 90 metus, leidėjas bei vyriausiasis redaktorius. Nuo to laiko, kai R.Scheu jį atnaujino 2011 metų kovą, laikraštis vadinasi „Schweizer Monat” („Šveicarijos mėnuo”). Prieš tai jis buvo žinomas – arba, tiksliau pasakius, daugiausia nežinomas – kaip „Schweizer Monatshefte” („Šveicarijos mėnesinės brošiūros”).

Paėmus tą mėnesinį laikraštį į rankas, į akis krenta trys dalykai: pirma, popierius – tvirtas, sunkus, malonus; antra, dizainas – brandžiai atrodantis, santūrus, taurus; trečia, žymūs žmonės, kuriais laikraštis puošiasi: šveicarų aktoriai bei politikai Karin Keller-Sutter ir Martinas Beumle, dainininkė Sina, tapytojas HR Gigeris, bankininkas Konradas Hummleris, ekonomistas Bruno S.Frey, taip pat tokios tarptautinės įžymybės kaip laisvės kovotoja Ayaan Hirsi Ali, istorikai Niallas Fergusonas, Michaelis Stormeris ir Ianas Morrisas arba žymiausias vokiečių kalba rašantis rašytojas Hansas Magnusas Enzensbergeris (rugsėjo numeryje interviu su juo spausdinamas per šešis puslapius).

„Šveicarijos mėnuo” – liberalus leidinys, bet ne toks, kuris labai gerbtų „Liberallalla” (Šveicarijos politinis laikraštis, taip pat jo internetinė versija), kaip skelbta birželio numerio vedamajame. „Liberalas puoselėja didelį priešiškumą bet kokiai prievartos formai, – rašė Rene Scheu to numerio vedamajame straipsnyje. – Kuo daugiau laisvanoriškumo ir kiek įmanoma mažiau prievartos – taip galėtų skambėti liberalų kredo.” „Šveicarijos mėnuo” yra leidinys, išeinantis už pagrindinės vyraujančios socialdemokratinės krypties ribų, savotiška mėnesinės „Pasaulio savaitės” („Weltwoche”, populiarus Šveicarijos savaitraštis – red.pastaba) atmaina, tik aukštesnio intelektinio lygio, be jos vaikiškų publikacijų ir blogai maskuojamo partiškumo. Žurnalistika, kurią pasirinko „Šveicarijos mėnuo”, visada bus skirta nedidelei auditorijai: leidinio tiražas siekia 4,5 tūkst. egzempliorių, iš jų 2 tūkst. gauna nuolatiniai prenumeratoriai. Tačiau ši tendencija linkusi augti – šiais metais pritraukta 20 proc. daugiau prenumeratorių, iš to R.Scheu skelbia teigiamas spaudos prognozes.

Spauda II_2.jpgKompaktiška, mažiau pliurpalų

„Skirtumas tarp kokybiškos žiniasklaidos ir naujos masinės produkcijos vis didės. Masinė produkcija plėsis, bet jos įtaka mažės”, – pranašauja R.Scheu. Kadangi tikras naujienas šiandien galima gauti nemokamai, laikraščiai, jo nuomone, turi atsisveikinti su naujienų verslu. Ateities aukščiausios rūšies žiniasklaida – tai galioja ir dienraščiams – bus „maža, bet subtili ir gerokai brangesnė” nei šiandien. Laikraščiai spausdins analizes, apžvalgas, reportažus ir interviu. Jie taps „kompaktiškesni, siauresni, bet juose bus mažiau pliurpalų nei šiandien”.

Apskritai „Šveicarijos mėnesio” leidėjas mano, kad prasideda „geriausi kokybiškos žurnalistikos laikai”. Ar ji amžinai bus spausdinama ant popieriaus, ar persimes į kitas komunikacijos priemones – antraeilis dalykas. R.Scheu įsitikinęs, kad popierius, kaip „nišą užpildantis produktas”, ir toliau turės paklausą. Skaitytojoms ir skaitytojams ši informacija yra kartu ir gera, ir bloga žinia. Bloga žinia: už kokybišką spaudą (taip pat ir už „Bund”) kitąmet teks gerokai daugiau mokėti nei šiandien. Visų pirma dėl to, kad mažėjant tiražui redakcijos galėtų patenkinti augantį kokybės poreikį, antra, kad sumažintų vienapusišką finansinę priklausomybę nuo reklamos skelbimų.

„Šveicarijos mėnuo” rodo pavyzdį: vienas numeris kainuoja 18,50 franko, metų prenumerata 2011 metais – 139, vėliau 155 frankų. Už juos per metus prenumeratorius gauna dešimt numerių, taip pat penkis kartus priedą „Literatūrinis mėnuo”.

Iki šiol reklamos verslas priklausė nuo konjunktūros svyravimų, kurie numarino ne vieną straipsnį. Tuo metu mes kovojame ir su struktūrinėmis problemomis, nukreipdami kuo daugiau reklaminių rubrikų ir komercinių skelbimų į televiziją bei internetą.

O gera žinia slypi R.Scheu žodžiuose, kuriems ir aš pritariu: skaitytojai ir skaitytojos už savo pinigus gaus kur kas didesnę intelektinę grąžą nei šiandien.

Iš vokiečių k. vertė Gražina Vasiliauskienė

LŽS nario, dailininko Vladimiro Beresniovo piešiniai

Panašūs straipsniai