Jei nori, kad būtų padaryta taip, kaip reikia, turi daryti pats. Tokia taisyklė.
Čia aš ne apie vaikus, o apie krepšinį.
O ta taisyklė iš gangsterių pasaulio. Taip sako mafijozai: „Jei nori, kad būtų padaryta taip, kaip reikia, turi daryti pats“. Paskui nueina ir nušauna. Ir viskas. Taip lyg būtų įdėta iš viršaus. Neišimsi. Mes taip ir sakydavom, kai žaisdavom krepšinį barakuose po karo, prisikalę statinės lanką prie sandėlio sienos: „Išimk!“ Ir dėdavom. Nepasakysi, kad iš viršaus, nes iki viršaus dar likdavo pusantro ūgio, bet dėdavom. Užsimerkę. Iš pradžių prie sandėlio, paskui jau mokyklos salėje. Mūsų kūno kultūros mokytoja Ruočkutė, Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja, net juokdavosi: „Žertva, – sakydavo, – kaipgi tu pataikei, juk net krepšio nematei?“ „Mokytoja, – aš jai atsakydavau, – iš po krepšio reikia dėti užsimerkus“.
Pasižiūrėk, kas darosi aikštelėje dabar, kai po karo jau šimtas metų! Ir žaidėjai, ir teisėjai, ir treneriai – visi viską daro ne taip. Kaip kokie kerėplos. Tauta dūsauja ir aimanuoja. Nors eik į aikštę ir daryk pats. Kad išeitų taip, kaip reikia. Kad mokesčių mokėtojai liktų patenkinti. Kad geriausi trys milijonai krepšinio ekspertų prie televizorių nesakytų, jog metam pinigus į balą.
Tu nežiūrėk, kad aš maždaug tokio ūgio kaip Vlaberis arba brazilas Roberto Karlušas. Tas tai futbolininkas, bet nesvarbu. Futbolą mes irgi žaidėm. Jeigu mus sustatytum į eilę, tai būtumėm kaip lazda nubraukti. O jeigu pastatytum vieną ant kito – pavyzdžiui, Vlaberį ir mane – tai viršutinis kažin ar pamatytų krepšio lanką iš viršaus. Apie apatinį nėra ką net kalbėti.
Bet ne ūgis svarbiausia. Nacionalinėj Amerikos krepšinio lygoj yra vaikinų ir už mus mažesnių, o „deda“ kaip dideli. Žodžiu, jei padėtis artimiausiu laiku nepasitaisys, turėsim su Vlaberiu mautis kelnes, bėgti į aikštelę ir parodyti tiems krepšininkams, kaip tai daroma iš tikrųjų. Tai tiek apie dabartinę padėtį mūsų krepšinyje…
Piešinys (viršuje) : Rašytojas satyrikas Jugis Gimberis (Aut. Vladimiras Beresniovas)
Piešiniai: „Ir mes varom”; Kauno arena (aut. Algimantas Snarskis)
