Rugsėjo 6-osios vakare po sunkios ilgos ligos šį pasaulį paliko Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs ilgametis “Kauno tiesos” (dabartinės “Kauno dienos” ) vyriausiasis redaktorius Zenonas Baltušnikas.
Vyriausiojo redaktoriaus poste dirbęs 27 metus, jis paliko ryškią brydę miesto bei šalies politiniame, kultūriniame gyvenime, ir dienraščio istorijoje. Savo darbe Redaktorius Z.Baltušnikas visada akcentavo žurnalisto pareigą ir atsakomybę.
Tolerancija ir šiltas, žmogiškas bendravimas su laikraščio kolektyvo žmonėmis, neskirstant jų į rangus, buvo bene ryškiausias Z.Baltušniko bruožas.
Jo vadovaujamame miesto laikraštyje 1960-1987 metais dirbę žurnalistai, mašininkės, buhalterės, fotografai buvo tarsi vienos didelės šeimos nariai, kūrę ne tik dienraščio veidą, bet ir iš lūpų į lūpas einantį spalvingą redakcijos folklorą. Visiems Redaktorius buvo pirmiausia kolega, o tik paskui – viršininkas.
Z.Baltušnikas gimė 1925 m. gegužės 10 d. Anykščių rajone, Juostininkuose. Žurnalistinį darbą pradėjo tuomečiuose Utenos ir Ukmergės apskričių laikraščiuose, dirbo Švenčionių rajono laikraščio redaktoriumi, vėliau “Valstiečių laikraštyje”, 1956 – 1960 metais – “Tiesos” laikraščio skyriaus vedėju.
Visi brandžiausi jo žurnalistinio darbo metai prabėgo Kaune, redaguojant “Kauno tiesą”. Pradėjo redaktoriauti neturėdamas 40-ies, o atsisveikino su laikraščiu jau žilagalvis. 1987 m. išeidamas į pensiją, Z.Baltušnikas miesto dienraštį paliko su maždaug 100 tūkst. egzempliorių tiražo kraičiu. Tiražas dar keliolika tūkstančių buvo šoktelėjęs per Atgimimą, kai jau neliko draudžiamų temų. Didelis Z.Baltušniko nuopelnas buvo tas, kad jam vadovaujant pavyko išvengti “Kauno dienos”dubliavimo rusų kalba.
Žmogaus gabumus ir išprusimą Redaktorius išsyk pastebėdavo ir labai vertino. Buvę kolegos pamena, kad Z. Baltušnikas nešykštėjo viešai pasakyti gerą žodį už gerai atliktą darbą. Nepelnytais komplimentais ar priekaištais švaistėsi labai retai. Nepuldavo trankytis perkūnais, jei darbuotojas nesutikdavo su jo nuomone ir pasiginčydavo. Nebuvo pasipūtęs ir nepabrėždavo savojo viršininko statuso. O ką reikėdavo padaryti ar nuspręsti, vis vien padarydavo.
Jis labai mylėjo gamtą, mėgo sodininkauti, kolegas neretai pakviesdavo apsilankyti jo išpuoselėtame sode.
Jadvygos, ilgametės “Šviesos” leidyklos redaktorės, ir Zenono Baltušnikų šeimoje užaugo du sūnūs – Naglis ir Aistis. Abu jie pasirinko menininko profesiją. O ir pats Redaktorius mėgdavo sakyti : “Jei nebūčiau tapęs žurnalistu, tikriausiai darbuočiausi sodininkystėje arba tapčiau menininku”.
Velionis pašarvotas „Liūdingos” laidojimo namuose Vytauto pr. 44A. Karstas išnešamas rugsėjo 8 d. 12.30 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse.
Nuotraukose: 2009-ųjų gegužės 9-ąją Istorinėje Kauno prezidentūroje Zenonas Baltušnikas buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“
Ričardo Šaknio ir Alberto Švenčionio nuotr.
