Dar prisimenam, kaip liaudis vadino sovietų TV žinias („Vremia“): „Viskas apie JĮ ir truputis… apie orą“.
Vyresnieji puikiai supranta – kas tas JIS? Tai visų mylimas ir gerbiamas Lionia. Ne Donskis, – Brežnevas. Už jį irgi balsuodavo beveik 100 procentų. Kuo viskas baigėsi – žinom.
O kuo baigsis visų mylimai mūsų Prezidentei Daliai Grybauskaitei – dar neaišku. Juk ji kaip buvusi eurokomisarė dar kategoriškesnė už buvusius CK sekretorius. Kurie, beje, kai kada net Maskvą sugebėdavo apmauti. (Pavyzdys: „Kaip A.Sniečkus pagal N.Chruščiovo komandą Lietuvoje kukurūzus sodino…“)
Ar drįstų mūsų Dalia, kuria pasitiki absoliuti dauguma lietuvių, „pergudrauti“ Briuselį ir laikyti biudžeto lėšas ne skandinavų, o, tarkim, lietuvių valdomuose bankuose?
Ar drįstų garsiai įvardinti ir pareikalauti patraukti atsakomybėn ne tik Lietuvos korumpuotus verslininkus, bet ir užsienio aferistus? (Ypač – „išrinktosios tautos“ atstovus).
Ar užtektų ryžto bei valios nuo visų valstybės sandorių su užsienio kompanijomis dokumentų nubraukti grifą „SLAPTAI“, kad žmonės savo akimis įsitikintų, jog svetimšalių žala mūsų valstybei siekia nebe šimtus milijonų, o jau milijardus! Kokia gali būti „paslaptis“, kai kalbama apie mokesčių mokėtojų pinigus?!
Klausimų sąrašas ilgas. Kol kas nėra prasmės tęsti, nes visi jie retoriniai.
Toli gražu nenoriu teigti, kad mūsų Prezidentė yra neveikli. Toli gražu. Man tik labai nepatiko jos atėjimas į valdžią, nes bet koks kadrų nuleidimas „iš viršaus“ nepriimtinas. Todėl per Prezidento rinkimus asmeniškai inicijavau „Briuselio Matrioškų“ bei panašių karikatūrų atsiradimą, ir dėl to nesigailiu. Kalbant apie aukščiausius šalies postus, vadovautis principu – „Pirk katę maiše!“ – labai pavojinga.
Ta proga papasakosiu atsitikimą. Neseniai vienas rusakalbis gal juokais, gal rimtai pasiteiravo – kur buvau Sausio 13 dieną? Išgirdęs, kad prie TV bokšto ir Parlamento, burbtelėjo: „Aš irgi. Vadinasi, mes abu Tėvynės patriotai!“
Gal ir taip. Tik maža detalė: jis sėdėjo rusų tanke. Ir jo Tėvynė vadinosi SSRS, o ne Lietuva.
Kažkada VVU anglų dėstytoja Ziuzana Šiušaitė mums, savo studentams, uždavė keistą testą: angliškai parašyti „topic‘ą“ „Capital of my country“ (liet. „Mano Tėvynės sostinė“). Dauguma mano kursiokų rašė apie Maskvą, ir tik…keli apie Vilnių. Dėstytoja teigiamai įvertino pastaruosius.
Kodėl visa tai prisiminiau? Kažkodėl neapleidžia nuojauta, kad skiriasi mano ir mano nerinktos, bet visų mylimos Prezidentės samprata apie Tėvynę. Gal todėl, kad ji – europinio lygio lyderė, o aš – tik paprastas lietuvis. O blogiausia, kad tuo didžiuojuos. (Kaip koks albanas, pasak globalisto L.Donskio.)
Užtat „kadrų valymo“ klausimais palaikau Jos Ekscelenciją visu šimtu procentų. Tik dėl M.Laurinkaus nesutinku. Aš jos vietoj nebūčiau jo skubiai iš Gruzijos Lietuvon atšaukęs. Priešingai: deportuočiau kaip šunį iš Lietuvos. Už Tėvynės išdavimą! Už didvyrio a.a. Pociūno šmeižimą! Už nepažabotą pedofiliją! Už „Angelų“ operaciją! Už JAV organizuotą sąmokslą prieš teisėtai išrinktą tautos Prezidentą R.Paksą!
100 proc. pritariu ir politikai kaimynų atžvilgiu – su kaimynais reikia sutarti gražiuoju. Negražu priekaištauti „batkai“ dėl guminių lazdų, kai į saviškius guminėm kulkom šaudom.
Kvaila, pasislėpus už prancūzų nugaros, rusams rodyti ilgąjį pirštą, kai tas pats Sarkozy ramia sąžine juos apginkluoja „Mistral“-iais.
O labiausiai Dalia mane sužavėjo, kai atsisakė su kitais ES vasalais dalyvauti vakarienėje su Baraku Obama. Manau, ne todėl, kad jis juodaodis. O todėl, kad į savo kolegas prezidentus žiūrėjo kaip į JAV vasalus.
Manau, mūsų visų Prezidentei Prancūzijos valdžia nedrįstų pasakyti: „Praleidai progą patylėti!“
Tik gaila, kad ji susidėjo su Kubiliumi. Juk liaudis byloja: su kuo sutapsi – tuo ir pats tapsi. Todėl dabar sėdžiu ir meldžiuosi už mūsų visų Prezidentę.
Visa širdimi trokštu, kad ji neišprotėtų!
