Buvęs žurnalistas, dabar vyriausybės vadovo patarėjas Virgis Valentinavičius tapo “tarptautiniu skundiku”?

Virgis_II.jpgBirželio 27-ąją dienraščiui “15min” paskelbus  “Wikileaks” duomenis (dokumentas Nr.000711), kad buvęs žurnalistas, LNK politinių laidų vedėjas, dabar Lietuvos premjero patarėjas Virgis Valentinavičius 2009 metais susitiko su JAV ambasadore ir neigiamai atsiliepė apie Lietuvos radijos ir televizijos generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, dabar visi šalies dienraščiai vieningai smerkia tokį naujo politiko elgesį. Pateikiame dienraščio “Respublika” žurnalistų Juliaus Girdvainio, Dano Nagelės ir Olavos Strikulienės paruoštą pasakojimą “Sorošo pagimdytas V.Valentinavičius taiko į pilkojo kardinolo A.Januškos vietą.

***

 

Ambasadorė Ana Ders su V. Valentinavičiumi susitiko gruodžio 16 d., praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jis prisijungė prie A.Kubiliaus komandos kaip patarėjas vidaus politikos reikalams.

 

Mokė A.Kubilių…

 

Pasak V.Valentinavičiaus, A.Kubilius turėtų dažniau reikšti su jo partijos požiūriu sutampančią nuomonę, nes premjeras sunkiai sulaukia pritarimo ir pasitikėjimo savo veiksmais. „Jo sprendimai yra stiprūs ir priimtini, – sakė V.Valentinavičius, – bet sunkiau sekasi juos tinkamai pateikti ir populiarinti“.

 

Jo teigimu, net Konservatorių partijos viduje bendravimas būna prastas ir negalima pasikliauti kai kuriais nariais, kurie gali nesilaikyti partijos reikalavimų.

 

…ir D.Grybauskaitę

 

V. Valentinavičius sakė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė „dar turi daug išmokti“ apie tai, kaip Lietuvoje veikia politika, bet ji greitai mokosi, kad Lietuvos užsienio politika atsisakė garsios antirusiškos retorikos, kad taptų artimesne NATO ir ES komandų veikėja ir kad Lietuva tebėra lojali Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė.

 

V. Valentinavičius teigė, kad D.Grybauskaitei trūksta žinių, kaip veikti Lietuvos politinėje sistemoje ir ypač, kaip bendrauti su Seimu. („Žinoma, racionaliam žmogui labai sunku suprasti ir priimti tai, ką daro Seimas“, – pridūrė V. Valentinavičius.

 

Gąsdino rusais

 

Šalies situacija dėl žiniasklaidos priemonių labai sunki. Lietuva susiduria su problema dėl žiniasklaidos priemonių realizavimo rinkoje atsiperkamumo. Baiminamasi, kad rusai gali lengvai investuoti į vietinę žiniasklaidą. Pavyzdžiui, rusų bankas „Snoras“, kuris turi akcijų „Lietuvos ryto“ dienraštyje“, – sakė V.Valentinavičius.

 

Šmeižė lietuvišką spaudą

 

„Pagrindiniai šalies dienraščiai „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“ įprato gyventi iš mokesčių mokėtojų pinigų, – teigė V.Valentinavičius. – Žiniasklaidos rinkos neproporcingumas yra tiesiog milžiniškas. Aš nežinau, kaip atitaisyti tokios praktikos padarytą žalą“. Pasak jo, A.Kubiliaus Vyriausybė viską pakeitė – pinigų srautai žiniasklaidai išseko. Tačiau Lietuva gauna Europos Sąjungos finansinę paramą, kuri yra skirta reklamuoti ir skatinti ES projektus per šalies žiniasklaidą. V.Valentinavičiaus teigimu, Vyriausybė stengiasi, kad šie pinigai būtų panaudoti teisingai ir kryptingai.

 

Gyrė parsidavusius užsieniečiams

 

Premjero patarėjas pabrėžė, kad pagrindinis lietuvių naujienų šaltinis – televizijos ir interneto portalai, tuo metu spaudos įtaka ir toliau esą silpstanti. Jis paminėjo kiekvienos žiniasklaidos priemonės privalumus. Pasak V. Valentinavičiaus, spaudos žiniasklaidoje geriausias yra „Verslo žinių“ dienraštis, tačiau turintis labai siaurą auditoriją. www.delfi.lt esąs galingiausias ir didžiausias interneto portalas, „darąs įtaką kitoms naujienų svetainėms siekiant prilygti jam“.

 

Sprendė kadrų klausimus

 

LRT didžiulę įtaką vis dar daro anksčiau valdžioje buvę socialdemokratai. „Jis (nacionalinis transliuotojas) yra per daug įsitraukęs į politiką ir išsibalansavęs, – teigė V. Valentinavičius. – Reikia pakeisti generalinį direktorių, tačiau tai padaryti yra gana sudėtinga, nes jis turi tvirtą užnugarį, saugantį jį nuo pakeitimo dėl politinių priežasčių“.

 

Propagavo mažumas

 

V. Valentinavičius taip pat sakė, kad Seime svarstomas įstatymas, pagal kurį informacija apie homoseksualus būtų laikoma žalinga nepilnamečiams, kenkia tarptautinei Lietuvos reputacijai, ir teigė, kad pokyčiai šiuo klausimu galėtų įvykti tik labai lėtai. „Politiniai procesai šiuo klausimu yra labai vangūs. Mes turime „zoologinių“ homofobų ir karingų liberalų“, – sakė jis. „Negalima judėti į priekį neatsižvelgus į tai, kad Lietuva yra labai konservatyvi ir katalikiška šalis. Eiti į priekį reikia lėtai. Bet koks radikalus Seimo sprendimas procesą tik pristabdys“, – pažymėjo premjero patarėjas, rašoma „WikiLeaks“ pažymoje.

 

A.Siaurusevičius: „Nežinojau, kad esu toks svarbus JAV“

 

siauras28_II.jpg„Respublika“ kalbina Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių.

 

– Kaip vertinate „WikiLeaks“ išslaptintą pažymą apie premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus susitikimą su JAV ambasadore?

 

– Bet kokiais komentarais tą tekstą galima tik sugadinti.

 

– Ar yra buvę kokių nors konfliktų tarp jūsų ir premjero patarėjo V.Valentinavičiaus?

 

– Jokių asmeninių konfliktų nėra buvę ir ne apie tai čia yra kalba. Visuomeninis transliuotojas yra nepriklausomas ir mes esame pajėgūs atsispirti bet kokioms įtakoms.

 

– Esate pajutęs kokį nors spaudimą iš šio premjero patarėjo?

 

– Kaip gali paspausti patarėjas? Jis nieko negali. Patarėjas gali tik patarti.

 

– Kaip vertinate paviešintą faktą, kad premjero patarėjas V.Valentinavičius jūsų likimą derino su užsienio valstybės ambasadore?

 

– JAV yra mūsų valstybės strateginė partnerė, o jeigu aš esu toks svarbus, kad mano klausimą reikia derinti net su Amerikos ambasadore, vadinasi, neakivaizdžiai buvo pripažinta LRT įtaka Lietuvoje.

 

– Ar po skandalingos JAV diplomatų pažymos paviešinimo jums jau teko bendrauti su premjero patarėju V.Valentinavičiumi?

 

– Ne, bet aš net nelabai ir žinau, apie ką su juo reikėtų bendrauti. Su patarėju turėtų bendrauti premjeras, o ne aš.

***

 

T.Mačiulienė palaiko lietuvišką žiniasklaidą

 

tekle_II.jpgBuvusi ilgametė „Kauno dienos“ vyriausioji redaktorė Teklė Mačiulienė besąlygiškai pasisako tik už lietuvišką žiniasklaidą. T.Mačiulienė pasakoja:

 

– Kai mes, „Kauno dienos“ akcininkai, pardavėme savo akcijas norvegų „Orkla Media“, kuri buvo „Schibsted“ konkurentė, mums nauji savininkai iškėlė tris sąlygas. Prašė, kad laikraštis būtų pelningas, nesubulvarėtų ir nepalaikytų tik vienos partijos. O jei Lietuvos žiniasklaidą užvaldys užsienio kapitalas, už kurio stovi labai galingos užsienio įmonės, nieko gero nebus. O kas už „Schibsted“ stovi? Žinoma, kad tas lietuviško kapitalo žiniasklaidos puolimas yra noras dar labiau įlįsti į Lietuvos žiniasklaidos rinką! Jiems dirba solidūs „advokatai“, sėdintys valdžioje.

 

– Tačiau ir „Kauno dienai“, kurią nusipirko „Orkla Group“ padalinys „Orkla Media“, nelabai pasisekė. Nors nesubulvarėjote, nerėmėte vienos partijos ir dirbote pelningai, vis vien užsieniečiai „Kauno dieną“ pardavė „Hermio“ berniukams, siejamiems su banditais.

 

– Jie biznieriai. Pasikeitė ekonominė, politinė situacija, pajuto, kad artėja krizė. Atsiėmė savo į „Kauno dieną“ investuotus pinigus ir apie juos daugiau nieko nežinome.

 

– Vadinasi, užsieniečiai nėra suinteresuoti stiprinti ir tobulinti Lietuvos valstybę? Jiems rūpi tik pelnas. Nebus – ir išeis. O lietuviško kapitalo žiniasklaidos leidėjams daug daugiau skauda dėl Lietuvos.

 

– Žinoma! Tai yra sava, lietuviška spauda. Tai yra mūsų laikraščiai.

***

 

G.Vainauskas: „Mus juodina dėl to, kad nesugebėjo nei sunaikinti, nei nupirkti“

 

vainauskas_II.jpgDienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas teigia Lietuvos rinkos lengvai neatiduosiąs.

 

„Žinant valdančiųjų požiūrį į žiniasklaidą, tai toks pokalbis galėjo būti, kai žmonėms nelabai rūpi demokratija, kai partijos interesai rūpi labiau“, – sakė G.Vainauskas.

 

Pasak jo, JAV ambasada į Lietuvos nacionalinio transliuotojo vadovo pakeitimo reikalus galėjo kištis dėl to, kad jis formuoja nemažos Lietuvos visuomenės dalies nuomonę, o JAV suinteresuotos, kad ta nuomonė būtų proamerikietiška.

 

„O premjero patarėjo postas dabar yra turbūt aukščiausias postas. Jis turi teisę savo nuomonę pareikšti visur, gali eiti į FNTT ir pakelti dokumentus, užsienio diplomatams pareikšti nuomonę apie Lietuvos žiniasklaidą. Matyt, nesupranta, kad viskas yra įrašoma, užrašoma ir perduodama“, – spėliojo dienraščio vadovas.

 

Jis neatmeta galimybės, kad panašūs pokalbiai vyko ir su kitų valstybių ambasadoriais, tačiau jų išklotinės paprasčiausiai nepakliuvo į „WikiLeaks“ darbuotojų, kurie viešina tik JAV diplomatų dokumentus, rankas.

 

G.Vainauskas mano, kad tiek JAV ambasadorės pokalbis su V.Valentinavičiumi, tiek Norvegijos dienraščio „Aftenposten“ paskelbta „informacija“, esą lietuviška žiniasklaida yra korumpuota, tiek panašūs procesai reikalingi tik tam, kad būtų užvaldyta lietuviška žiniasklaida.

 

„Ir ne tik žiniasklaida, bet ir viskas Lietuvoje. Tačiau žiniasklaida, ypač lietuviška, daro didelę įtaką politiniam gyvenimui. Jie norėtų tą įtaką sumažinti iki minimumo. Neužmirškime, kad tas pats atsitiko ir su LEO LT, kuri pradėjo daryti įtaką Lietuvos gyvenimui, ir kuo tai baigėsi. Lietuviškoms firmoms niekas nesuteikia tokių galimybių kaip užsienietiškoms, kurios ateina, kurioms net primokama, kad ateitų, kurioms mokama už patalpų nuomą. O lietuviškos firmos, kurios priima daug daugiau žmonių, kurios duoda daug didesnius pinigus į biudžetą, yra tiktai ignoruojamos arba iš jų tyčiojamasi“, – akcentavo G.Vainauskas.

 

Jo nuomone, politikai proteguoja užsienietiškas įmones, nes su jomis lengviau susitarti.

 

„Susitarti finansiškai palankiai, postais, politiškai“, – pridūrė pašnekovas.

 

Tiesa, kolegos iš „Lietuvos ryto“ dar svarsto, ar pasekti „Respublikos“ pavyzdžiu ir kovoti dėl teisybės su lietuvišką žiniasklaidą apšmeižusia norvegų žiniasklaida.

 

„Su jais labai sunku kovoti. Kaip gali paneigti nepatikrintą informaciją? Bet jeigu bendromis jėgomis – kodėl gi ne?“ – svarstė G.Vainauskas.

 

Anot jo, juodinama vien lietuviško kapitalo žiniasklaida dėl suprantamų priežasčių.

 

„Todėl, kad niekaip nepavyksta jos užsieniečiams nupirkti. O Lietuva gera šalis, patraukli šalis tiek piniginiu, tie politiniu atžvilgiu, geroje vietoje. Tai yra šalis, labai reikalinga visai Europai. O žiniasklaida reikalinga ne vien dėl komercinių tikslų, bet ir kaip instrumentas šaliai valdyti. Ir mūsų politikams ji labai nenaudinga, nes vis dėlto ji daugiau žino negu, pavyzdžiui, valdoma iš užsienio“, – pabrėžė G.Vainauskas.

Parengta pagal dienraštį „Respublika”

 

 

 

 

Panašūs straipsniai