Koks įvaizdis yra geras

Rūta KANOPKAITĖ, „Šeimininkė”

Kanopkait____nauja__II.jpgKartais Lietuva perdėtai susirūpinusi, kaip ji atrodo kitų akyse, ir kompleksuoja dėl kiekvieno niekniekio. Chuliganai apterliojo sinagogą – jau mes didžiausi pasaulio antisemitai. Eitynėse jaunuoliai nešė vėliavą su svastikos ženklu – garbiname nacizmą. Paskui teisme mokslininkai turi teisėjams įrodinėti, kad svastika yra Saulės simbolis daugelyje senųjų pasaulio kultūrų. Ją pamatysime indų, baltų, Tibeto paminkluose, archeologų radiniuose, audinių raštuose. Hitleris svastikos ženklą tik pasisavino, ne išrado. O kas, jeigu naciai savo emblema būtų pasirinkę ratą, kurį keletą tūkstančių metų prieš Kristaus gimimą išrado šumerai?.. Irgi turėtume baidytis šito ženklo dėl davatkiškai suvokiamo politinio korektiškumo?

Tačiau panašu, kad ne visi Europos Sąjungoje tokie drausmingi šventeivos kaip vakarykščiai Lietuvos partorgai ir komsorgai, šiandien tapę politikais, teisės ekspertais ir karštais žmogaus teisių gynėjais. Pavyzdžiui, italai juos lankantiems turistams siūlo išgerti į… dučės Benito Musolinio, fiurerio Adolfo Hitlerio ir generalisimo Josifo Stalino sveikatą.

 Prieš kurį laiką grįžau iš Italijos. Tebeturiu parduotuvės, kurios lentynose prekiaujama politiškai skandalingu vynu, čekį. Ji įsikūrusi kurorto prie Adrijos jūros Jesolo centre, Verdžio gatvėje. Sezono įkarštyje čia turėtų knibždėte knibždėti žmonių iš daugelio Europos šalių. Pirkėjų dėmesiui – atskira lentyna su „politiniais“ vynais, įkurdinta gerai matomoje vietoje. Labiausiai į akis krenta etiketės su Musolinio, Hitlerio, Stalino portretais. Jų yra po du variantus (vienur fiureris stambiu planu, kitur – tarp nacių partijos bendražygių, dučė – su užmaukšlintu šalmu ir vienplaukis su uniforma, nuo kitų butelių klastingai į ūsus šypsosi Džiugašvilis). Tiesa, dar yra ir tokios „smulkmės“ kaip Če Gevara ir kaizeris Francas Josifas, bet jie dulka aukštesnėse lentynose. Jų vyno laikas jau praėjęs… O tostą už Hitlerį ir Musolinį imigracijos ir ekonominių problemų išvarginta bei dešinėjanti Vakarų Europos visuomenė gal ir nieko prieš pakelti? Nes nei politinis skandalas kyla, nei prekybos centrą kas baudžia. Tad verslininkas naudojasi taisykle: geriausias įvaizdis tas, kurį galima parduoti.

Pabandykime įsivaizduoti, kad Palangos verslininkai lankytojus pakviestų išgerti Povilo Plechavičiaus (generolo, Lietuvos nepriklausomybės kovų metu negailestingai kovojusio su bolševikais, o karo pabaigoje sukūrusio Vietinę rinktinę) alaus. Kiltų toks politinis alasas, kad to alaus nesinorėtų. Juk kiek putojimo iš superliberalų gerklių būta, kai prieš keletą metų P. Plechavičiui atidengtas biustas Kaune. „Tarybinės“ dešrelės šiems istorinės nekaltybės gynėjams taip neužkliūva.

„Koziriuoti“ tas dešreles kol kas galime nebent „Smetonišku“ sviestu. Mūsų verslas pirmosios Lietuvos Respublikos įvaizdį menkai išnaudoja. O juk posakiai ir apibūdinimai – prie Smetonos, Smetonos laikais, smetoniško auklėjimo žmogus, smetoniškai dirba, smetoniškai padarytas daiktas – žmonėse gyvi iki šiol.

 

 

Panašūs straipsniai