Antradienį “Respublikoje” ir “Lietuvos žiniose” pasirodžius publikacijoms apie Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, buvo daug emocijų. Dainius Radzevičius taikliai pastebėjo, kad neetiška žiniasklaida išgyvena agoniją.
Iš Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narių nuotaikų supratau, kad respublikonų ir “Lietuvos žinių” demaršai bus “nuleisti negirdom”, siekiant nepasiduoti provokacijom, susitelkiant ties kasdieniu darbu. Komisija raštų neinicijuos, į nieką, net ir savo steigėjus, nesikreips.
Tačiau situacija dėkinga pradėti kalbą apie savitvarkos sistemą. Tie, kas dalyvavo etiškos žiniasklaidos konferencijoje Vilniuje kovo pabaigoje, patvirtins daugumos nuomonę, kad mūsų savitvarkai būtinos permainos, o visų pirma struktūriniai pertvarkymai.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją šiandien sudaro 15 organizacijų atstovai. Tai labai daug. Norisi ir didelės šių organizacijų atsakomybės rūpinantis komisijos veikla, užtikrinant jos darbą. Atsakomybę dėl komisijos darbo neefektyvumo turi prisiimti ne vien Komisija ir jos nariai, o ir savo narius į komisiją delegavusios organizacijos.
Priminsiu jas: Žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Vyskupų konferencija, Periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Žurnalistų sąjunga, Žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija.
Per trumpą laiką teko patirti, kad savitvarkos reikalai, Komisijos darbas pirmiausia rūpi žurnalistinėms organizacijoms, nors rūpėti turėtų visoms penkiolikai.
Komisijos veiklą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šių metų atvejis parodė, kad jis gali ir neužtikrinti. Fondas iš esmės gali diktuoti komisijai, o tai pavojinga. Fondas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Komisijai būtų reikalingi nepriklausomi, ar bent iš dalies nepriklausomi veiklos užtikrinimo ištekliai, kuriuos privalėtų užtikrinti minėtos 15 organizacijų.
Žurnalistų ir leidėjų etikos Komisija yra tik viena iš savitvarkos sistemos grandžių. Esama įvairių žiniasklaidos savitvarkos modelių ir būdų užtikrinti savitvarkos efektyvumą. Metas kalbėti apie tai.
Nuotraukoje: Kaunietis, LŽS Etikos komisijos ir LŽLEK narys Viktoras Trofimišinas Lietuvos žurnalistų sąjungos XV suvažiavime
Ričardo Šaknio nuotr.
