2021 m. gegužės 13 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Neišbluk, Velykų ryto stebukle!..

Rūta KANOPKAITĖ, žurnalas "Šeimininkė"

marguciai_II.jpgAr pastebėjote, kad didžiosios metų šventės – Kalėdos, Velykos ima prarasti savo natūralų „kvėpavimo ritmą“? Jų laukimas, ruošimasis dažnai pavirsta tik skubėjimo, apsipirkimo ir virškinimo prieš televizorių rinkiniu. Paskui pasidaro liūdna, kad šventinės dvasios tarsi ir nepajutome…

Etnologai sako: taip yra todėl, kad ignoruojama Velykų šventės dramaturgija, jos dvasinis ir religinis turinys. Jeigu mūsų šventės laukime nebuvo Didžiosios savaitės su kiekvienos jos dienos augančia kulminacija, nesusimąstyta, ką skelbia sekmadienio rytą aidintys bažnyčių varpai, sunku pajusti ir Prisikėlimo džiaugsmą, vidinį dvasinį ūgtelėjimą. O psichoterapeutai paantrina: kaltas vis greitesnis gyvenimo tempas, komercijos siekis viską išnaudoti ir... mūsų pačių įtikėjimas, kad tik materialinės vertybės lemia gražų ir laimingą gyvenimą.

Kartais pagalvoji: kaip suspėdavome pasiruošti šitoms šventėms ir jas gražiai, nors nesiafišuodami, atšvęsti sovietmečiu? Juk tada buvo taip sunku nusipirkti ko nors skanesnio. Niekas neduodavo laisvadienių, o kai kur darbovietėse po Velykų net šiukšliadėžes tikrindavo, ar nėra margučių lukštų. Tačiau anuomet patirtą artėjančios šventės džiaugsmą atsimenu labai ryškiai.

…Močiutė visą savaitę pluša prie puodų ir skardų – verda šaltieną, kepa pyragus. Komanduoja, kur ir ką išvalyti, o Didįjį penktadienį budriai seka namiškius, kad neužvalgytų mėsos. Senelis, ankstų Velykų rytą susiruošęs į mišias miestelio bažnyčioje, senu vilnoniu šaliku iki veidrodinio spindesio blizgina savo aulinius. Tėvai parvažiuoja iš Prisikėlimo Kauno katedroje ir pasakoja: žmonių tokia gausybė, kad spūstyje ištrūko paltų sagos…Tik mes, vaikai, į bažnyčią neiname – kad nebūtų nemalonumų mokykloje. Nors ir mokytojai žino, kad mokinių namuose Velykos švenčiamos, ir mums jokia paslaptis, kad beveik visi mokytojai irgi švenčia…

Pavasaris_II.jpgŠeimose, kur dar ir dabar yra senąsias tradicijas išlaikiusių senelių, ir Kalėdos, ir Velykos būna kitokios – jaukesnės, tikresnės. Tačiau toji karta jau išeina iš gyvenimo. Kai jų visai neliks, kas vaikams pasakys: Užgavėnės – ne tik blynai, Kalėdos – ne vien eglutė ir nesibaigiančios dovanos, o Velykos nėra kiaušinių dažymo šventė?.. Per Lietuvos gyventojų surašymą dauguma tautiečių įvardija save katalikais. Tačiau per Velykas, Kalėdas labai dažnai švenčių „kaltininkas“ – tas, kuris gimė, prisikėlė, – lieka užmirštas.

Galima būti ateistu, laisvamaniu – tai žmogaus pasirinkimas. Tačiau savo papročių, kaip ir krikščionybės istorijos bei jos pagrindinių tiesų, nepažinimas – ne tik paprasčiausias tamsumas, bet ir ženklas, kad tauta praranda savisaugos instinktą. Europa, atsisakiusi paminėti savo krikščioniškas šaknis šalių bendrijos Konstitucijoje, ima pasiklysti tarp beribės tolerancijos ir savo tapatybės išsaugojimo. Ar nebus to liberalumo kaina per didelė? Nuo savo tradicijos bėgių nuvažiavusiai Europai netolimoje ateityje vietoj Velykų gali tekti švęsti ramadaną.

 

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)