Žurnalistiniai pamąstymai. Nesibaigiantis lietuviškas aprilius

Rūta KANOPKAITĖ, žurnalas „Šeimininkė”

Kanopkait__._Veidas_II_n.JPGPaskubėjo Arūnas Valinskas piršliauti netikrose seimūno Antano vestuvėse – rinkėjai supyko, kad juos mulkina dėl politikos. Būtų su tuo „projektu“ pakentėję iki balandžio 1-osios, būtų bent neblogas pokštas palinksminti publikai. O gal tikėtasi iš apgaule sulipdytos santuokos tęsti teleserialą „paskui jie ilgai ir laimingai gyveno“, skirtą beviltiškiems naivuoliams ir televizijų reitingams?

 Prisimenant Valinsko patirtį pramogų versle ir skandalus, siejamus su jo vardu, galima tokius neišperėtus aprilius laikyti bandymu plėsti slidaus juokavimo ribas. Jei pavyko, galima provokuoti toliau. Štai juokais kažkas susituokė. Paskui gal prieš kameras bus „gaminamas“ kūdikis. Neblogas projektas būtų ką nors ekrane numarinti ir tiesiogiai transliuoti laidotuves.

Sakysite, yra dalykų, kurių negalima profanuoti, išstatyti pajuokai, nes tuomet sujaukiama žmonių vertybinė orientacija, nelieka jokių moralinių autoritetų? Nesąmonė, atrėš jums juokautojai ir argumentuos savo poziciją teise į žodžio laisvę, nepriklausomos žiniasklaidos misija arba pasiteisins populiaria formule: „toks laidos formatas“. Primins ir užsienio patirtį. Antai Prancūzijos prezidento rinkimuose ne taip seniai į valdžios viršūnę patekti bandė už marihuanos legalizavimą pasisakantis paštininkas, striptizo šokėja ir… keturkojis kandidatas – šuo, vardu Dešra. Šis taksas jau buvo dalyvavęs rinkimuose į savivaldybes: tada Dešra ir jo sąrašas gavo 4 proc. rinkėjų balsų. Šuniui atstovavo detektyvinių romanų rašytojas.

Jau ir mes galime pasigirti šiokia tokia viešų nihilistinių juokelių bibliografija. Pionieriai čia yra dabartiniai peliukai Sūrskis su Mauzeriu. Kai jie dar nebuvo tapę peliukais, populiarioje laidoje „Radiošou“ prieš keliolika metų paaiškino tautai, kodėl žuvo Darius ir Girėnas: lakūnai prišlapino į degalų baką ir lėktuvas nukrito. Panašiu metu Algis Ramanauskas-Greitai viename savo interviu rimtam dienraščiui pareiškė, kad Žemaitė buvo ne tik menkavertė rašytoja, bet ir sena boba, kuri smirdėjo. Paskui teko bylinėtis su klasikės palikuonimis…

Ir pas mus juokais buvo kandidatuojama į šalies Prezidento postą. Kai tą pirmuosiuose Prezidento rinkimuose 1993 metais padarė aktorius Remigijus Vilkaitis, pasivadinęs tariamos gausiausios Duonos valgytojų partijos atstovu, daug kas pasijuto šokiruotas. Tačiau jis pralaužė ledus. Beveik po dešimtmečio „Dviračio žinių“ vedėjas humoristas Vytautas Šerėnas (pagal išsilavinimą ekonomistas), dalyvavęs Prezidento rinkimuose, gerokai aplenkė profesionalius politikus.

Atrodė, kad pretendavę tapti valstybės pirmaisiais asmenimis ar politine jėga „juokdariai“ tenorėjo profilaktiškai pasišaipyti iš populizmo ir įgelti perdėtai susireikšminusiems mūsų politikams. Tačiau paskutiniai rinkimai į Seimą, atvedę politikon būrį šokančių ir dainuojančių savimylų, atskleidė: aprilius Lietuvoje niekada nesibaigia. Jis truks tol, kol kimbantieji ant juokdarių kabliuko rinkėjai tikės, kad valdyti valstybę gali bet kas.

 

 

Panašūs straipsniai