Justino Marcinkevičiaus atminimui. Poeto su tėvu sodintas maumedis liko vienas

Aušra GARNIENĖ, "Kauno diena"

Žiema ir laikas užlygino poeto Justino Marcinkevičiaus pėdas gimtajame jo Važatkiemio kaime, Prienų rajone. Gimtinės atspindžiai liko gyvi jo eilėse. Jis pats – ten gyvenančių žmonių širdyse.

Ten, kur šaknys

Prienų rajone esančiam Važatkiemio kaimui buvo lemta pirmajam išgirsti J. Marcinkevičiaus balsą. Pakeliui į ten, kur poeto šaknys, – saulė grumiasi su sniegu laukuose, o nuplikę arimų grumstai, rodos, tik ir laukia pirmųjų vieversių.

Tolumoj mėlynuoja miško juosta. Kažkur už jos – Nemunas. "Daug čia tos Lietuvos", – braunasi mintis žvelgiant į vaizdą, kuris lyg aidas skamba J. Marcinkevičiaus posmuose.

Pakeliui į Važatkiemį – kryptelėjęs namas. Brazdinu duris, norėdama klausti kelio, kur poeto gimtinė. Braukdamas išsitaršiusius plaukus senolis moja ranka rodydamas, kur važiuoti.

Matė einant „in Prienus“

„Ar pažinojote Justiną Marcinkevičių?“ – teiraujuosi žilagalvio. "Apiepiet pro šalį eidavo in Prienų gimnaziją, antroj pamainoj mokėsi. Su ploščiuku tokiu. Paskui beveik naktį grįždavo", – prisiminė 72-ejų Leonas Čiužas. Su poetu jis sako nebuvęs pažįstamas, o su jo gimine pabendrauja, mat kaimas tas pats. L.Čiužas atviras – knygų niekad nemėgęs, eilių neskaitęs, bet išgirdęs apie J.Marcinkevičiaus mirtį atsiduso – gaila žmogaus.

Didžiulis, pernykščiu spyglių nenusipurtęs maumedis geltono medinuko pašonėje iškalbingesnis už bet kokią iškabą. Tie patys mediniai varteliai, kuriuos filme, sukurtame apie jį, J.Marcinkevičius užveria ir išeina.

Pajutęs svetimus, prie lango prilimpa šuns snukutis, o netrukus atsiveria ir durys. "Nenusipelnėm mes čia", – kukliai nuleidžia galvą moteris. Jauniausia J.Marcinkevičiaus sesuo Dalia Beniulienė – šių namų šeimininkė.

Obelį lankė kasmet

Tramdydama graudulį D.Beniulienė iš lėto varsto prisiminimų dureles į praeitį, kurioje – dar gyvas jos brolis. "Pernai, atrodo, rugpjūčio 8-ąją, visi čia buvome susirinkę. Dar jo 80-metį užbaigėm. Jautėsi gerai. Nesiskundė. Brendžiuko čia mes dar, šampano..." – žvelgia pro langą jauniausia poeto sesuo.

Čia pat – senas klevas, po kuriuo dengdavo stalą, sodindavo Justiną, kitus gimines. Mėgdavo ir gonkelėse prie stalo pasišnekučiuoti. Kol tėvukas gyvas buvo, Justinas su juo kambaryje ar virtuvėje prie didelio stalo susėsdavo, apie ūkį, reikalus klausinėdavo. Patarimų nedalydavo, tik smalsaudavo.

Ypatingų vaišių Justinui niekas neruošdavo – jis mėgo paprastą kaimišką valgį, ypač bulvines bandas, keptas duonkepėje ant kopūsto lapų. Sesuo pamena dar pernai prišutinusi jam bulvių, vaišinusi naminiu rūgpieniu. "Kaimo vaikis gi. Vargingai gyveno", – apibūdina poetą sesuo.

Obels aplankymai

"Pas mus čia labai gražu pavasarį, kai viskas sužaliuoja. Bet jis dažniausiai vasarą atvažiuodavo. Arba rudeniop. Vis klausdavo, ar obelis žydėjo, ar yra obuolių ant jos", – po mažą kruopelytę prisiminimų dėlioja D.Beniulienė.

Šimtametė, greičiausiai dar senelio sodinta obelis, J.Marcinkevičiui labai rūpėjo. Visada aplankydavo ją, mėgdavo rudenį pasirinkti geltonų obuolių. "Vis dar tikėjomės, kad pasveiks. Buvo atsigavęs, jau palatoje..." – vėl susigraudina sesuo. Pasiūlo kavos ir prisipažįsta pati jos negersianti – dieną pradėjo tablete nuo kraujospūdžio. Brolio mirtis prislėgė.

Užaugo devyni vaikai

"Čia Justinas nuotrauką atvežė įrėminęs, kur mes visi vaikai prie vartelių. Bet jis čia dar jaunas. Ir mano mama, jo pamotė", – grįžta šypsena D.Beniulienės veidan.

Jauniausia sesuo su Justinu kartu neaugo: tarp jų – 29 metų skirtumas. "Kai aš gimiau, Justinas jau vyriausią dukrą Ramunę turėjo, – kalba D.Beniulienė. Tėvukas užaugino devynis vaikus: Justiną su broliu ir dviem seserimis, o su antrąja žmona susilaukė dar penkių vaikų.

„Mama nė vieno iš mūsų neskirdavo: visiems vienodai sūrio, sviesto ar lašinių įdėdavo į miestą“, – prisiminė poeto sesuo.

Senosios sodybos, kurioje gimė poetas, neliko. Karui baigiantis, rusai traukdamiesi padegė. Poetas buvo nusipiešęs senąją sodybą, kokią ją prisiminė. Žadėjo nupiešti ir namiškiams. "Nebespėjo..." – nutyla sesuo.

Maumedis, nepabūgęs karo

Tik maumedžio nei karas, nei vėtros neįveikė. "Tėtis jį su Justinu sodino, kai nuvedė jį pirmą klasę. Atrodo, 1936 ar 1937 metais. Senoviškai mačelu dar vadindavo, ne maumedžiu", – mostelėja ranka D.Beniulienė. Kodėl maumedis? Ąžuolai čia neauga, nors ne kartą bandyta sodinti. Turbūt žemė netinka.

Apėjęs mylimus medžius, užkopęs į kalniuką, poetas nesėsdavo čia rašyti. Sesuo sako niekada to nemačiusi. Mintis, kurios susikaupdavo tėviškėje, J.Marcinkevičius išdėliodavo Vilniuje.

Jis niekada neskaitydavo namiškiams savo eilių. Jie ir neprašydavo. "Tik knygų atveždavo. Autografus pasirašydavo", – sako visas jo knygas sauganti sesuo.

Skauda dėl literatūros

D.Beniulienei pačiai mokykloje jau teko nagrinėti brolio kūrybą, rašyti rašinius. „Ar mokytoja, bendraklasiai neprašydavo papasakoti apie brolį?“ – teiraujuosi.

Moteris kukliai nuleidžia galvą ir kiek patylėjusi prisipažįsta: „Tik vėliau, kai sužinojo, kad aš sesuo. Jis savo pasiekė, Dievas davė. Niekada nenorėjom su ta pavarde gyventi“, – kalba tautos dainiumi vadinamo poeto sesuo.

Dėl garbės jai galvos neskauda, bet šiandieninė švietimo sistema kelia abejonių, mat du jos vaikai neseniai baigė mokyklą. „J.Marcinkevičiui skirta viena pamoka. Vieną kūrinį paskaitė, ir viskas. Neberūpi mokykloms lietuvių literatūra“, – linguoja galvą kaimo moteris.

Sovietmečiu jų sodybą nuolat lankydavo ekskursijos iš įvairių Lietuvos mokyklų – mokytojai atveždavo vaikus parodyti, kur gimė ir augo poetas. Atkūrus nepriklausomybę, lankytojų srautas nutrūko.

„Kažkaip gyvensim. Knygų jo daug liko...“ – išlydėdama žvelgia į saulės nutviekstą maumedį sesuo.

Mokykla apšarmojusiais langais

Už Pociūnų, dar arčiau Nemuno, Alksniakiemio kaimas – lyg išmiręs. Didelis medinis namas palei gatvelę stovi apšarmojusiais langais. Virš durų – medinė knyga, kurioje įrašyta, kad 1924–1975 m. čia buvo Alksniakiemio pradinę mokyklą. Prieš kelerius metus bendruomenės iniciatyva atsirado įrašas, kad mokyklą baigė poetas Justinas Marcinkevičius.

Už buvusios mokyklos pastato po senu ąžuolu palinkusi močiutė mosuoja kirviu, krauna pagaikščius į krepšį. Svečių čia niekas nelaukia. „Mokiausi čia. Pažinojau Justiną. Brolis buvo jo klasės draugas“, – atsitiesia prieš saulę kirvį padėjusi Janina Aleknavičienė ir perbraukia sugrubusiais pirštais veidą.

„Girdėjau per radiją, kad mirė. Verkiau. Toks geras žmogus buvo, toks nuoširdus, kai pamenu“, – merkiasi nuo saulės senolė, o veido raukšlės paskęsta ašarose. Krepšio su malkomis nunešti iki trobelės neleidžia – apsitriūs pati.

Sukamės atgal, o sename apleistame sode po apkerpėjusia obelim stirna ieško sniege sušalusių obuolių. Nelieka abejonių – J.Marcinkevičiaus iškvėpuotos, išgyventos Lietuvos čia labai daug.

Nuotraukose: Poetas Justinas Marcinkevičius 2007 metais (Stasio Paškevičiaus nuotr.) ; Maumedis Prienų rajone tebestovi...(Evaldo Butkevičiaus nuotr.)

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 6 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Justino Marcinkevičiaus atminimui. Poeto su tėvu sodintas maumedis liko vienas Aušra GARNIENĖ, "Kauno diena" Žiema ir laikas užlygino poeto Justino Marcinkevičiaus pėdas gimtajame jo Važatkiemio kaime, Prienų rajone. Gimtinės atspindžiai liko gyvi jo eilėse. Jis pats – ten gyvenančių žmonių širdyse. Ten, kur šaknys Prienų rajone esančiam Važatkiemio kaimui buvo lemta pirmajam išgirsti J. Marcinkevičiaus balsą. Pakeliui į ten, kur poeto šaknys, – saulė grumiasi su sniegu laukuose, o nuplikę arimų grumstai, rodos, tik ir laukia pirmųjų vieversių. Tolumoj mėlynuoja miško juosta. Kažkur už jos – Nemunas. "Daug čia tos Lietuvos", – braunasi mintis žvelgiant į vaizdą, kuris lyg aidas skamba J. Marcinkevičiaus posmuose. Pakeliui į Važatkiemį – kryptelėjęs namas. Brazdinu duris, norėdama klausti kelio, kur poeto gimtinė. Braukdamas išsitaršiusius plaukus senolis moja ranka rodydamas, kur važiuoti. Matė einant „in Prienus“ „Ar pažinojote Justiną Marcinkevičių?“ – teiraujuosi žilagalvio. "Apiepiet pro šalį eidavo in Prienų gimnaziją, antroj pamainoj mokėsi. Su ploščiuku tokiu. Paskui beveik naktį grįždavo", – prisiminė 72-ejų Leonas Čiužas. Su poetu jis sako nebuvęs pažįstamas, o su jo gimine pabendrauja, mat kaimas tas pats. L.Čiužas atviras – knygų niekad nemėgęs, eilių neskaitęs, bet išgirdęs apie J.Marcinkevičiaus mirtį atsiduso – gaila žmogaus. Didžiulis, pernykščiu spyglių nenusipurtęs maumedis geltono medinuko pašonėje iškalbingesnis už bet kokią iškabą. Tie patys mediniai varteliai, kuriuos filme, sukurtame apie jį, J.Marcinkevičius užveria ir išeina. Pajutęs svetimus, prie lango prilimpa šuns snukutis, o netrukus atsiveria ir durys. "Nenusipelnėm mes čia", – kukliai nuleidžia galvą moteris. Jauniausia J.Marcinkevičiaus sesuo Dalia Beniulienė – šių namų šeimininkė. Obelį lankė kasmet Tramdydama graudulį D.Beniulienė iš lėto varsto prisiminimų dureles į praeitį, kurioje – dar gyvas jos brolis. "Pernai, atrodo, rugpjūčio 8-ąją, visi čia buvome susirinkę. Dar jo 80-metį užbaigėm. Jautėsi gerai. Nesiskundė. Brendžiuko čia mes dar, šampano..." – žvelgia pro langą jauniausia poeto sesuo. Čia pat – senas klevas, po kuriuo dengdavo stalą, sodindavo Justiną, kitus gimines. Mėgdavo ir gonkelėse prie stalo pasišnekučiuoti. Kol tėvukas gyvas buvo, Justinas su juo kambaryje ar virtuvėje prie didelio stalo susėsdavo, apie ūkį, reikalus klausinėdavo. Patarimų nedalydavo, tik smalsaudavo. Ypatingų vaišių Justinui niekas neruošdavo – jis mėgo paprastą kaimišką valgį, ypač bulvines bandas, keptas duonkepėje ant kopūsto lapų. Sesuo pamena dar pernai prišutinusi jam bulvių, vaišinusi naminiu rūgpieniu. "Kaimo vaikis gi. Vargingai gyveno", – apibūdina poetą sesuo. Obels aplankymai "Pas mus čia labai gražu pavasarį, kai viskas sužaliuoja. Bet jis dažniausiai vasarą atvažiuodavo. Arba rudeniop. Vis klausdavo, ar obelis žydėjo, ar yra obuolių ant jos", – po mažą kruopelytę prisiminimų dėlioja D.Beniulienė. Šimtametė, greičiausiai dar senelio sodinta obelis, J.Marcinkevičiui labai rūpėjo. Visada aplankydavo ją, mėgdavo rudenį pasirinkti geltonų obuolių. "Vis dar tikėjomės, kad pasveiks. Buvo atsigavęs, jau palatoje..." – vėl susigraudina sesuo. Pasiūlo kavos ir prisipažįsta pati jos negersianti – dieną pradėjo tablete nuo kraujospūdžio. Brolio mirtis prislėgė. Užaugo devyni vaikai "Čia Justinas nuotrauką atvežė įrėminęs, kur mes visi vaikai prie vartelių. Bet jis čia dar jaunas. Ir mano mama, jo pamotė", – grįžta šypsena D.Beniulienės veidan. Jauniausia sesuo su Justinu kartu neaugo: tarp jų – 29 metų skirtumas. "Kai aš gimiau, Justinas jau vyriausią dukrą Ramunę turėjo, – kalba D.Beniulienė. Tėvukas užaugino devynis vaikus: Justiną su broliu ir dviem seserimis, o su antrąja žmona susilaukė dar penkių vaikų. „Mama nė vieno iš mūsų neskirdavo: visiems vienodai sūrio, sviesto ar lašinių įdėdavo į miestą“, – prisiminė poeto sesuo. Senosios sodybos, kurioje gimė poetas, neliko. Karui baigiantis, rusai traukdamiesi padegė. Poetas buvo nusipiešęs senąją sodybą, kokią ją prisiminė. Žadėjo nupiešti ir namiškiams. "Nebespėjo..." – nutyla sesuo. Maumedis, nepabūgęs karo Tik maumedžio nei karas, nei vėtros neįveikė. "Tėtis jį su Justinu sodino, kai nuvedė jį pirmą klasę. Atrodo, 1936 ar 1937 metais. Senoviškai mačelu dar vadindavo, ne maumedžiu", – mostelėja ranka D.Beniulienė. Kodėl maumedis? Ąžuolai čia neauga, nors ne kartą bandyta sodinti. Turbūt žemė netinka. Apėjęs mylimus medžius, užkopęs į kalniuką, poetas nesėsdavo čia rašyti. Sesuo sako niekada to nemačiusi. Mintis, kurios susikaupdavo tėviškėje, J.Marcinkevičius išdėliodavo Vilniuje. Jis niekada neskaitydavo namiškiams savo eilių. Jie ir neprašydavo. "Tik knygų atveždavo. Autografus pasirašydavo", – sako visas jo knygas sauganti sesuo. Skauda dėl literatūros D.Beniulienei pačiai mokykloje jau teko nagrinėti brolio kūrybą, rašyti rašinius. „Ar mokytoja, bendraklasiai neprašydavo papasakoti apie brolį?“ – teiraujuosi. Moteris kukliai nuleidžia galvą ir kiek patylėjusi prisipažįsta: „Tik vėliau, kai sužinojo, kad aš sesuo. Jis savo pasiekė, Dievas davė. Niekada nenorėjom su ta pavarde gyventi“, – kalba tautos dainiumi vadinamo poeto sesuo. Dėl garbės jai galvos neskauda, bet šiandieninė švietimo sistema kelia abejonių, mat du jos vaikai neseniai baigė mokyklą. „J.Marcinkevičiui skirta viena pamoka. Vieną kūrinį paskaitė, ir viskas. Neberūpi mokykloms lietuvių literatūra“, – linguoja galvą kaimo moteris. Sovietmečiu jų sodybą nuolat lankydavo ekskursijos iš įvairių Lietuvos mokyklų – mokytojai atveždavo vaikus parodyti, kur gimė ir augo poetas. Atkūrus nepriklausomybę, lankytojų srautas nutrūko. „Kažkaip gyvensim. Knygų jo daug liko...“ – išlydėdama žvelgia į saulės nutviekstą maumedį sesuo. Mokykla apšarmojusiais langais Už Pociūnų, dar arčiau Nemuno, Alksniakiemio kaimas – lyg išmiręs. Didelis medinis namas palei gatvelę stovi apšarmojusiais langais. Virš durų – medinė knyga, kurioje įrašyta, kad 1924–1975 m. čia buvo Alksniakiemio pradinę mokyklą. Prieš kelerius metus bendruomenės iniciatyva atsirado įrašas, kad mokyklą baigė poetas Justinas Marcinkevičius. Už buvusios mokyklos pastato po senu ąžuolu palinkusi močiutė mosuoja kirviu, krauna pagaikščius į krepšį. Svečių čia niekas nelaukia. „Mokiausi čia. Pažinojau Justiną. Brolis buvo jo klasės draugas“, – atsitiesia prieš saulę kirvį padėjusi Janina Aleknavičienė ir perbraukia sugrubusiais pirštais veidą. „Girdėjau per radiją, kad mirė. Verkiau. Toks geras žmogus buvo, toks nuoširdus, kai pamenu“, – merkiasi nuo saulės senolė, o veido raukšlės paskęsta ašarose. Krepšio su malkomis nunešti iki trobelės neleidžia – apsitriūs pati. Sukamės atgal, o sename apleistame sode po apkerpėjusia obelim stirna ieško sniege sušalusių obuolių. Nelieka abejonių – J.Marcinkevičiaus iškvėpuotos, išgyventos Lietuvos čia labai daug. Nuotraukose: Poetas Justinas Marcinkevičius 2007 metais (Stasio Paškevičiaus nuotr.) ; Maumedis Prienų rajone tebestovi...(Evaldo Butkevičiaus nuotr.)	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)