Net šešios akistatos su mirtimi įkvėpė branginti gyvenimą

Audronė URBONAITĖ, LR korespondentė

Kuo rizikuoja Algimantas Čekuolis, nusprendęs atskleisti tikrąją savo gyvenimo istoriją? Šeši skyriai iš naujausios garsaus žurnalisto ir rašytojo knygos „Šešios progos numirti” – stulbinamai atviri. Artėjant 80-mečiui, kurį švęs šių metų rudenį, publicistas leido sau tai, ko niekada nedarė, – užbėgti už akių galimiems jo biografijos klastotojams.

Žurnalistas, TV laidų vedėjas ir keliautojas A.Čekuolis tikina parašęs paskutinę savo knygą. Joje, kaip pats sako, pasakoja visą tiesą apie tai, kas iš tiesų jis yra. Ir apie tai, kuo troško būti. Sukrečiančiose šešiose istorijose aprašyti šeši būdai, kaip numirti.

– Paskutiniai jūsų knygos skyriai – itin atviri. Kodėl nusprendėte visa tai papasakoti?

– Kad užkirsčiau kelią kitokioms savo biografijoms, kurias galbūt kas nors sugalvos rašyti. Tokia mintis atėjo, kai iš dviejų leidyklų gavau siūlymą pačiam rašyti biografinę knygą.

Pasakiau: „Nenoriu.” Man neįdomu rašyti pasakėčią „Aš ir gyvenimas”. Pasakojimai, ką įsiminei nuo ketverių iki senatvės, svarbūs tik pačiam pasakotojui, o skaitytoją juokina.

Kai atsisakiau, ėmė siūlyti pagalbininkus, kurie parašytų už mane.

Tada ir pamaniau, kad į enciklopedinės publicistikos knygą verčiau pats įdėsiu šešis svarbiausius savo gyvenimo epizodus.

– Jie įspūdingi. Ne taip įsivaizdavau jūsų giminę. Neįtariau, kad jūsų tėvas – buvęs šaulių vadas, o motina – jaunalietuvių vadė. Nustebino ir tai, kad vos šešiolikos metų buvote priimtas į Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą. Tai buvo beveik vienintelė vieta Sovietų Sąjungoje, kurioje nebuvo iki galo užgniaužtas laisvamaniškas mąstymas.

– Ten patekau poeto Eduardo Mieželaičio dėka. Surinkęs savo spausdintų mokyklinių straipsnelių iškarpas, drįsau paprašyti jo rekomendacijos. Nulėmė ne mano nuopelnai, o jo parašas.

– Ar galiu pacituoti, kaip jūs aprašote savo studijas knygoje? „Instituto biblioteka buvo puiki. Girdėjau kalbant, kad ten atsidūrė privačios represuotų rašytojų ir dvarininkų bibliotekos. Kažin kodėl ji nebuvo „išvalyta” – galėjai rasti ir vakarietiškos literatūros, ir baltagvardiečių autorių kūrybos.

Po truputį ėmiau suprasti, kas iš tikrųjų yra gera literatūra. Ir tai buvo tragedija. Nes supratau: rašyti nemoku. Ir netgi neturiu apie ką rašyti.” Maždaug tas pats, kaip mokant važiuoti dviračiu bandyti į dangų pakelti lėktuvą. O buvau jau 30-ties! Užsitęsusi nebranda!

Ir tai buvo tragedija. Nes supratau: rašyti nemoku. Ir netgi neturiu apie ką rašyti.” Bet paaiškėjo, kad rašyti jūs mokate. Kuri iš šešių istorijų, kuriose aprašytas vis naujas būdas numirti, jums pačiam yra brangiausia?

– Povandeniniai šėliojimai, darantys įspūdį kvailumu. Tai paskutiniai neatsakingi mano gyvenimo žingsniai, kai elgiausi kaip pusbernis, o ne kaip subrendęs vyras.

Atvirame vandenyne nuo žvejybos laivo-fabriko su akvalangu sliuogti į vandenį ir vienam bandyti praplaukti pro tris ryklius – lengvas pamišimas!

Maždaug tas pats, kaip mokant važiuoti dviračiu bandyti į dangų pakelti lėktuvą. O buvau jau 30-ties! Užsitęsusi nebranda!

Bet kartais pasidžiaugiu, kad taip ilgai buvau pusbernis. Tai leido išbandyti daugybę dalykų ir pažinti pasaulį.

Protingiems žmonėms neateidavo į galvą mintis išplaukti devyniems mėnesiams į jūrą be teisės išlipti į krantą. Dauguma būtų paklausę: „Kam to reikia?” Man tokių klausimų nekilo.

– Tokius dalykus paprastai pristabdo moterys.

– Iki 33 metų buvau lengvai padūkęs viengungis. Vedžiau tik sulaukęs Kristaus amžiaus.

Prieš daugelį moterų esu kaltas. Ne todėl, kad būčiau nuskriaudęs ar apgavęs oficialiąja prasme: bajoriška kilmė nebūtų to leidusi.

Nė viena nepasakys, kad žadėdavau vesti, bet netesėjau. Žadėti nežadėjau, bet nepraleisdavau vyrui duotos galimybės neįsipareigoti.

Tik sulaukęs brandos ėmiau galvoti apie tai, kaip turėtų jaustis mergina, su kuria kartu vaikštai į šokius, visi mato, kad jūs kartu, o paskui ta draugystė lengvai nutrūksta.

Tokie dalykai moteriai sugadina gyvenimą ir sudaužo širdį. Tada maniau, kad esu dar nepasirengęs šeimai. Minkiau save kaip molį, iš kurio turėjo išeiti Čekuolis.

Dabar žiūriu, kad ir mano sūnus Justinas eina tuo pačiu keliu. Jam jau 34-eri, bet vesti nesiruošia.

– Ką dabar veikia abu jūsų vaikai?

– Dukteriai Ievai – 44-eri, gyvena Madride. Ji – dailininkė, kalbininkė ir notarė. Ištekėjo už ispano. Jiedu augina 8-erių ir 4-erių metų sūnus.

– Ar anūkai kalba lietuviškai?

– Kalba. Vasarą parsivešiu į Lietuvą – dar pasipraktikuos.

– O ką veikia sūnus?

– Justinas yra muzikos grupės „G&G Sindikatas” vadybininkas. Neseniai jie koncertavo Anglijoje.

– Sąjūdžio laikais jūsų statusas buvo ypatingas. Buvote žmogus, geriau už kitus pažįstantis Vakarus. Tačiau jūsų darbas ten kėlė klausimų. Kai kam – abejonių. Kokių nuoskaudų tais laikais patyrėte?

– Tiesioginių užsipuolimų nebuvo. Kreivų šypsenėlių – taip. Bet kai matydavau, iš kokių žmonių jų sulaukiu, nekreipdavau dėmesio. Kitus neretai juodina tie, kurie patys neturi ko pasiūlyti.

Nė vienas negalėjo paneigti, kad „Gimtasis kraštas” – jį tuomet redagavau – buvo sistemos sprogdintojas.

Pirmieji rašėme apie Rainių žudynes, nekaltų kunigų mirtį. Kėlėme daugybę temų, apie kurias tuo metu niekas nedrįso prabilti.

Pirmieji Europoje paskelbėme slaptuosius Ribbentropo-Molotovo paktus. Tai buvo taip svetima ir nepriimtina M.Gorbačiovo aplinkai. Gaudavau grasinimų rusų kalba.

Tuomet savaitraščio „Gimtasis kraštas” tiražas buvo neįprastas tokiai mažai šaliai kaip Lietuva – net 400 tūkstančių egzempliorių. Sąmokslo teorijos tame kontekste nublankdavo.

Sąjūdžio laikais net 17 kartų vykau į Ameriką ieškoti ryšių su JAV žurnalistais ir politikais, kurie palaikytų Baltijos šalių siekius.

Klaidingai manoma, kad didysis priešas buvo Rusija. Ne Rusija, o Amerika, nes būtent jai rūpėjo išlaikyti M.Gorbačiovą valdžioje ir per jį saugoti savo interesus.

– Ką jūs veikėte Amerikoje tuos 17 kartų?

– Stengiausi, kad Lietuvos reikalais kuo daugiau domėtųsi JAV spauda ir televizija. Patekti į žiniasklaidą buvo labai svarbi misija. Daug padėjo Amerikos lietuviai.

Geriausias ginklas yra humoras.

Pamenu, po Kovo 11-osios akto vyko trijų valstybių tiesioginis tiltas. Vašingtone – laidos „Good night, America!” vedėjai, Maskvoje – rusų televizijos žurnalistas Vladimiras Pozneris, o Vilniuje – aš.

Ketvirtą valandą nakties V.Pozneris aiškina Amerikos eteryje: „Skyrybos turi būti teisingos: reikia padalinti turtą, vaikus, o ne staiga viską mesti ir išeiti.”

Girdžiu save atsakantį: „Skyrybos vyksta tuo atveju, jei prieš tai buvo sudaryta teisėta santuoka. Tačiau santuokos nebuvo – trys Baltijos sesės buvo išprievartautos!”

Visu kūnu jaučiu, kaip V.Pozneris nervingai tyli. Ir staiga ausinėse – juokas iš tolimos Amerikos. Suprantu, kad nugalėjome mes, o ne V.Pozneris.

Įsiminė ir tiesioginė JAV laidos „Good morning, America!” transliacija iš Maskvos prie patrankos „Caras”.

Dalyvavo latvis, kurio pavardės nepamenu, ir aš. Jis atsakė į klausimą, o aš savojo neišgirdau, nes jį užgožė vėjo banga.

Rizikuoju ir sakau: „Meška prarijo tris ežiukus. Ežiukams nelabai patogu, bet ir meškai nekas.” Reakcija tokia pati – kvatojimas Amerikoje.

– Knygos skyriuje „Pažvelk man į akis” jūs įtaigiai rašote, kaip galima beveik priversti įsimylėti arba bent jau gerokai sušvelninti neprielankumą, jeigu žmonės pasiryš dėmesingam akių kontaktui. Ar esate pats tai sąmoningai taikęs?

– Vyras prieš moterį nuoširdaus žvilgsnio nesuvaidins, jeigu nejaus prielankumo. Akies voko raumuo, lotyniškai vadinamas orbicularis oculi, valingam valdymui paprasčiausiai nepasiduoda. Bet kuri moteris atskirs, ar šypsena nuoširdi.

Tačiau visada galima draugiškai nusiteikti bet kurio žmogaus atžvilgiu. Lengviau susikalbėti su tuo, su kuriuo nekariauji.

Kanadoje dirbau sovietinio dienraščio „Novosti” korespondentu ir išvykdamas norėjau gauti interviu iš tuomečio šalies ministro pirmininko Pierre’o Trudeau. Jis buvo rūstokas ir santūrus žmogus.

Neabejoju, kad prieš sutikdamas duoti interviu perskaitė mano dosjė. Pasisveikinęs ištarė: „Tai grįžtate į Sovietų Sąjungą?” „Ne, – atsakiau. – Grįžtu į Lietuvą.” Ir paprasčiausiai nenuleidau akių.

„Bet tai – Sovietų Sąjunga”, – ramiai paprieštaravo P.Trudeau. Bet jo akies voką valdantis raumuo orbicularis oculi šypsojosi. Akių kontaktas gali padėti susikalbėti, jei žmonės to nori. ( Visą Audronės Urbonaitės interviu su Algimantu Čekuoliu skaitykite "Lietuvos rytas" laikraščio priede "Gyvenimo būdas".)

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 6 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Net šešios akistatos su mirtimi įkvėpė branginti gyvenimą Audronė URBONAITĖ, LR korespondentė Kuo rizikuoja Algimantas Čekuolis, nusprendęs atskleisti tikrąją savo gyvenimo istoriją? Šeši skyriai iš naujausios garsaus žurnalisto ir rašytojo knygos „Šešios progos numirti” – stulbinamai atviri. Artėjant 80-mečiui, kurį švęs šių metų rudenį, publicistas leido sau tai, ko niekada nedarė, – užbėgti už akių galimiems jo biografijos klastotojams. Žurnalistas, TV laidų vedėjas ir keliautojas A.Čekuolis tikina parašęs paskutinę savo knygą. Joje, kaip pats sako, pasakoja visą tiesą apie tai, kas iš tiesų jis yra. Ir apie tai, kuo troško būti. Sukrečiančiose šešiose istorijose aprašyti šeši būdai, kaip numirti. – Paskutiniai jūsų knygos skyriai – itin atviri. Kodėl nusprendėte visa tai papasakoti? – Kad užkirsčiau kelią kitokioms savo biografijoms, kurias galbūt kas nors sugalvos rašyti. Tokia mintis atėjo, kai iš dviejų leidyklų gavau siūlymą pačiam rašyti biografinę knygą. Pasakiau: „Nenoriu.” Man neįdomu rašyti pasakėčią „Aš ir gyvenimas”. Pasakojimai, ką įsiminei nuo ketverių iki senatvės, svarbūs tik pačiam pasakotojui, o skaitytoją juokina. Kai atsisakiau, ėmė siūlyti pagalbininkus, kurie parašytų už mane. Tada ir pamaniau, kad į enciklopedinės publicistikos knygą verčiau pats įdėsiu šešis svarbiausius savo gyvenimo epizodus. – Jie įspūdingi. Ne taip įsivaizdavau jūsų giminę. Neįtariau, kad jūsų tėvas – buvęs šaulių vadas, o motina – jaunalietuvių vadė. Nustebino ir tai, kad vos šešiolikos metų buvote priimtas į Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą. Tai buvo beveik vienintelė vieta Sovietų Sąjungoje, kurioje nebuvo iki galo užgniaužtas laisvamaniškas mąstymas. – Ten patekau poeto Eduardo Mieželaičio dėka. Surinkęs savo spausdintų mokyklinių straipsnelių iškarpas, drįsau paprašyti jo rekomendacijos. Nulėmė ne mano nuopelnai, o jo parašas. – Ar galiu pacituoti, kaip jūs aprašote savo studijas knygoje? „Instituto biblioteka buvo puiki. Girdėjau kalbant, kad ten atsidūrė privačios represuotų rašytojų ir dvarininkų bibliotekos. Kažin kodėl ji nebuvo „išvalyta” – galėjai rasti ir vakarietiškos literatūros, ir baltagvardiečių autorių kūrybos. Po truputį ėmiau suprasti, kas iš tikrųjų yra gera literatūra. Ir tai buvo tragedija. Nes supratau: rašyti nemoku. Ir netgi neturiu apie ką rašyti.” Maždaug tas pats, kaip mokant važiuoti dviračiu bandyti į dangų pakelti lėktuvą. O buvau jau 30-ties! Užsitęsusi nebranda! Ir tai buvo tragedija. Nes supratau: rašyti nemoku. Ir netgi neturiu apie ką rašyti.” Bet paaiškėjo, kad rašyti jūs mokate. Kuri iš šešių istorijų, kuriose aprašytas vis naujas būdas numirti, jums pačiam yra brangiausia? – Povandeniniai šėliojimai, darantys įspūdį kvailumu. Tai paskutiniai neatsakingi mano gyvenimo žingsniai, kai elgiausi kaip pusbernis, o ne kaip subrendęs vyras. Atvirame vandenyne nuo žvejybos laivo-fabriko su akvalangu sliuogti į vandenį ir vienam bandyti praplaukti pro tris ryklius – lengvas pamišimas! Maždaug tas pats, kaip mokant važiuoti dviračiu bandyti į dangų pakelti lėktuvą. O buvau jau 30-ties! Užsitęsusi nebranda! Bet kartais pasidžiaugiu, kad taip ilgai buvau pusbernis. Tai leido išbandyti daugybę dalykų ir pažinti pasaulį. Protingiems žmonėms neateidavo į galvą mintis išplaukti devyniems mėnesiams į jūrą be teisės išlipti į krantą. Dauguma būtų paklausę: „Kam to reikia?” Man tokių klausimų nekilo. – Tokius dalykus paprastai pristabdo moterys. – Iki 33 metų buvau lengvai padūkęs viengungis. Vedžiau tik sulaukęs Kristaus amžiaus. Prieš daugelį moterų esu kaltas. Ne todėl, kad būčiau nuskriaudęs ar apgavęs oficialiąja prasme: bajoriška kilmė nebūtų to leidusi. Nė viena nepasakys, kad žadėdavau vesti, bet netesėjau. Žadėti nežadėjau, bet nepraleisdavau vyrui duotos galimybės neįsipareigoti. Tik sulaukęs brandos ėmiau galvoti apie tai, kaip turėtų jaustis mergina, su kuria kartu vaikštai į šokius, visi mato, kad jūs kartu, o paskui ta draugystė lengvai nutrūksta. Tokie dalykai moteriai sugadina gyvenimą ir sudaužo širdį. Tada maniau, kad esu dar nepasirengęs šeimai. Minkiau save kaip molį, iš kurio turėjo išeiti Čekuolis. Dabar žiūriu, kad ir mano sūnus Justinas eina tuo pačiu keliu. Jam jau 34-eri, bet vesti nesiruošia. – Ką dabar veikia abu jūsų vaikai? – Dukteriai Ievai – 44-eri, gyvena Madride. Ji – dailininkė, kalbininkė ir notarė. Ištekėjo už ispano. Jiedu augina 8-erių ir 4-erių metų sūnus. – Ar anūkai kalba lietuviškai? – Kalba. Vasarą parsivešiu į Lietuvą – dar pasipraktikuos. – O ką veikia sūnus? – Justinas yra muzikos grupės „G&G Sindikatas” vadybininkas. Neseniai jie koncertavo Anglijoje. – Sąjūdžio laikais jūsų statusas buvo ypatingas. Buvote žmogus, geriau už kitus pažįstantis Vakarus. Tačiau jūsų darbas ten kėlė klausimų. Kai kam – abejonių. Kokių nuoskaudų tais laikais patyrėte? – Tiesioginių užsipuolimų nebuvo. Kreivų šypsenėlių – taip. Bet kai matydavau, iš kokių žmonių jų sulaukiu, nekreipdavau dėmesio. Kitus neretai juodina tie, kurie patys neturi ko pasiūlyti. Nė vienas negalėjo paneigti, kad „Gimtasis kraštas” – jį tuomet redagavau – buvo sistemos sprogdintojas. Pirmieji rašėme apie Rainių žudynes, nekaltų kunigų mirtį. Kėlėme daugybę temų, apie kurias tuo metu niekas nedrįso prabilti. Pirmieji Europoje paskelbėme slaptuosius Ribbentropo-Molotovo paktus. Tai buvo taip svetima ir nepriimtina M.Gorbačiovo aplinkai. Gaudavau grasinimų rusų kalba. Tuomet savaitraščio „Gimtasis kraštas” tiražas buvo neįprastas tokiai mažai šaliai kaip Lietuva – net 400 tūkstančių egzempliorių. Sąmokslo teorijos tame kontekste nublankdavo. Sąjūdžio laikais net 17 kartų vykau į Ameriką ieškoti ryšių su JAV žurnalistais ir politikais, kurie palaikytų Baltijos šalių siekius. Klaidingai manoma, kad didysis priešas buvo Rusija. Ne Rusija, o Amerika, nes būtent jai rūpėjo išlaikyti M.Gorbačiovą valdžioje ir per jį saugoti savo interesus. – Ką jūs veikėte Amerikoje tuos 17 kartų? – Stengiausi, kad Lietuvos reikalais kuo daugiau domėtųsi JAV spauda ir televizija. Patekti į žiniasklaidą buvo labai svarbi misija. Daug padėjo Amerikos lietuviai. Geriausias ginklas yra humoras. Pamenu, po Kovo 11-osios akto vyko trijų valstybių tiesioginis tiltas. Vašingtone – laidos „Good night, America!” vedėjai, Maskvoje – rusų televizijos žurnalistas Vladimiras Pozneris, o Vilniuje – aš. Ketvirtą valandą nakties V.Pozneris aiškina Amerikos eteryje: „Skyrybos turi būti teisingos: reikia padalinti turtą, vaikus, o ne staiga viską mesti ir išeiti.” Girdžiu save atsakantį: „Skyrybos vyksta tuo atveju, jei prieš tai buvo sudaryta teisėta santuoka. Tačiau santuokos nebuvo – trys Baltijos sesės buvo išprievartautos!” Visu kūnu jaučiu, kaip V.Pozneris nervingai tyli. Ir staiga ausinėse – juokas iš tolimos Amerikos. Suprantu, kad nugalėjome mes, o ne V.Pozneris. Įsiminė ir tiesioginė JAV laidos „Good morning, America!” transliacija iš Maskvos prie patrankos „Caras”. Dalyvavo latvis, kurio pavardės nepamenu, ir aš. Jis atsakė į klausimą, o aš savojo neišgirdau, nes jį užgožė vėjo banga. Rizikuoju ir sakau: „Meška prarijo tris ežiukus. Ežiukams nelabai patogu, bet ir meškai nekas.” Reakcija tokia pati – kvatojimas Amerikoje. – Knygos skyriuje „Pažvelk man į akis” jūs įtaigiai rašote, kaip galima beveik priversti įsimylėti arba bent jau gerokai sušvelninti neprielankumą, jeigu žmonės pasiryš dėmesingam akių kontaktui. Ar esate pats tai sąmoningai taikęs? – Vyras prieš moterį nuoširdaus žvilgsnio nesuvaidins, jeigu nejaus prielankumo. Akies voko raumuo, lotyniškai vadinamas orbicularis oculi, valingam valdymui paprasčiausiai nepasiduoda. Bet kuri moteris atskirs, ar šypsena nuoširdi. Tačiau visada galima draugiškai nusiteikti bet kurio žmogaus atžvilgiu. Lengviau susikalbėti su tuo, su kuriuo nekariauji. Kanadoje dirbau sovietinio dienraščio „Novosti” korespondentu ir išvykdamas norėjau gauti interviu iš tuomečio šalies ministro pirmininko Pierre’o Trudeau. Jis buvo rūstokas ir santūrus žmogus. Neabejoju, kad prieš sutikdamas duoti interviu perskaitė mano dosjė. Pasisveikinęs ištarė: „Tai grįžtate į Sovietų Sąjungą?” „Ne, – atsakiau. – Grįžtu į Lietuvą.” Ir paprasčiausiai nenuleidau akių. „Bet tai – Sovietų Sąjunga”, – ramiai paprieštaravo P.Trudeau. Bet jo akies voką valdantis raumuo orbicularis oculi šypsojosi. Akių kontaktas gali padėti susikalbėti, jei žmonės to nori. ( Visą Audronės Urbonaitės interviu su Algimantu Čekuoliu skaitykite "Lietuvos rytas" laikraščio priede "Gyvenimo būdas".)	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)