2021 m. gegužės 13 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

NAUJOS PRODUKTYVAUS ŽURNALISTO J.LAURINAVIČIAUS KNYGOS

Juozas KUNDROTAS

Laur._II.JPGProduktyvus, nepralenkiamas žurnalistas, „Kaišiadorių aidų“ redaktorius Jonas Laurinavičius vien 2010 metais išleido net kelias knygas. Tarp jų kelionių įspūdžius „Nižnij Novgorode, Volgos ir Okos santakoje“ bei „Kaip gyvi, mano kurso draugai?“. Pastaroji – tai jau antrosios knygos, pasirodžiusios pernai tokio paties pavadinimo, tęsinys. Joje pasakojama apie studentus lituanistus, kurie į Vilniaus universitetą įstojo 1959 metais. Knygos iliustruotos studijų laikų ir šių dienų nuotraukomis.

Tačiau pro akis nepraslysta ir keturi J. Laurinavičiaus fotoalbumai, skirti Jonui Aisčiui atminti. Pats autorius sakosi: tai neprofesionalaus fotografo nuotraukos. Tas tiesa – į didelio meniškumo aukštumas jų neiškelsi. Tačiau fotoalbumų visuma (taip pat ir tekstai) unikalūs tuo, jog čia „įamžinti itin svarbūs Rumšiškių aistiados momentai“ – nuo J. Aisčio palaikų perkėlimo iš Vašingtono į gimtinę iki gausybės įsimintinų renginių, monumentinių simbolių įvietijimo bei įprasminimo, kurie glaudžiai siejasi su poeto asmenybe. Čia matome garbingos premijos laureatų, poeto artimųjų, rašytojų, aktorių, buvusių bičiulių, kraštiečių veidus. Daugelis jų jau iškeliavę Amžinybėn.

 Nors iš viršelių žvelgia ta pati poeto fizionomija, vis dėlto fotoalbumai savo tematika skirtingi. Skirtingi ir pavadinimai. Imdami į rankas „Sugrįžimą į Rumšiškes“, jo turinį suvokiam be papildomų interpretacijų ir anotacijų. O fotoalbumas „Jonas Aistis ir Rumšiškės“ aprėpia keliolikos metų įvykius, susijusius su poeto atminimo pagerbimu ir įamžinimu gimtinėje: gyvenevietės centre pastatytas paminklinis poeto biustas (skulpt. V.Žuklys), atidarytas J. Aisčio muziejus, ant poeto kapo iškilo paminklas (skulpt. A. Kmieliauskas), įteiktos kelios literatūrinės premijos. Būta masinių susiėjimų, kalbų, smagios muzikos... Ir visur J. Laurinavičiaus suspėta, pažvelgta pro fotoaparato „akį“.

Aistis_II.JPGIeškota įvairovės, gilesnių įžvalgų, personalizuoto kryptingumo. Todėl trečias fotoalbumas – „Pasižadėjusi tarnauti Poetui ir Rumšiškėms“ skirta Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorei, poetei ir dešimtajai J. Aisčio premijos laureatei Aldonai Ruseckaitei. O ketvirtajame – „Tai gražiai skambėjo žodžiai“ - atsispindi 2010-jų metų premijos laureato poeto Justino Marcinkevičiaus pagerbimo akimirkos.

Aldona Ruseckaitė, vertindama J. Laurinavičiaus gražų triūsą, laiške be kita ko jam rašė: „Manau, jog sumanymas leisti tokius fotoalbumus yra puikus. Paprastai žurnalistai, fotografai sukaupia begalę nuotraukų ir jos guli stalčiuose, o jūs išleidžiate į gyvenimą, pradžiugindamas nuotraukų „herojus“. Kadangi Jūsų fotoalbumai susiję su J. Aisčiu – tai tuo pačiu parodote ir Poetui didelę pagarbą“. Pasakyta tai, kas dera pasakyti.

Nuotraukose: Kaišiadoriečio redaktoriaus, LŽS nario Jono Laurinavičiaus knygos, išleistos 2010 metais.

                                                                                Vladimiro Beresniovo nuotr. 

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)