2021 m. gegužės 13 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Adoma SUBAČIUS: Pamąstymai apie gyvenimą

1. Ateina, praeina, nueina

Subacius_II_n_2.jpgGuliu ryte lovoje ir mąstau. Mąstau ir galvoju. Ir liūdnos mintys galvon ateina. Aš guliu, o gyvenimas eina. Man skirtas šioje žemėje laikas eina, gal net bėga ar lekia. Viskas eina ir eina.

Žmogus šian pasaulin ateina, klupdamas ir keldamasis per gyvenimą eina: mažas mokyklon eina, prie pirmosios komunijos prieina, paaugęs mokslus eina, subrendęs į darbą eina, įvairias pareigas darbe ir namuose eina, paskui į pensiją išeina ir galiausiai anapilin išeina. Ir įdomu tai, kad nemokėdamas eiti ateina ir nepajėgdamas eiti, gulėdamas ant lentos, išeina. Ne tik išeina, bet išėjęs ir nueina: kas į dangų, kas į pragarą. Gaila, kad iš ten niekas nepareina.

Nelengvi laikai atėjo. Dabar žmogus kryžiaus kelius nueina, kol prie valdininko prieina. Net kojos pūslėm nueina. O valdininkai įstatymus apeina, šneka, kas ant seilės ar galo liežuvio užeina. Ką besakytum, jiems pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, nors šitai į jų skelbiamą programą ir neįeina. Tik ir tegirdi: Eik man iš akių! Eik nuo mano biednos galvos! Eik po velnių! Susidūrus su jais, šiurpas pereina per kūną, širdis kraujais apeina. Todėl daugelis žmonių iš Lietuvos išeina, žemė miškais užeina, valdžiai galai su galais nesueina. Bet reikia guostis, kad ateis laikas, ir šitie ponai prieis liepto galą.

Kai kas iš dirbančiųjų net sako, kad baudžiavą eina. Bet kai kam darbas į sveikatą išeina. Geram darbininkui darbai kaip iš pypkės eina. Kai kam valgis į kūną eina. Prieš šventes prekės gerai eina, o pinigai tada per rankas eina kaip vanduo.

Kartais iš kalbos išeina, kaip pensininkui einasi. O jam pensija eina, jis savo paprastus darbelius apeina, kartais pasivaikščiot išeina. Per ilga jis į vėžes įeina, todėl nors ir sunkiai paeina, bet eina.

Metų laikai vienas po kito vis eina ir eina. Pavasarį ledai upe eina, iš žemės pašalas išeina, ūkininkai į laukus eina, gyvuliai iš tvartų išeina ir ant jaunos žolės eina.Vasarą karščiai užeina, mergos degintis eina, o nuo to deginimosi kartais kūnas pūslėmis nueina. Tačiau dėl to jos pas gydytojus neina, nes ši neganda ir be jų pagalbos praeina.

Rudenį dienos trumpyn eina, dažnai lietūs užeina, saulė pro debesis sunkiai praeina. Gyvuliai tvartuosan sueina. Žiemą pūgos užeina, šaltis visais pašaliais trobon eina, todėl šildymui daug malkų sueina. Kaimo žmonės dažnai eina apšilti ant pečiaus.

Šitaip metų laikai vis kitaip praeina, tik bėdos ir ligos vienodai visais metų laikais neprašytos ateina.

Keliai, plentai, geležinkeliai per laukus ir miškus eina. Keliai miestuose susieina, plentai miestus apeina, geležinkeliais traukiniai eina.

Meilė irgi vaikščioja. Kai ji ateina, moteris į pačias eina, šitaip vyras su moterimi poron sueina ir kartu koja kojon per gyvenimą eina. Bet dažnai šita meilė praeina ir kiekvienas sutuoktinis savo keliu nueina, o jų vaikai kas į žmones išeina, kas šunims šėko pjauti eina. Beje, kai kam meilė iš viso pro šalį praeina.

O kiek dainų apie ėjimą sudėta!..

Eina garsas nuo pat Vilniaus, žirgą reik balnoti...

Eikim broliukai namo namo...

Ariau ariau lygiuosius laukelius, atėjo mergelė, atnešė pusryčius...

O senis ėjo lauko arti, pasiėmęs ilgą kartį.

Kitas senis ėjo aplink mūrą, nešės dūdą ir bandūrą...

O tėvelis išėjo į mišką su visa šeimyna...

Plačiai ėjimas ir apgiedotas. Čia keletas giesmių iš seno giesmyno, išleisto 1905 m.

Eik, jau, Jieva iš Rojaus, pažink darba artojaus.

Jau Mesijošius atėjo teisingas, pranašas didis ir prajovingas...

Eina, eina Diev’s garbingas, eina teisdarys teisingas...

Ajo Marija, ajo nuošvinčiausia...

Ajo švintas Retras su švintu Paulėku...

Ajo dūšia raudodama, sau daiktelio veizėdama...

Aikit į šalį, žemiškos linksmybės...

Taigi viskas eina ir eina: ateina, išeina, užeina, praeina, sueina, pereina, nueina...Tik šuns balsas į dangų neina. Negerai. Ne kad šuns balsas į dangų neina, o kad guliu. Šitoks judėjimas, net laikrodis ant sienos eina, o aš, besarmatis, guliu. Reikia keltis ir eit dantų šveisti, praustis, rengtis...

Nuotraukoje: "Pamąstymų apie gyvenimą" autorius, LŽS narys Adomas Subačius

                                                                                   Nuotr. Ričardo Šaknio




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)