Jam reikia pavydėti. Juo reikia didžiuotis. Jis turi būti mums pavyzdžiu! Tai Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, pokario metais baigęs Vilniaus universitetą ir visą gyvenimą paskyręs „Šviesos“ leidyklai (buvo vyr. redaktoriaus pavaduotojas), lituanistas Adomas Subačius. Tai jis mūsų Svetainei pateikė daugiau kaip dvidešimt istorijų iš ciklo „Linksmas sveikatos pasitikrinimas 80-mečio proga“ (jeigu neskaitėte – būtinai susiraskite „Kūrybos artelėje“).
Aomas Subačius jau įpusėjo aštuoniasdešimt trečiuosius. Sveikas drūtas, nes nepraleidžia nė vieno žurnalistikos senjorų klubo MES narių susitikimo. Ir kūrybingas, nes mielas kolega atsiuntė savo naujus „Pamąstymus apie gyvenimą“. Kelios eilutės iš skyrelio „Ateina, praeina, nueina“: “Guliu ryte lovoje ir mąstau. Mąstau ir galvoju. Ir liūdnos mintys galvon ateina. Aš guliu, o gyvenimas eina. Man skirtas šioje žemėje laikas eina, gal net bėga ar lekia. Viskas eina ir eina. (…)
Nelengvi laikai atėjo. Dabar žmogus kryžiaus kelius nueina, kol prie valdininko prieina. Net kojos pūslėm nueina. O valdininkai įstatymus apeina, šneka, kas ant seilės ar galo liežuvio užeina. Ką besakytum, jiems pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, nors šitai į jų skelbiamą programą ir neįeina. Tik ir tegirdi: Eik man iš akių! Eik nuo mano biednos galvos! Eik po velnių! (…) Kartais iš kalbos išeina, kaip pensininkui einasi. O jam pensija eina, jis savo paprastus darbelius apeina, kartais pasivaikščiot išeina. Per ilgai jis į vėžes įeina, todėl nors ir sunkiai paeina, bet eina.
Metų laikai vienas po kito vis eina ir eina. Pavasarį ledai upe eina, iš žemės pašalas išeina, ūkininkai į laukus eina, gyvuliai iš tvartų išeina ir ant jaunos žolės eina.Vasarą karščiai užeina, mergos degintis eina, o nuo to deginimosi kartais kūnas pūslėmis nueina. Tačiau dėl to jos pas gydytojus neina, nes ši neganda ir be jų pagalbos praeina. (…)
O kiek dainų apie ėjimą sudėta!.. Eina garsas nuo pat Vilniaus, žirgą reik balnoti… Eikim broliukai namo namo…Ariau ariau lygiuosius laukelius, atėjo mergelė, atnešė pusryčius…O senis ėjo lauko arti, pasiėmęs ilgą kartį. Kitas senis ėjo aplink mūrą, nešės dūdą ir bandūrą… O tėvelis išėjo į mišką su visa šeimyna…“
„Kūrybos artelėje“ rasite visus Adomo Subačiaus gyvenimiškus pamąstymus. Iš darbštaus ir kūrybingo LŽS nario laukiame ir prisiminimų apie klaidas, kurias sovietiniais laikais leidyklos redaktoriai ( netyčia ar sąmoningai) palikdavo moksleiviams skirtuose vadovėliuose. Žmogus žemėje yra laikinas, tačiau jo išspausdintas žodis lieka amžiams.
Nuotraukoje: Buvęs ilgametis „Šviesos” leidyklos direktoriaus pavaduotojas, LŽS narys Adomas Subačius
Ričardo Šaknio nuotr.
