Žurnalisto Romualdo Norkaus „Santara“ su „Viltie Beviltie…“, o post scriptum – Santarvės ordinas !

Vidas MAČIULIS

R.Norkus__kita__II.jpg„Jeigu būtų įmanoma balais ar kitokiais mato vienetais įvertinti šių metų (2010) svarbiausius Lietuvos kultūros įvykius, neabejotinai tokios skaičiuotės viršūne būtų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų paroda Milane. Dar praeis laiko, kol galutinai bus įvertintas šitas kultūros įvykis“,- tokiomis mintimis prasideda kultūros žurnalo „Santara“ žiemos numeris.

„Dar praeis laiko“ –  žodžiai, patvirtinti gyvenimo. Žurnalo, kurio šūkis yra „Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis“, steigėjo ir vyriausiojo redaktoriaus, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Romualdo Norkaus kūrybiniai ieškojimai ir atradimai seniai visiems žinomi ir vertinami. Tačiau tik kolegos žurnalistai jį įvertino ir pagerbė. Romas – žurnalistinės Vinco Rastenio premijos laureatas, taip pat įvertintas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“, gaus dar vieną apdovanojimą. R. Norkus paskelbtas devintuoju Lietuvoje „Santarvės“ ordino kavalieriumi, bet tik antruoju, po Justino Marcinkevičiaus, kultūros ir meno pasaulio atstovu.

„Romualdą Norkų įvertinome už elitinį kuklumą,- sako „Santarvės“ ordino steigėjas Julius Kazėnas.- Šiųmetis laureatas – tai tyli, darbšti pelytė, daranti milžiniškus darbus!“ Gal ordino įteikimas žurnalistui, publicistui ir leidėjui bus įteiktas sausio mėnesį Vilniuje, nes 18 dieną kolega švenčia savo 67-ąjį gimtadienį. Tokį kūrybiškumą, darbštumą,atkaklumą ir nuoširdumą kaip Romas – turi tik išskirtiniai ožiaragiai.

Mūsų tinklalapio „Aktualijose“ jau pranešėm apie Romualdo Norkaus įgyvendintą svajonę: išleistas pirmasis „Santaros“ numeris rusų kalba. Nenustebsime, jeigu po kurio laiko sulauksime šio savito kultūros žurnalo ir kitomis užsienio kalbomis. Tačiau lietuviška „Santara“, tikėkime, bus leidžiama tol, kol mes kalbėsime ir skaitysime savo gimtąja kalba. Nors Romualdo ir Vidos sūnūs nepasirinko kūrybinio gyvenimo kelio, gal senelio išpuoselėtą žurnalą redaguos ir leis anūkas ar anūkė.

1989 metais Kaune pradėtą, o dabar leidžiamą Vilniuje, kur grįžo gyventi R.Norkus, žurnalą kasmet suranda ir jį pamilsta nauji skaitytojai, nes jame yra daug įsimintinų publikacijų. 71-ajame žiemos numeryje – profesoriaus Justino Karoso pamąstymai „Lietuviškieji Sokratai, kas jie?“, Gražinos Marijos Martinaitienės „Apie Valdovų rūmus kitaip“, „Fiat Lux“ iš VPU redktoriaus akademiko Algirdo Gaižučio jubiliejinių refleksijų, Petro Bražėno „Sunki Ramūno Klimo gramatika“ apie rašytojo kūrybą, atskleidžiančią pasaulio sampratą, istorinio laiko traktuotę. Apie patį Petrą Bražėną įdomią publikaciją „Gurinėlis Petro, taigi uolos, papėdėje“, „Santarai“ pasiūlė Valentinas Sventickas.

Žurnalistas Povilas Sigitas Krivickas rašo, kad „Archeologams įdomu ne vien žemėje“, Romualdas Rakauskas – apie „Šimtmečių susitikimus“ fotografijų ir tekstų rinktinėje „Vilniaus miesto portretas“, o Edmundas Ganusauskas „Atminimo sparnuose“ prisimena į kosmosą norėjusį pakilti lakūną Rimantą Stankevičių. Tomas Ganusauskas bando atsakyti į klausimą „Ar Ričardas Berankis taps žinomesnis už Lietuvos krepšininkus?“

Kaunietis žurnalisto ir rašytojas Viktoras Rudžianskas poezijos mylėtijams žurnale pateikia „Vidurnakčio lyriką“. Ir pats žurnalo šeimininkas Romualdas Norkus, suradęs laisvą minutėlę, „Santaros“ skyreliui post scriptum, tiesa, nurodydamas tik inicialus, parašė

VILTIE BEVILTE…

Kunigėli Donelaiti,

Sergėk būrą lietuvaitį –

Nuo bajoriškos liuosybės,

Užstalinės prigulmybės,

Tuščiagarbio žvirblio būdo,

Ir seimūniškojo blūdo.

Šauk pagalbon Šepką, Strazdą,

Vienažindį, Pošką…

Lazdą

Imki. Ne knygelę.

Lietuvėlei baisiai gelia.

 

Kalti, kalti

Jūs būkit prikalti

Prie ašaromis numazgoto kryžiaus.

 r.n.

 Nuotraukoje: Vasarą Kaune „Santaros“ žurnalo įkūrėjas ir vyr. redaktorius, 2010 metų „ Santarvės“ ordino kavalierius, LŽS narys Romualdas Norkus

                                                                                                      Vladimiro Beresniovo nuotr.

 

Panašūs straipsniai