2021 m. gruodžio 5 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

SRTR F indėlis į kultūrinę žiniasklaidą. Ne tik skaičiai ir faktai

Reda SOPRANAITĖ, SRTRF programų vadovė

Sopranaite_2.jpgSpaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, gaunamas lėšas iš valstybės biudžeto, jau trylika metų skiria kultūros ir šviečiamiesiems  projektams. Spaudos, radijo, televizijos, interneto rengėjų pateikiamų ir remiamų projektų skaičius kasmet auga. Jei 2000 metais buvo pateikti 158 projektai, iš jų paremta 70 ir skirta 2 640 700 litų, tai šiais, 2010 metais, pateikti 406, finansavimą gavo 251, paskirstyta suma – 5 997 300 litų.

Kaip per tą laikotarpį pasikeitė projektai? Vienų rengėjų paraiškos nepasikeitė, kasmet kartojamos tos pačios, skambios frazės, pvz.: „...vienintelis Lietuvoje tokios solidžios apimties žurnalas...“, „Žurnale spausdinami naujausi ir aukščiausio meninio lygio lietuvių rašytojų kūriniai turi realios įtakos mūsų visuomenės dvasiniam gyvenimui, padeda išlikti tautos identitetui“...

Kitos paraiškos primena europinius projektus su naująja terminija „kietais ir minkštais projektais“, VVG ir t.t. Vis kartojamas pažadas, kad gavę finansavimą, leidinio tiražą padidins kelis kartus, nors realybėje jis visai nekinta. Kiti - realiai vertina savo galimybes ir jas išnaudoja kokybiškai projektų įgyvendinimui, jų sklaidai. Yra tokių, kurie tvirtina, kad jie negali keistis, nes patys savaime jau yra vertybė ir valstybė privalo juos išlaikyti. Galima juokauti, kad jie net randa spaustuves, kurios sugeba atspausdinti laikraščius tokios kokybės kaip prieš 20 metų...

Fondo administracija, reikalaujanti vykdyti įstatymo nuostatas susijusias su bent 25 proc. rengėjo indėliu į projektą, ar numatyta sąlyga, kad administravimui iš gauto finansavimo galima skirti iki 30 proc., susilaukia nepasitenkinimo. Per 13 SRTRF gyvavimo metų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams paskirstyta per 56 mln. litų. Ar pasiteisino tokios investicijos? Aišku, į kultūrinę žiniasklaidą, kaip ir į pačią kultūrą investuoti pinigai tikrai duoda, tiesa, neapčiuopiamą rezultatą.

Paminėjus „kultūrinės žiniasklaidos“ sąvoką dauguma vardija senas tradicijas turinčius kultūrinius leidinius: „Literatūra ir menas“, „Metai“, „Kultūros barai“, „Naujasis židinys-Aidai“ ir kt. Galime drąsiai teigti, kad šie leidiniai gyvuoja tik Fondo paramos dėka. Kai kurie šių leidinių per Fondą jau yra gavę daugiau kaip milijoną litų.

Paroda_1_I.jpgAnalizuodami savaitraščių paraiškas ir projektų įgyvendinimo problemas ekspertai pastebi, kad esant dabartinei finansavimo padėčiai, ribotam autorių ir skaitytojų skaičiui vien kultūrai skirtų savaitraščių rėmimas nėra pakankamai produktyvus. Siekiama, kad kuo plačiau pasklistų valstybės remiamų kultūros šviečiamųjų projektų idėjos, augtų jų įtaka visuomenei. Kitose šalyse, į kurias gali lygiuotis Lietuva, savaitraščių funkcijas vykdo nacionalinės spaudos kultūros priedai. Lietuvoje nė vienas laikraštis, išskyrus kai kuriuos regioninius (pvz.laikraščio „ Klaipėda“ projektas „ Durys“, neturi kultūrai skirto priedo. Todėl kol situacija nesikeičia, būtina remti esamus savaitraščius, kad kultūrinė informacija pasiektų visuomenę. Leidinių savikainos labai skirtingos, kartais net kelia abejonių. Ar tikrai „Naujojo židinio-Aidų“ (23 Lt) savikaina 2,3 karto didesnė už „Kultūros barų“ (10 Lt) savikainą? Tai duomenys iš 2009 metais pateiktų ataskaitų.

Džiugu, kad be tradicinių vilnietiškų leidinių, pradėti leisti atskirų regionų kultūriniai žurnalai, kurie autorių kompetencija, medžiagos parengimo kokybe, tematikos įvairumu ir aktualumu tikrai nenusileidžia visų pripažintiems, anksčiau paminėtiems. „Dainava“, „Žiemgala“, „Šiaurietiški atsivėrimai“, „Suvalkija“, „Sietuvos“, „Žemaičių žemė“, „Prie Nemunėlio“, „Eskizai“ ir kiti žurnalai skaitytojams pateikia gausybę vertingos istorinės, etnokultūrinės, paminklosauginės, literatūrinės medžiagos, kurių išliekamąja verte netenka abejoti. Beje, dauguma šių redakcijų yra visuomeninės, projektų autoriai gauna simbolinį atlygį arba dirba ir be jo.

Dauguma leidinių, negaudami SRTRF paramos, nebūtų leidžiami. Nors jie iš Fondo gauna nepalyginamai mažesnes sumas, bet entuziastingi rengėjai sugeba paramą efektyviai panaudoti ir pasiekti puikių kūrybinių rezultatų. Didžiausią paramos dalį jie panaudoja spausdinimui. Gaila, kad šių leidinių tiražai nėra dideli ( 1000 – 2000 egz.), bet... nedidesni, o gal kartai dar ir mažesni respublikinių leidinių tiražai...

Prieš keletą metų buvo išreikšta politinė valia remti kultūrinius rajoninių laikraščių projektus, kurie nėra lygiaverčiai. Sunku palyginti nedidelio rajono laikraštyje kas porą savaičių leidžiamą puslapį, skirtą kultūrai, su didelį tiražą turinčio laikraščio kultūriniu priedu. Kai kurių rajoninių laikraščių rengėjų pateiktas paraiškas sunku pavadinti projektais. Tai tikinformacinis to regiono gyvenimo atspindėjimas. Tačiau pateikiama ir įdomių projektų, kuriems įgyvendinti rengėjai į pagalbą kviečiasi kitur gyvenančius kraštiečius literatus, istorikus. Tokie kultūriniai ir šviečiamieji projektai savo kokybe nesiskiria nuo respublikiniuose leidiniuose įgyvendinamų sumanymų, tik jų pasiekiamumas, skaitomumas yra daug didesnis.

Money_money_II.jpgPastaraisiais metais, padidėjus PVM už spausdinimą, pašto paslaugų įkainiams spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo skiriama parama ne vienam laikraščiui padeda išgyventi, o kiti pasinadoję šia parama, stiprina savo veiklą, skleidžia kultūrinę informaciją ir redakcijos tampa nedideliais kultūros centrais. Fondo paramos susilaukia ir lietuvių etninėse žemėse - Punske, Seinuose leidžiami leidiniai: „Suvalkietis“, „Jotvingių žemė“, „Aušrelė“, „Aušra“. Šių žurnalų svarba niekas neabejoja. Jau antri metai paramos savo leidiniams, tiksliau leidinių kultūriniams projektams, prašo lietuviai gyvenantys Vokietijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje. Tai jau būtinybė turėti ne tik informacinius, bet ir kultūrinius leidinius lietuvių bei kitomis kalbomis. Po metų ar dviejų, tikrai reikės remti ir tenai vykdomus kultūrinius projektus.

Fondo remiamų projektų vadyba priklauso nuo pačių rengėjų. Tačiau paminėti faktai, kad dalis kultūrinių leidinių nesugeba surasti įstatymo reikalaujamų 25 proc., byloja, kad yra nemažai spragų . Labai kulkūs yra kai kurių leidinių tiražai. Ir iš to kuklaus laikraščio tiražo tik pusė išsiunčiama prenumeratoriams ar parduodama, o kita pusė – nurašoma... Galime pasiteisinti, kad sunkmetis ir skaitytojai neturi pinigų, tačiau tie leidiniai, kurie nuolat organizuoja pristatymus mokyklose, bibliotekose, susitinka su skaitytojais, džiaugiasi, nors ir nedideliu, tiražo augimu... Dar vienas vadybinio darbo rezultatas, kiek paramos rengėjai sugeba gauti iš fizinių ir juridinių asmenų. Nedidelė 2 proc. nuo GPM suma nėra leidiniui išganinga, bet rodo skaitytojų ištikimybę, leidinio autoritetą, jo reikalingumą.

Didžiausia iš Fondo gautų lėšų dalis naudojama autoriniams honorarams, 2009 metais tai sudarė 3 790 644 Lt, administravimui skiriama – 1 064 646 Lt, nemaža dalis skiriama gamybai – 1 857 745 Lt, kitos išlaidos mažesnės (ryšiams, transoportui ir kt.). Honorarams ir administravimui skirtos sumos atrodo didžiulės, bet iš jų daugiau nei milijonas sumokama Sodros ir GPM mokesčių.

Šiais informacinės visuomenės laikais kultūros sklaidai reikia išnaudoti televizijos, radijo, interneto, kitas skaitmenines technologijas. Čia įgyvendinamų projektų taip pat kasmet daugėja (ypač interneto), jų savikaina mažesnė nei spaudos, o prieinamumas didesnis. Sunku lyginti internetinius projektus, nes vienuose jų tekstai, kituose – garso ir vaizdo įrašai. Skirtingi tinklalapių lankytojai, tikslinė auditorija, skirtingi tikslai. Viena iš Fondo remiamų grupių – projektai, vykdomi bendrakultūrinėse internetinėse svetainėse, kurių tematika plati, lankomumas didelis, rengėjai dirba nuosekliai, iš anksto planuodami temas, ieškodami autorių.

Iš internetinių projektų išskirtinę vietą užima UAB „Kultūros barai“ projektas „Kultūra Europos paribiuose – paribių kultūra Europoje“. Jis įgyvendinamas www.eurozine.com ir yra tarptautinis projektas. Vartotojų skaičius – 260 000, o straipsnius persispausdina kiti leidiniai, nes pateikiamos visų straipsnių santraukos anglų kalba. Tai vienintelis projektas taip plačiai išeinantis už Lietuvos ribų. Kitas minėtinas internetinis tinklalapis, praėjusiais metais iš SRTRF gavęs 175 tūkstančius litų, yra www. bernardinai.lt. Per metus į tinklapį įdedama apie 1300 kultūrai skirtų straipsnių. Gautos lėšios skiriamos tik autoriniams honorarams , už vieną straipsnį – 135 lt (kartu su mokesčiais). Tinklalapio lankomumas – 396700t. lankytojų per ketvirtį (prieš 5 metus jų buvo 50000) . Viešosios informacijos rengėjai ne tik plečia autorių ir temų ratą, bet kartu rūpinasi svetainės lakomumu, savireklama.

Sėkmingai įgyvendinamas projektas yra VšĮ „Akiračio“ redakcijos „Kurčiųjų kultūra, švietimas, tradicijos – virtualioje erdvėje“. Kiekvienais metais svetainėje publikuojama vis daugiau straipsnių, informacijų, filmuotos medžiagos. Svetainės lankomumas 2006-2010 metais išaugo aštuonis kartus – nuo 10 iki 80 tūksančių per mėnesį.

Pakau__is_.V.B..jpgKita grupė projektų – kultūros sričių specializuoti portalai, skirti muzikai, literatūrai, fotografijai. Kai kurie portalai turi puikius archyvus, tapo virtualiomis enciklopedijomis. Dauguma viešosios informacijos rengėjai iš Fondo gautas lėšas skiriama honorarams – 79,5 proc, medžiagoms 5,59 proc., administravimui –8,45 proc...Minėtiems tinklalapiams vystyti iš SRTRF gaunama parama vidutiniškai sudaro apie 50 proc. visų tinklalapio išlaikymui reikalingų lėšų, todėl galime teigti, kad Valstybės parama šiems rengėjams taip pat yra labai svarbi. Finansinė parama yra būtina ir rengiant kultūrines radijo bei televizijos laidas.

Kultūros leidiniai, tiksliau visa kultūrinė žiniasklaida, yra neatskiriama gyvenimo dalis. Jie formuoja vertybinius poreikius, padeda išsaugoti ir plėtoti lietuvių kalbą ir kultūrą, gerina mokslo ir meno sklaidą mūsų krašte.

Nuotraukoje: Programų vadovė Reda SOPRANAITĖ

Piešiniuose: "Kultūra ir pinigai" . Aut. LDS IR LŽS narys Vladimiras BERESNIOVAS

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)