2021 m. gruodžio 5 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Daiva Červokienė: Kaip įveikti ligas? Patarimas jautriems žurnalistams


Cervikiene_II.jpgLŽS penkioliktajame suvažiavime be įvairių publicistinių žurnalistų knygų, dėmesį atkreipė ir Daivos Červokienės knyga „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas“ . Tai per ketvirtį žurnalistinio darbo amžiaus autorės (dabar Daiva yra “Valstiečių laikraščio” žurnalistė) sutikti žmonės, kuriais ji žavisi kaip medicinos žinovais bei asmenybėmis, dauguma kurių alternatyviosios medicinos būdais patys įveikę ligas ir propaguoja sveikesnį gyvenimo būdą.

Kiekvienas iš knygos herojų tarsi ragina ir skaitytojus pabandyti gyventi kitaip, suvokti, kad liga – tai raginimas ką nors keisti, gyventi sveikiau.

Daiva Červokienė pasakoja apie garsiausius šalies žolininkus: Jadvygą Balvočiūtę, Juozą Ruolią; Juozą Vasiliauską; Adelę Karaliūnaitę; Filomeną Taunytę; Virgilijų Skirkevičių, Gražiną Gaidienę; Danutę Kunčienę; Joną Skonsmaną ir kitus bei apie vaistažoles auginančią, moderniausiai – saules energija – jas džiovinančią Panaros kaime (Varėnos r.) įsikūrusią „Pilnų namų“ bendruomenę, kurioje gydosi priklausomybių turintys asmenys .

 Kolegės išleistoje knygą apybraižėlės apie žolininkus bei jų patarimai, kaip gydytis slogą, skaudančią gerklę, užsitęsusį kosulį, stiprinti imunitetą ir gerinti virškinimą – neretai mums nerimą keliančias būkles. Autorė apsiribojo šiais dažniausiai naudojamais liaudies medicinos receptais visų pirma nenorėdama skatinti savigydos.

Knygos “XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: Kaip įveikti ligas” tikslas - pažvelgti į kiek primirštą mūsų liaudies kultūros ir tradicijų dalį, panagrinėti, kiek liaudies medicina gyva, kaip kinta šiandien. Kitas akstinas - skatinti pažinti vaistinius augalus, atkreipti dėmesį į tai, kad peršalus dažnai neverta bėdoti, jog tą pačią dieną negalime užsiregistruoti ir patekti pas šeimos gydytoją, bėgti į vaistines pirkti cheminių vaistų – verčiau pabandyti sau padėti mūsų senelių naudotais receptais: slogą vyti nosį plaunant sūriu vandeniu, kosulį – vaistažolių arbatomis, gerklės skausmą – skalavimais ar kompresais.

Žurnalistė Daiva Červokienė savo kolegoms, kasdien dirbantiems įtemptą darbą, siūlo pasinaudoti vaistininko doc. Juozo Vasiliausko patarimais, kaip stiprinti nervus ir gerinti miegą.

Senas patikimas vaistas stiprinti nervus yra vaistiniai valerijonai ir paprastosios sukatžolės. Jie ramina, šalina nemigą. Padėti gali ir vaistinių melisų, ramunių, pipimėčių žolė, paprastųjų apynių spurgai. Ypač efektyvu kelis augalus vartoti kartu, tada jie papildo vienas kitą. Geriant raminamąsias arbatas pravartu atlikti ir raminančius kvėpavimo pratimus, vandens procedūras.

Sumaišykite lygiomis dalimis vaistinių valerijonų šakniastiebius, paprastųjų apynių spurgus ir pipirmėčių lapus, du šaukštus šių vaistažolių mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 3–4 valandas pritraukti, nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį.

Arba lygiomis dalimis sumaišykite paprastųjų apynių spurgus, vaistinių valerijonų šaknis, vaistinių melisų ir sukatžolių žolę. Šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite 20–30 minučių pritraukti, perkoškite ir gerkite po pusę stiklinės ryte ir vakare.

Farmacininko, KMU dėstytojo Virgilijaus Skirkevičiaus patarimu paruošti tų pačių raminamųjų žolelių mišinį su medumi. Kavamale susmulkinkite vaistažoles ir arbatinį šaukštelį mišinio sumaišykite su šaukštu medaus. Kas vakarą 1 arbatinį šaukštelį šio mišinio sučiulpkite užgerdami šiltu vandeniu. Jį vartojantys vyresnio amžiaus žmonės apgydys ir aterosklerozę. Šį mišinį reikėtų vartoti po 21 dieną 3 kartus per metus.

Nuotraukoje: publikacijos autorė, “Valstiečių laikraščio” žurnalistė, LŽS narė Daiva Červokienė

                                                     Ričardo Šaknio nuotr.

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)