LŽS penkioliktajame suvažiavime be įvairių publicistinių žurnalistų knygų, dėmesį atkreipė ir Daivos Červokienės knyga „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas“ . Tai per ketvirtį žurnalistinio darbo amžiaus autorės (dabar Daiva yra “Valstiečių laikraščio” žurnalistė) sutikti žmonės, kuriais ji žavisi kaip medicinos žinovais bei asmenybėmis, dauguma kurių alternatyviosios medicinos būdais patys įveikę ligas ir propaguoja sveikesnį gyvenimo būdą.
Kiekvienas iš knygos herojų tarsi ragina ir skaitytojus pabandyti gyventi kitaip, suvokti, kad liga – tai raginimas ką nors keisti, gyventi sveikiau.
Daiva Červokienė pasakoja apie garsiausius šalies žolininkus: Jadvygą Balvočiūtę, Juozą Ruolią; Juozą Vasiliauską; Adelę Karaliūnaitę; Filomeną Taunytę; Virgilijų Skirkevičių, Gražiną Gaidienę; Danutę Kunčienę; Joną Skonsmaną ir kitus bei apie vaistažoles auginančią, moderniausiai – saules energija – jas džiovinančią Panaros kaime (Varėnos r.) įsikūrusią „Pilnų namų“ bendruomenę, kurioje gydosi priklausomybių turintys asmenys .
Kolegės išleistoje knygą apybraižėlės apie žolininkus bei jų patarimai, kaip gydytis slogą, skaudančią gerklę, užsitęsusį kosulį, stiprinti imunitetą ir gerinti virškinimą – neretai mums nerimą keliančias būkles. Autorė apsiribojo šiais dažniausiai naudojamais liaudies medicinos receptais visų pirma nenorėdama skatinti savigydos.
Knygos “XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: Kaip įveikti ligas” tikslas – pažvelgti į kiek primirštą mūsų liaudies kultūros ir tradicijų dalį, panagrinėti, kiek liaudies medicina gyva, kaip kinta šiandien. Kitas akstinas – skatinti pažinti vaistinius augalus, atkreipti dėmesį į tai, kad peršalus dažnai neverta bėdoti, jog tą pačią dieną negalime užsiregistruoti ir patekti pas šeimos gydytoją, bėgti į vaistines pirkti cheminių vaistų – verčiau pabandyti sau padėti mūsų senelių naudotais receptais: slogą vyti nosį plaunant sūriu vandeniu, kosulį – vaistažolių arbatomis, gerklės skausmą – skalavimais ar kompresais.
Žurnalistė Daiva Červokienė savo kolegoms, kasdien dirbantiems įtemptą darbą, siūlo pasinaudoti vaistininko doc. Juozo Vasiliausko patarimais, kaip stiprinti nervus ir gerinti miegą.
Senas patikimas vaistas stiprinti nervus yra vaistiniai valerijonai ir paprastosios sukatžolės. Jie ramina, šalina nemigą. Padėti gali ir vaistinių melisų, ramunių, pipimėčių žolė, paprastųjų apynių spurgai. Ypač efektyvu kelis augalus vartoti kartu, tada jie papildo vienas kitą. Geriant raminamąsias arbatas pravartu atlikti ir raminančius kvėpavimo pratimus, vandens procedūras.
Sumaišykite lygiomis dalimis vaistinių valerijonų šakniastiebius, paprastųjų apynių spurgus ir pipirmėčių lapus, du šaukštus šių vaistažolių mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 3–4 valandas pritraukti, nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį.
Arba lygiomis dalimis sumaišykite paprastųjų apynių spurgus, vaistinių valerijonų šaknis, vaistinių melisų ir sukatžolių žolę. Šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite 20–30 minučių pritraukti, perkoškite ir gerkite po pusę stiklinės ryte ir vakare.
Farmacininko, KMU dėstytojo Virgilijaus Skirkevičiaus patarimu paruošti tų pačių raminamųjų žolelių mišinį su medumi. Kavamale susmulkinkite vaistažoles ir arbatinį šaukštelį mišinio sumaišykite su šaukštu medaus. Kas vakarą 1 arbatinį šaukštelį šio mišinio sučiulpkite užgerdami šiltu vandeniu. Jį vartojantys vyresnio amžiaus žmonės apgydys ir aterosklerozę. Šį mišinį reikėtų vartoti po 21 dieną 3 kartus per metus.
Nuotraukoje: publikacijos autorė, “Valstiečių laikraščio” žurnalistė, LŽS narė Daiva Červokienė
Ričardo Šaknio nuotr.
