Išėjusieji sugrįžta: "Petras Babickas. Archyvai"

Aldona ŽEMAITYTĖ, žurnalistė ir publicistė

Prieš keletą metų (2006) teko pamatyti Lietuvos žurnalistų sąjungos narių Daivos ir Antano Budrių (scenarijaus autorė ir operatorius) dokumentinį filmą „Sugrįšiu“ apie Petrą Babicką, pirmiausia, žinomą kaip fotografą, Kauno radijo pirmąjį diktorių, mažiau – kaip poetą, prozininką, publicistą, redaktorių, keliautoją...

Mes, sovietmečio vaikai, nebuvome matę nei jo fotografijų, spausdinamų prieškario žurnaluose ir laikraščiuose, nei jo kelionių knygų. Kur jau ten jo proza ir poezija... Ar dailė, kurios imtasi tik Brazilijoje, fiksuojant kalnų, vandenyno, džiunglių peizažus, tenykščių žmonių portretus.

Lietuva pamatė filmą "Sugrįšiu", kurį sukūrė du jauni patriotiškai nusiteikę žurnalistai-televizininkai kauniečiai Daiva ir Antanas Budriai, su savo kolegomis, taip pat LŽS nariais Svetlana Gužauskiene (režisierė) ir Viliumi Kaminsku (diktorius), keliavę po Braziliją P. Babicko keliais. Jie į Lietuvą parvežė Petro Babicko palaikus, aplankė visu išeivius, kurie prisiminė talentingą lietuvį. Beje, už šį filmą "Sugįšiu" autoriai apdovanoti prestižine LŽS Vytauto Gedgaudo premija.

Tokiu pat tikslu prieš pora metų į kelionę po Boliviją leidosi žurnalistų Gintauto Babravičiaus ir Gerimanto Statinio organizuota ekspedicija, ieškodama keliautojo ir žurnalisto Mato Šalčiaus pėdsakų. Gražu, kad nors ir po keliolikos nepriklausomybės metų, pradeda kilti į viešumą užmirštų mūsų tėvų ir protėvių šešėliai.

O štai dabar sulaukėme ir solidžios knygos „Petras Babickas. Archyvai“. Ją parengė Aldona Ruseckaitė, Maironio lietuvių literatūros Maironio muziejaus direktorė, prozininkė (neseniai išleistas jos romanas „Marios vandens“ ), poetė ir žinoma muziejininkė, sugebanti tvirta ranka valdyti muziejų, įkurtą dar 1936 metais, sovietmečiu keitusį pavadinimus, o dabar turtingą savo literatūrinio palikimo archyvais. Štai ką rašo A. Ruseckaitė knygos, kurią subtiliai ir elegantiškai aprengė, t.y. apipavidalino, dailininkė Marju Šlapikienė, įžangoje. „Archyvą iš Brazilijos parplukdė drąsus buriuotojas – jachtos kapitonas Ignas Miniotas, keliavęs aplink pasaulį 1993–1995 metais. Jis įteikė šių eilučių autorei didžiulę, sunkią užklijuotą dėžę su Maironio lietuvių literatūros muziejaus adresu. Ją Lietuvon suruošė tautietis Juozas Miliauskas, su žmona Olga globojęs Babicką iki paskutinės gyvenimo valandos ir pasirūpinęs laidotuvėmis. Taip parkeliavo archyvas į Kauną, į Babicko jaunystės miestą, gerokai pagraužtas negailestingo laiko ir braziliškų dulkių, skylėtas nuo kirvarpų, netvarkingas – viskas vienoje dėžėje.“

Knyga pradedama P. Babicko atviru laišku „Keturi pagrindiniai stulpai“, rašytu į Čikagą, „Draugo“ redaktoriui kun. Juozui Prunskiui, kuris 1957–1958 metais rengė antologiją „Mano pasaulėžiūra“ ir kvietė P. Babicką, kaip ir kitus kultūrininkus išeivius, pasisakyti, kas formavo jo pasaulėžiūrą (kaip gaila, kad niekam iš mūsų kultūrininkų nekyla mintis parengti tokią anketą-pasisakymus dabartiniams literatūros ir meno elitiniams autoriams, tarp jų ir žurnalistams). Atvirame laiške P. Babickas išsako savo pasaulėžiūros kertinius principus, kaip jis vadina, keturis stulpus: lietuvių kalba, lietuvė motina, knygnešystė ir pasaulio lietuvių talka... Žinoma, visus šiuos keturis komponentus šiandien jau reikia įvilkti į moderniosios civilizacijos drabužį. Tačiau šerdį palikti nepažeistą...

Skyriuje „Petro Babicko gyvenimo ir kūrybos akiračiai“ Aldona Ruseckaitė trumpais punktyriniais pagrindinių gyvenimo faktų brūkšniais pristato neramios, tiksliau judrios, dvasios asmenybę, nuo jo gimimo 1903 metais Kupiškio krašte, Laukminiškių kaime, iki mirties 1991 metais Duki di Kašio mieste, Rio de Žaneiro priemiestyje, kur iš nuotraukų „akis bado skurdas, vargas, kažkokie rakandai, skudurai, o tarp jų – paskutiniajam Patepimui šviečiantis veidas“.

Petras Babickas, jauniausias vaikas valstiečių šeimoje, garsios teatro ir kino aktorės JAV Unės Babickaitės brolis, kurį ji labai mylėjo ir juo rūpinosi, išsilavinimą gavo Petrapily (gimnazija), Panevėžio berniukų gimnazijoje, Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete. Studijų metais ėmėsi visokių darbų. Vienu metu net buvo laikraščio „Mūsų Vilnius“ redaktorius, mokėsi filmuoti, fotografavo, keliavo, piešė ir t.t. „Jis daug ko ėmėsi, bet greit metė“, – prisimena jaunystės dienų bičiulis J. Šukys.

Kuo jis svarbus mūsų žurnalistikai? Nuo 1926 m. ėmėsi organizuoti Kauno radiofoną, buvo pirmas pranešėjas, organizavo vaikų valandėles (Radijo dėdė), transliavo Lietuvos klausytojams pasaulines operas... Daug dėmesio skyrė lenkų okupuotam Vilniui. Sukūrė per 20 radijo vaidinimų. Vokiečių okupacijos metais – Kauno radijo direktorius. Ir Brazilijoje daugiau nei dešimt metų (iki 1970) vedė savaitines radijo valandėles portugališkai apie...Lietuvą. Buvo nepaprastas patriotas, toks išliko visą gyvenimą. Gal patriotizmo laipsnis padėtų įminti paslaptį, kodėl jam teko skurdaus tremtinio dalia.

Na, o apie P. Babicko fotografiją – atskira tema. Prisimenu, kai vaikystėje ant aukšto ištremtųjų namuose, kur mudvi su mama gyvenome, slapstydamosi nuo trėmimo į Sibirą, rasdavau prieškario Lietuvos žurnalų ir laikraščių, po puikios poligrafijos nuotraukomis (taip man, vaikui, tada atrodė) skaitydavau P. Babicko pavardę. Gamtos vaizdai, miestų gatvės, pajūris, kaimo gyvenimo scenos... Jau 1932 m. jis surengė pirmąją personalinę meninės fotografijos parodą. O 1937 m. Paryžiaus pasaulinės meno ir technikos parodoje už fotografijas laimėjo aukso medalį. 1939 m. padarė įsimintinų dokumentinių nuotraukų iš Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių.

P. Babickas buvo nenurimstantis keliautojas, aplankęs Europą, Mažąją Aziją, Šiaurės Afriką, Ameriką. Ką regėjo kelionėse – aprašė ir fotografavo. Sakyčiau, tai buvo mūsų laikų žurnalisto su plunksna (kompiuteriu) ir fotoaparatu pirmtakas, suvokęs didelę dokumentinę fotoreportažo jėgą ir išliekamąją vertę. O knygos (prieškaryje Kaune išleista „Elada“ ir pokaryje „Brazilija“ (Rio de Žaneiras) atspindi begalinį P. Babicko keliautojo tyrinėtojo, o ne paviršutiniško turisto troškimą pažinti pasaulio kultūras ir populiariai supažindinti su jomis lietuvių skaitytoją. Vis dėlto jo fotografinės kūrybos viršūnė sentimento ir meninės saviraiškos prasme – „Gintaro krantas“ (1932, 1938), apdainuojantis Lietuvos pajūrio gamtos, kurią buvo tiesiog įsimylėjęs, ir joje gyvenančių žmonių grožį.

Savo įvairias kūrybiniais darbais Lietuvoje mums yra svarbus Petras Babickas. Emigravęs iš Vokietijos į Braziliją, jis geso lyg žvakė, plaikstoma nepalankaus vėjo. Pasijuto niekam nereikalingas, anksti neteko darbo Lietuvos atstovybėje, ją uždarius (1965 m.), ir Rio de Žaneiro radijuje, kur apie 1970 metus nutrūko ir tas vienintelis siūlas rišęs jį su plačiuoju pasauliu. Liko vienišystė ir siauras draugų, pažįstamų žmonių ratas... Ir vis dėlto per tuos dešimtmečius jis bendradarbiavo išeivijos spaudoje – „Drauge“, „Aiduose“, Australijos „Mūsų pastogėje“.

Knygos autorė A. Ruseckaitė „atkasė“ įdomų jo biografijos faktą: 1948 m. Buenos Airėse P. Babickas išleido knygą „Lietuva bolševikų okupacijoj“ Jurgio Manto slapyvardžiu. Tai buvo pirmieji autentiški jo įspūdžiai iš 1940 m. birželio dienų Lietuvoje. Ne tik pas mus, bet ir išeivijoje ši knyga yra bibliografinė retenybė, niekur ir niekada nebuvo paminėta tikroji autoriaus pavardė.

Daugelį Petro Babicko gyvenimo ir kūrybos detalių iš tos didžiosios dėžės, atgabentos iš tolimosios Brazilijos, ištraukė knygos sudarytoja ir autorė Aldona Ruseckaitė. Ji preciziškai, pasirinkdama aiškią struktūrą, suskirstė knygą pagal arcyvalijas: Babicko epistolika, rankraščiai ir mašinraščiai, autorinės knygos, fotografijos (didžioji knygos dalis), dailės darbai... Ypač daug (taip pat didžioji dalis) – faksimilinės medžiagos, kuri knygai suteikia tarsi antrąjį kvėpavimą. Juk kvapą gniaužia žiūrinėjant tas pageltusias ar rusvas nostalgiškas fotografijas iš Lietuvos pajūrio, Brazilijos egzotiškus vaizdus, tyrinėti jo biografines nuotraukas, jo išleistų knygų viršelius, stebint prieškarinės Lietuvos knygų dizainą, jo smulkaus braižo rankraščių ir mašinraščių korektūrą, – tuos laiko aptrupintus suliniuotus lapelius ir mąstyti apie praėjusių kartų gyvenimą, apie nenumaldomą jų slinktį mūsų link ir apie tą laiką, kai ir mes būsim tik atkarpa, atsidūrusi būsimų kartų rankose...

Faksimilės turi brangią savybę: jos atgaivina žmogaus gyvenimą, tarsi iš plokščio pavidalo paversdamos jį trimačiu. Iš blankių nuėjusio laiko šešėlių jos iškviečia konkretų pavidalą, bandydamos pripildyti jį kūno ir kraujo ir karšto trūkčiojančio alsavimo, paliudijančio, kad savo praeitį galime paliesti savo dar pajėgia darbuotis Tėvynės kultūros ar visuomenės labui ranka.

Knyga įrėminta dviem pagrindinėm Petro Babicko veiklos sritim: fotografija (pirmame viršelyje) ir piešiniu, kuriame svetimas mūsų kraštui peizažas gali būti ir gėlėta svajonė, į kurią nuolat skrenda nuo žemės trokštanti atsiplėšti žmogaus siela.

Nuotraukoje: Recenzijos autorė, žurnalistė ir publicistė, LŽS pirmininko pavaduotoja Aldona Žemaitytė

Alberto Švenčionio nuotr.

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 3 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Išėjusieji sugrįžta: "Petras Babickas. Archyvai" Aldona ŽEMAITYTĖ, žurnalistė ir publicistė Prieš keletą metų (2006) teko pamatyti Lietuvos žurnalistų sąjungos narių Daivos ir Antano Budrių (scenarijaus autorė ir operatorius) dokumentinį filmą „Sugrįšiu“ apie Petrą Babicką, pirmiausia, žinomą kaip fotografą, Kauno radijo pirmąjį diktorių, mažiau – kaip poetą, prozininką, publicistą, redaktorių, keliautoją... Mes, sovietmečio vaikai, nebuvome matę nei jo fotografijų, spausdinamų prieškario žurnaluose ir laikraščiuose, nei jo kelionių knygų. Kur jau ten jo proza ir poezija... Ar dailė, kurios imtasi tik Brazilijoje, fiksuojant kalnų, vandenyno, džiunglių peizažus, tenykščių žmonių portretus. Lietuva pamatė filmą "Sugrįšiu", kurį sukūrė du jauni patriotiškai nusiteikę žurnalistai-televizininkai kauniečiai Daiva ir Antanas Budriai, su savo kolegomis, taip pat LŽS nariais Svetlana Gužauskiene (režisierė) ir Viliumi Kaminsku (diktorius), keliavę po Braziliją P. Babicko keliais. Jie į Lietuvą parvežė Petro Babicko palaikus, aplankė visu išeivius, kurie prisiminė talentingą lietuvį. Beje, už šį filmą "Sugįšiu" autoriai apdovanoti prestižine LŽS Vytauto Gedgaudo premija. Tokiu pat tikslu prieš pora metų į kelionę po Boliviją leidosi žurnalistų Gintauto Babravičiaus ir Gerimanto Statinio organizuota ekspedicija, ieškodama keliautojo ir žurnalisto Mato Šalčiaus pėdsakų. Gražu, kad nors ir po keliolikos nepriklausomybės metų, pradeda kilti į viešumą užmirštų mūsų tėvų ir protėvių šešėliai. O štai dabar sulaukėme ir solidžios knygos „Petras Babickas. Archyvai“. Ją parengė Aldona Ruseckaitė, Maironio lietuvių literatūros Maironio muziejaus direktorė, prozininkė (neseniai išleistas jos romanas „Marios vandens“ ), poetė ir žinoma muziejininkė, sugebanti tvirta ranka valdyti muziejų, įkurtą dar 1936 metais, sovietmečiu keitusį pavadinimus, o dabar turtingą savo literatūrinio palikimo archyvais. Štai ką rašo A. Ruseckaitė knygos, kurią subtiliai ir elegantiškai aprengė, t.y. apipavidalino, dailininkė Marju Šlapikienė, įžangoje. „Archyvą iš Brazilijos parplukdė drąsus buriuotojas – jachtos kapitonas Ignas Miniotas, keliavęs aplink pasaulį 1993–1995 metais. Jis įteikė šių eilučių autorei didžiulę, sunkią užklijuotą dėžę su Maironio lietuvių literatūros muziejaus adresu. Ją Lietuvon suruošė tautietis Juozas Miliauskas, su žmona Olga globojęs Babicką iki paskutinės gyvenimo valandos ir pasirūpinęs laidotuvėmis. Taip parkeliavo archyvas į Kauną, į Babicko jaunystės miestą, gerokai pagraužtas negailestingo laiko ir braziliškų dulkių, skylėtas nuo kirvarpų, netvarkingas – viskas vienoje dėžėje.“ Knyga pradedama P. Babicko atviru laišku „Keturi pagrindiniai stulpai“, rašytu į Čikagą, „Draugo“ redaktoriui kun. Juozui Prunskiui, kuris 1957–1958 metais rengė antologiją „Mano pasaulėžiūra“ ir kvietė P. Babicką, kaip ir kitus kultūrininkus išeivius, pasisakyti, kas formavo jo pasaulėžiūrą (kaip gaila, kad niekam iš mūsų kultūrininkų nekyla mintis parengti tokią anketą-pasisakymus dabartiniams literatūros ir meno elitiniams autoriams, tarp jų ir žurnalistams). Atvirame laiške P. Babickas išsako savo pasaulėžiūros kertinius principus, kaip jis vadina, keturis stulpus: lietuvių kalba, lietuvė motina, knygnešystė ir pasaulio lietuvių talka... Žinoma, visus šiuos keturis komponentus šiandien jau reikia įvilkti į moderniosios civilizacijos drabužį. Tačiau šerdį palikti nepažeistą... Skyriuje „Petro Babicko gyvenimo ir kūrybos akiračiai“ Aldona Ruseckaitė trumpais punktyriniais pagrindinių gyvenimo faktų brūkšniais pristato neramios, tiksliau judrios, dvasios asmenybę, nuo jo gimimo 1903 metais Kupiškio krašte, Laukminiškių kaime, iki mirties 1991 metais Duki di Kašio mieste, Rio de Žaneiro priemiestyje, kur iš nuotraukų „akis bado skurdas, vargas, kažkokie rakandai, skudurai, o tarp jų – paskutiniajam Patepimui šviečiantis veidas“. Petras Babickas, jauniausias vaikas valstiečių šeimoje, garsios teatro ir kino aktorės JAV Unės Babickaitės brolis, kurį ji labai mylėjo ir juo rūpinosi, išsilavinimą gavo Petrapily (gimnazija), Panevėžio berniukų gimnazijoje, Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete. Studijų metais ėmėsi visokių darbų. Vienu metu net buvo laikraščio „Mūsų Vilnius“ redaktorius, mokėsi filmuoti, fotografavo, keliavo, piešė ir t.t. „Jis daug ko ėmėsi, bet greit metė“, – prisimena jaunystės dienų bičiulis J. Šukys. Kuo jis svarbus mūsų žurnalistikai? Nuo 1926 m. ėmėsi organizuoti Kauno radiofoną, buvo pirmas pranešėjas, organizavo vaikų valandėles (Radijo dėdė), transliavo Lietuvos klausytojams pasaulines operas... Daug dėmesio skyrė lenkų okupuotam Vilniui. Sukūrė per 20 radijo vaidinimų. Vokiečių okupacijos metais – Kauno radijo direktorius. Ir Brazilijoje daugiau nei dešimt metų (iki 1970) vedė savaitines radijo valandėles portugališkai apie...Lietuvą. Buvo nepaprastas patriotas, toks išliko visą gyvenimą. Gal patriotizmo laipsnis padėtų įminti paslaptį, kodėl jam teko skurdaus tremtinio dalia. Na, o apie P. Babicko fotografiją – atskira tema. Prisimenu, kai vaikystėje ant aukšto ištremtųjų namuose, kur mudvi su mama gyvenome, slapstydamosi nuo trėmimo į Sibirą, rasdavau prieškario Lietuvos žurnalų ir laikraščių, po puikios poligrafijos nuotraukomis (taip man, vaikui, tada atrodė) skaitydavau P. Babicko pavardę. Gamtos vaizdai, miestų gatvės, pajūris, kaimo gyvenimo scenos... Jau 1932 m. jis surengė pirmąją personalinę meninės fotografijos parodą. O 1937 m. Paryžiaus pasaulinės meno ir technikos parodoje už fotografijas laimėjo aukso medalį. 1939 m. padarė įsimintinų dokumentinių nuotraukų iš Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių. P. Babickas buvo nenurimstantis keliautojas, aplankęs Europą, Mažąją Aziją, Šiaurės Afriką, Ameriką. Ką regėjo kelionėse – aprašė ir fotografavo. Sakyčiau, tai buvo mūsų laikų žurnalisto su plunksna (kompiuteriu) ir fotoaparatu pirmtakas, suvokęs didelę dokumentinę fotoreportažo jėgą ir išliekamąją vertę. O knygos (prieškaryje Kaune išleista „Elada“ ir pokaryje „Brazilija“ (Rio de Žaneiras) atspindi begalinį P. Babicko keliautojo tyrinėtojo, o ne paviršutiniško turisto troškimą pažinti pasaulio kultūras ir populiariai supažindinti su jomis lietuvių skaitytoją. Vis dėlto jo fotografinės kūrybos viršūnė sentimento ir meninės saviraiškos prasme – „Gintaro krantas“ (1932, 1938), apdainuojantis Lietuvos pajūrio gamtos, kurią buvo tiesiog įsimylėjęs, ir joje gyvenančių žmonių grožį. Savo įvairias kūrybiniais darbais Lietuvoje mums yra svarbus Petras Babickas. Emigravęs iš Vokietijos į Braziliją, jis geso lyg žvakė, plaikstoma nepalankaus vėjo. Pasijuto niekam nereikalingas, anksti neteko darbo Lietuvos atstovybėje, ją uždarius (1965 m.), ir Rio de Žaneiro radijuje, kur apie 1970 metus nutrūko ir tas vienintelis siūlas rišęs jį su plačiuoju pasauliu. Liko vienišystė ir siauras draugų, pažįstamų žmonių ratas... Ir vis dėlto per tuos dešimtmečius jis bendradarbiavo išeivijos spaudoje – „Drauge“, „Aiduose“, Australijos „Mūsų pastogėje“. Knygos autorė A. Ruseckaitė „atkasė“ įdomų jo biografijos faktą: 1948 m. Buenos Airėse P. Babickas išleido knygą „Lietuva bolševikų okupacijoj“ Jurgio Manto slapyvardžiu. Tai buvo pirmieji autentiški jo įspūdžiai iš 1940 m. birželio dienų Lietuvoje. Ne tik pas mus, bet ir išeivijoje ši knyga yra bibliografinė retenybė, niekur ir niekada nebuvo paminėta tikroji autoriaus pavardė. Daugelį Petro Babicko gyvenimo ir kūrybos detalių iš tos didžiosios dėžės, atgabentos iš tolimosios Brazilijos, ištraukė knygos sudarytoja ir autorė Aldona Ruseckaitė. Ji preciziškai, pasirinkdama aiškią struktūrą, suskirstė knygą pagal arcyvalijas: Babicko epistolika, rankraščiai ir mašinraščiai, autorinės knygos, fotografijos (didžioji knygos dalis), dailės darbai... Ypač daug (taip pat didžioji dalis) – faksimilinės medžiagos, kuri knygai suteikia tarsi antrąjį kvėpavimą. Juk kvapą gniaužia žiūrinėjant tas pageltusias ar rusvas nostalgiškas fotografijas iš Lietuvos pajūrio, Brazilijos egzotiškus vaizdus, tyrinėti jo biografines nuotraukas, jo išleistų knygų viršelius, stebint prieškarinės Lietuvos knygų dizainą, jo smulkaus braižo rankraščių ir mašinraščių korektūrą, – tuos laiko aptrupintus suliniuotus lapelius ir mąstyti apie praėjusių kartų gyvenimą, apie nenumaldomą jų slinktį mūsų link ir apie tą laiką, kai ir mes būsim tik atkarpa, atsidūrusi būsimų kartų rankose... Faksimilės turi brangią savybę: jos atgaivina žmogaus gyvenimą, tarsi iš plokščio pavidalo paversdamos jį trimačiu. Iš blankių nuėjusio laiko šešėlių jos iškviečia konkretų pavidalą, bandydamos pripildyti jį kūno ir kraujo ir karšto trūkčiojančio alsavimo, paliudijančio, kad savo praeitį galime paliesti savo dar pajėgia darbuotis Tėvynės kultūros ar visuomenės labui ranka. Knyga įrėminta dviem pagrindinėm Petro Babicko veiklos sritim: fotografija (pirmame viršelyje) ir piešiniu, kuriame svetimas mūsų kraštui peizažas gali būti ir gėlėta svajonė, į kurią nuolat skrenda nuo žemės trokštanti atsiplėšti žmogaus siela. Nuotraukoje: Recenzijos autorė, žurnalistė ir publicistė, LŽS pirmininko pavaduotoja Aldona Žemaitytė Alberto Švenčionio nuotr.	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)