2021 m. rugsėjo 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Koks turi būti žurnalistas kreivų veidrodžių karalystėje?

Aušra GARNIENĖ, LŽS narė,

Garniene_II_a.jpgIlgai galvojau, ką galima parašyti laiške LŽS XV suvažiavimui, nes paprastai laiškai rašomi žmonėms. Šiuo atveju reikėtų kreiptis į žurnalistus, nes suvažiavimą rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga.

 Tik kad sąjungoje tikrai nemažai tokių narių, kurie su žurnalistika neturi nieko bendro... Arba net tokių, kurie koneveikia žurnalistus po kiekvieno pasirodžiusio teksto tiek viešais pranešimais spaudai, tiek komentaruose po straipsniais internete.

 Smagu, kad tik ne man vienai tai atrodė keista ta „butaforinių“ žurnalistų narystė. Iš to jau gimė tam tikri dokumentai suvažiavimui. Kartais sunku besusigaudyti, koks turi būti tas žurnalistas tokioje kreivų veidrodžių karalystėje, kurioje mes visi gyvename. Kai po žodžiu „žurnalistika“ pakišima tiek pigūs juokeliai ir šou, tiek santykių aiškinimaisi, tiek užsakyti reportažai ar straipsniai be užsakymo numerių.

 Kartais mes tai toleruojame, kartais skubame pasipiktinti, o kartais net svarstome, kad reikėtų vieną ar kitą žmogų, nelabai prisimenantį etiškos žurnalistikos principus, ginti nuo tariamų ar tikrų priešų. O kartais tiesiog tylime, nes taip patogiau. Kol niekas nerėkia, kam kišti savo nosį...

 Džiaugiuosi tais žmonėmis, kurie rengė ir dar rengia suvažiavimui rezoliucijų, pareiškimų ir kitokius tekstus. Kai gyveni ne vien LŽS veikla, mažai laiko nuo darbo ir kitų reikalų belieka tokiems dalykams. Gal todėl organizacijai trūksta gyvumo, reakcijos į čia pat vykstančius įvykius, tarpusavio bendravimo. Kai kurie kolegos dėl to paliko sąjungą arba visai nedega noru tapti jos nariais, nors ir dirba žurnalistais.

 Ko reikia, kad kas nors būtų kitaip? Noro. Ką nors daryti, keistis patiems, matyti ne tik savo daržą ir domėtis tuo, kas vyksta ne tik tada, kai jau pasigirsta riksmas. O jeigu to noro yra, nereikia jo užmušti piktomis įžvalgomis ar interpretacijomis... Visa tai įmanoma tik tada, kai žurnalistai nestoja į priešiškas kovos stovyklas. Kovos dėl įtakos, dėl įsivaizduojamai didelių pinigų (nepaisant to, iš kur jie beatplauktų), nepagrįstų ambicijų ar kitų žurnalistų etikai prieštaraujančių dalykų.

 Dviračio išradinėti nereikia. Laisvas žodis yra mūsų rankose. Kad jis tikrai būtų laisvas, sveika nuolat prisiminti mūsų etikos kodeksą: tiek dirbant, tiek ruošiantis suvažiavimui, tiek jame dalyvaujant ar išsiskirsčius po jo.

Nuotraukoje: Publikacijos autorė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė, "Kauno dienos" žurnalistė Aušra GARNIENĖ

                                                          Ričardo ŠAKNIO nuotr.

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)