Penki tūkstančiai žvakelių sutvisko Visų šventųjų dienos vakarą nuo Kauno Arkikatedros bazilikos iki Soboro. Devintąkart Vėlinių išvakarėse Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentai surengė šią akciją .
Šiemet „Sielų upės“ devizas: „Tūkstančių švieselių nušviestas takas – sušildys visų širdis, suburs draugėn ir pasės ramybę“. LŽS Kauno apskrities skyrius „Sielų upėje“ uždegė savo žvakeles ir visų Amžinybėn iškeliavusių žurnalistų atminimui. Jų – ne dešimtys, šimtai. Vieni Anapilin buvo palydėti jau sulaukę brandaus amžiaus, kiti – tik pradėję savo kūrybinę biografiją.
Vėliausiai Petrašiūnų panteone atgulė tik trisdešimt penkerių sulaukusi Ingrida Mastavičienė, kurios žurnalistinė veikla prasidėjo ir baigėsi Kauno televizijoje. Ji ne tik ruošė reportažus ir interviu, bet ir vedė TV laidas „Septynios Kauno dienos“, „Laisvės alėja“,“Miestas be kaklaraiščio“. Klastingiausia šių laikų liga buvo negailestinga gabiai žurnalistei. Paliko Ingrida ne tik pradėtus darbus ir neįgyvendintas svajones, bet ir sūnelį, dukrą, mamą, vyrą, bičiulius ir bendradarbius.
Kai reikia atsisveikinti su žilagalviais spaudos, radijo ir televizijos darbuotojais, nedaug tebūna prie karsto buvusių bendradarbių. Ingridą Mastavičienę palydėjoir kelios dešimtys jos buvusių kolegų, ne tik kauniečių, bet ir atvažiavusių iš sostinės… Visi liūdėjo, braukė ašaras ir mąstė, koks trumpas ir negailestingas žmogaus gyvenimas. Dirbo, kūrė, džiaugėsi ir … Jaudinantys buvo bendradarbių atsisveikinimo žodžiai, tačiau labiausiai susimąstyti privertė jauno kunigo, kuris bene paskutinis atsisveikino su Ingrida, prisiminimas. Ingrida Mastavičienė, ligos pastūmėta taip suartėjo su Dievu, kad kunigui prisipažino, kad spalio 19-ąją iš ligoninės ji grįš į savo namus Amžinybėn. Taip ir įvyko. Telaimina Ingridą Danguje Angelai.
Prieš dvejus metus, tą pačią spalio dieną, mirė ir 83 metų kaunietė žurnalistė Liuda Šimonelytė – Grigoraitienė, ilgus metus dirbusi Kauno rajono laikraštyje, kur ji buvo mano pirmąja žurnalistikos mokytoja, ir „Vakarinėse naujienose“. Mirė irgi nepabaigusi pradėtų darbų. Labai norėjo parašyti ir išleisti knygą apie Muniškių senelių namus, kur ji pati praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Nesuspėjo, tačiau kelis rankraščius prieš netikėtą mirtį talentinga žurnalistė perdavė laikraščio „Ūkininko patarėjas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojai Teklei Mačiulienei, kuri paruošė laikraščiui ir išspausdino buvusios kolegės rašinius. (Mūsų svetainės „Kūrybos artelėje“ pateikiame Liudos Šimonelytės-Grigoraitienės apybraižą „Mirtis mūsiškai”)
Nuotraukoje: „Sielų upės“ žvakelės – Kauno Laisvės alėjoje
LŽS nario Evaldo Butkevičiaus nuotr.
