Kaip niekad atidžiai perskaitęs 2010-ųjų spalio 23 d. „Kauno dienos“ 243 numerį pagalvojau: „O juk jis, ko gero, daugiau ar mažiau tiksliai (nesakau, kad identiškai) atspindi daugelio Lietuvos dienraščių savaitgalio numerius“ Šiaip ar taip šitai išprovokavo šiokius tokius jau senokai šių eilučių autoriaus ramybėje nepaliekančius pasvarstymus.
Taigi kartu pažvelkime kas rašoma tame ko gero niekuo neišskirtiniame šio dienraščio numeryje.„Miesto“ skyrelyje prabylama apie skandalingąjį ekspolitiką V. Šustauską. Norom nenorom pagalvoju: irgi mat persona, kurią vėl ir vėl reikėtų prisiminti? Pagalvoji: žurnalistui gal net kiek apmaudu, kad šis asmuo šiuo metu nėra jokios skandalingos istorijos personažas?
Skyrelyje „Savaitė“ prabylama apie mūsų sporto žvaigždę (šiuo atveju jau tikrai ne kabutėse), prie Lietuvos garsinimo prisidėjusį daugiau negu bet kuris šiandieninis mūsų parlamentaras ar ministras. Gražu, šaunu, pagalvoju. Bet jau straipsnelio pavadinimas „A. Sabonis: mus apgavo“ leidžia suprasti, kad ir šiuo atveju pozityvios informacijos nesitikėk. Žinia, reikia ir apie tokius dalykėlius parašyti. Bet ar tik tokio pobūdžio informacija, kai prabylama apie tokį neeilinį žmogų, normaliam skaitytojui įdomi?
Noriu savęs ir kitų paklausti: ar sulauksime tokio meto, kai mūsų maža tauta leis sau prabangą turėti tokį dienraštį ar bent jau savaitraštį, kuriame būtų reguliariai prabylama apie skaudžius ir problemiškus visai tautai, ne tik mirtingam kiekvieno mūsų kūnui, bet ir nemirtingai dvasiai išskirtinai svarbius dalykus.
( Hum.m.dr. žurnalisto ir rašytojo Rimanto Marčėno geranoriškass pastabas apie Lietuvos šeštadieninius laikraščius skaitykite mūsų svetainės puslapyje „Komentarai“)
Nuotraukoje: Du kauniečiai žurnalistai ir rašytojai – Laimonas Inis ir Rimantas Marčėnas (dešinėje)
Ričardo ŠAKNIO nuotr.
