Mintys apie šalia esantį žurnalistų bičiulį – rašytoją Petrą Palilionį…

Rūta KANOPKAITĖ

palilionis_II.JPGRetas žmogus Kaune (o jei kalbėsime apie kultūrinę bendruomenę, ir Lietuvoje) nepažįsta rašytojo Petro Palilionio – ir dėl kūrybos, ir dėl visuomeninės veiklos. Kitas gal pridurs: ir… dėl aštraus liežuvio bei šerpetoto charakterio.

 (Nors kažin kaip čia su tuo charakteriu… juk ne dažnas puls gelbėti sužaloto svetimo šuns ar leisgyvio katino, kuris dabar gyvena savo geradario namuose kaip karalius, vardu Petras Murkūnas).

 Jubiliejinį rudenį sutikusio rašytojo kelią ženklina ilgametis žurnalisto darbas Kauno radijo redakcijoje, du dešimtmečiai prie Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vairo, penkiolika poezijos, fakto ir vaikų literatūros knygų, scenarijai dokumentiniams televizijos filmams, svarios kultūrinės iniciatyvos, iš žodžio tapusios kūnu.

 Petras Palilionis tebevadovauja Kauno meno kūrėjų asociacijai, prie kurios gimimo itin daug prisidėjo. Jam, gerą dešimtmetį direktoriavusiam Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos inspekcijos Kauno filiale, dar kartais paskambina buvusieji interesantai.

 Sumažėjus darbų krūviui, dabar rašytojas randa laiko net tokiam romantiškam užsiėmimui kaip lapų grėbimas savo užmiesčio vasarvietėje. Tarp dviejų „lapagrėbių“ ir susitikome pasišnekėti apie gyvenimą bei kūrybą Petro Palilionio bute Žaliakalnyje.

 (Mūsų svetainės puslapyje „Kūrybos artelė” skaitykite žurnalistės Rūtos Kanopkaitės interviu su rašytoju Petru Palilioniu)

Nuotraukoe: Jubiliejinį gyvenimo  rudenį Petras Palilionis pasitiko su katinu Petru Murkūnu…

                                                                                                       Danutės Junevičienės nuotr.

 

Panašūs straipsniai