2021 m. gegužės 13 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Neįgalieji gydomi ... žirgais

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

seria arkli 2_4.JPG

Žurnale „Provincija“, kurį leidžia laikraščio „Kėdainių garsas“ redakcija, išspausdintas įdomus ir aktualus LŽS narės J. Tamašauskienės paruoštas pasakojimas. Kėdainių rajono Akademijos žirgyne neįgaliesiems suteikta galimybė bendrauti su žirgais - ne tik glostyti, šerti, stebėti juos, bet ir pasivažinėti karieta, o fiziškai sveikiems, drąsiems – ir šiek tiek pajodinėti.

 Originalus projektas

 Kėdainių rajono Akademijos ,,Ulonų“ sporto klubas ir Kėdainių bendruomenės socialinis centras parengė bendrą projektą ,,Bendradarbiavimas su neįgaliaisiais ir hipoterapijos pradmenys“, nedidelėmis lėšomis paremtą savivaldybės. Pagal šį projektą minėto centro neįgaliesiems suteikta galimybė pabendrauti su žirgais – glostyti, šerti juos, važinėtis su karieta, o kai kuriems – netgi pajoti. Tai skirta sutrikusio intelekto žmonių grupei, asmenims su judėjimo sutrikimais, paraplegikams (žmonėms, judantiems vežimėliuose), ateityje tikimasi pakviesti ir kurčiųjų grupę. Ir be projekto neįgalieji Akademijos žirgyne lankosi iš Kėdainių rajono Šlapaberžės pensionato, Jonavos rajono.

Su neįgaliaisiais dirba Kūno kultūros akademijos antro kurso studentai neakivaizdininkai Greta Nargelavičiūtė ir Tomas Žvirblis, ,,Ulonų“ klubo treneriai. Gretai patikėtos ir ,,Ulonų“ klubo pirmininkės pareigos. Suprantama, ji neapsieina be tėčio Vytauto Nargelavičiaus – šio klubo steigėjo ir garbės nario – patarimų. Jo iniciatyva ir susidomėta hipoterapija. Klubo paspirtis – kito ,,Ulonų“ garbės nario ūkininko Jeronimo Karoso teikiami pašarai.

 -    Mūsų klubui šis projektas neteikia iš esmės jokios materialios naudos, tačiau ne viskas pinigais matuojama, - atkreipė dėmesį Vytautas Nargelavičius. – Svarbiausia – padėti žmonėms bendrauti su žirgais. Teigiamos emocijos, kurias patyrė neįgalūs žmonės, viršijo mūsų lūkesčius. Tai jiems suteikė vidinio džiaugsmo.

 Kas yra hipoterapija

 Hipoterapija (gydomasis jojimas) – gydymas panaudojant žirgą. Kitaip tariant – neįgaliųjų gydymas be vaistų, bendravimas su žirgais. Tai terapija, kurios metu arklys, jo judesiai atveria žmogui naujų judėjimo ir suvokimo galimybių. Taikant gydymą žirgais užsienyje pasiekiama stulbinančių rezultatų, tačiau Lietuvoje jis nėra įteisintas. Nepaisydamas to, Vytautas Nargelavičius nepraranda vilties kada nors Akademijoje įsteigti tikrą hipoterapijos centrą, kuriame dirbtų ir kineziterapeutas, būtų pasirūpinta tam tikra įranga, reikalinga ant žirgo užkelti neįgaliesiems. Lietuvoje dar nėra nė vieno oficialiai pripažinto hipoterapijos centro. Greta Nargelavičiūtė, Akademijos žirgyne besitreniruojanti nuo vaikystės, dar būdama gimnazistė parengė darbą apie hipoterapiją, naudodama pasaulinę literatūrą, kurią vertėsi iš anglų ir vokiečių kalbų.

 Užsienyje pasitelkiant hipoterapiją, pasiekiama tokių rezultatų, kad beviltiškais vadinti vaikai pradeda vaikščioti. Hipoterapija taikoma esant cerebriniam paralyžiui, raumenų distrofijai, sulėtėjusiam vystymuisi, Dauno sindromui, autizmui, ortopedinėms ligoms, stuburo išvaržai, protiniam atsilikimui, mokymosi ir kalbos sutrikimams, aklumui ir kitoms būsenoms. Hipoterapija padeda tada, kai vargina stresas, kai nusilpę raumenys, jaučiant energijos stoką. Asmenys, kurių judėjimas ribotas, atsisėdę ant žirgo gali pajusti ėjimo judesnius, lengviau juos treniruoti. Žirgo žinginė sutampa su žmogaus ėjimo judesiais. Jojant dirba visos žmogaus sausgyslės ir raumenys, palaipsniui jie stiprėja.

 Su žirgais žmonės pajunta stiprų emocinį ryšį, kuris gali depresijos kamuojamą žmogų tarsi pažadinti gyvenimui ir bendravimui. Prisilietimas prie žirgo, kaklo kasymas, įvairios žirgo spalvos, jo specifinis kvapas, kanopų dundėjimas stimuliuoja įvairias organizmo sistemas. Šeria, glosto, važinėjasi karieta Pažinčiai su žirgais neįgalieji kviečiami Akademijos žirgyne stebėti treniruotes, šerti, glostyti arklius, pasivažinėti su karieta. Patys pasivaišinę žirgyno poilsio kambarėlyje arbata, sausainių ir obuolių iš savo rankų pasiūlo žirgams.

 Beje, šią vasarą Kėdainių rajono Akademijos žirgyne atsiradusią karietą galima užsisakyti ir vestuvėms, gimtadieniui ar kitai progai (telefonas 8 639 92396). Akademijos žirgyne ant paties ramiausio žirgo sodinami tik fiziškai stiprūs, drąsūs neįgalieji. Vienas treneris veda žirgą, kitas už rankos laiko jojantį žmogų, šitaip palengva pavaikštoma. Mūsų šnekinta Apolonija Atkočiūnaitė, Kėdainių socialinio bendruomenės centro lankytoja, nulipusi nuo balno prisipažino, kad lėtai pajodinėti buvę smagu, tai darė antrą kartą, tik pirmąkart lipti ant arklio buvo šiek tiek neramu. Ne mažiau įspūdžių jai paliko ir pasivažinėjimas karieta. Iš jos išlipusi Konstancija Daukšaitė taip pat norėtų, kad apsilankymas žirgyne jai būtų ne paskutinis.

 Kėdainių bendruomenės socialinio centro Socialinių paslaugų neįgaliesiems padalinio vadovė Lijana Kaštaljanienė, tądien atvykusi į Akademijos žirgyną su sutrikusio intelekto žmonių grupe, paaiškino, jog stengiamasi kiekvienąkart žirgus parodyti vis kitiems neįgaliesiems, kad kuo daugiau žmonių patirtų teigiamų emocijų. Grįžę į centrą neįgalieji, kuriems sunku savo įspūdžius perteikti žodžiais, išreiškia juos piešdami popierius lapuose.

                                                  karieta_II.JPG

Zigmo SLAVINSKO nuotraukose: Šerti žirgą – malonumas; Į karietą neįgalieji prašosi pakartotinai..

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)