2021 m. gegužės 13 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Netikėtos pažinties istorinis pėdsakas

Virginija SKUČAITĖ

A.E.Sennas_II.JPG

Amsterdamo leidykla išleido JAV konsulo tarpukario Lietuvoje dienoraštį. Turtingą, įdomių pastebėjimų ir susitikimų knygą parengė Viskonsino universiteto (JAV) istorijos profesoriaus Alfredas Erichas Sennas. A.E.Sennas neatsitiktinai jau dešimt pavasarių iš eilės atvažiuoja padirbėti VDU – šioje aukštojoje mokykloje tarpukariu dėstė jo tėvas. Būtent Kaune susipažino A.E.Senno tėvai, čia gimė ir abi seserys. "Nors aš pasaulį išvydau jau JAV, tačiau mane visada traukė tėvų miestas. Neseniai dar

vienas atsitiktinumas man priartino Kauną – susipažinau su tarpukario laikinojoje sostinėje JAV konsulu dirbusio Roberto W.Heingartnerio anūke, – pasakojo A.E.Sennas. – Iš jos sužinojau, kad yra išlikęs R.W.Heingartnerio dienoraštis, rašytas būtent Kaune. Perskaitęs gautą tekstą, supratau, kad tai turi būti įdomu Lietuvos žmonėms, o ypač – kauniečiams." Profesorius R.W.Heingartnerio dienraščiui parašė įvadą ir komentarus. Knyga pirmiausia  pasirodė anglų kalba. "Vėliau, jei kuri Lietuvos leidykla susidomės – galbūt ir lietuviškai", – svarstė A.E.Sennas.

Žmona - aukštuomenės pažiba

Dienoraščio, kurį spaudai parengęs A.E.Sennas pavadino "Lietuva trečiajame dešimtmetyje", autorius R.W.Heingartneris 1926–1928 m. Kaune gyveno Gedimino gatvėje. Ir vokiečių kalbą mokėjęs JAV diplomatas, anot A.E.Senno, buvo labai konservatyvus žmogus – nemėgo triukšmingų pokylių, viešumos, mieliau sėdėdavo namuose prie radijo, klausydamasis žinių, operų transliacijų iš Vienos, Austrijos, Lenkijos ir kitų šalių. Tuo tarpu jo žmona buvo visiška priešingybė. Išvaizdi, komunikabili ir inteligentiška moteris greitai ir lengvai įsiliejo į Lietuvos aukštuomenę. Skaitant dienoraštį, susidaro įspūdis, kad ši įdomi moteris labai patiko Augustinui Voldemarui – anuometiniam ministrui pirmininkui, nors šis viešas susižavėjimas galėjo būti tik gudraus ir skandalingo politiko taktika.|

Patiko šampanas ir ikrai

A.E.Sennas papildė R.W.Heingartnerio dienoraštį archyvuose rasta amerikiečių diplomato pranešimų, siųstų į į JAV, medžiaga. Tačiau, perspėjo A.E.Sennas, besidomintys politikos istorija dienoraštyje ras maža ką įdomaus, nes konsulas nemėgęs kalbėti apie politiką. Jis daugiau perteikė savo įspūdžius apie Lietuvą, jos klimatines sąlygas, šalies elito ir diplomatų gyvenimą, jo atmosferą, pokylius, kuriuose, beje, konsulo nuomone, buvo geriama daug stipriųjų gėrimų. Nors R.W.Heingartneris nemėgo alkoholio, tačiau dienoraštyje prisipažįsta, kad jam labai patiko šampanas ir ikrai.

Dienoraštyje konsulas pastebi, kad Sofija Smetonienė mėgo lošti bridžą. Į savo lošėjų klubą ji priėmė ir žaviąją R.W.Heingartnerio žmoną. Klubo nariai rinkdavosi lošti bridžo kiekvieną pirmadienį Prezidentūroje, į kurią su žmona kartais ateidavo ir konsulas – taip žmona įtraukdavo vyrą į Lietuvos aukštuomenės gyvenimą.

Įsiminė fotografų blykstės

1927 m. rugsėjo 10-osios vakarą Kauno arkikatedroje bazilikoje įvyko ypatingos jungtuvės – arkivyskupas (greičiausiai tai buvo 1926 m. į šias pareigas paskirtas Juozapas Skvireckas) sutuokė Prezidento Antano Smetonos dukrą Mariją ir pulkininką Aloyzą Valušį. Konsulas smulkiai aprašo apeigas, svečius, jungtuvių atmosferą. Per iškilmingas apeigas bažnyčia buvo pilna. Konsului įsiminė, kad įspūdingą jungtuvių ceremoniją labai trikdė fotoaparatų blykstės ir filmavimo kameros. Beje, jaunuosius sujungęs arkivyskupas perdavė ir popiežiaus palaiminimą.

Į vestuvių puotą konsulas nebuvo pakviestas, nes esą Prezidentui būtų tekę kviesti visą diplomatinį korpusą, kad nebūtų įsižeidusiųjų. Kitą dieną po vestuvių bridžo klubo nariai nutarė pasveikinti jaunavedžius – tai jie padarė pirmadienį, tradiciškai susirinkę į klubą.

Skandalingos žmogžudystės užkulisiai

Skaitytojai iš konsulo dienoraščio sužinos mažai žinomų arba iš viso nežinomų faktų apie JAV pilietybę turėjusį turtuolį Joną Romaną (tikroji pavardė Ramanauskas), kuris gavo simbolinę bausmę (šešerius metus kalėjimo) už karo gydytojo pulkininko leitenanto Jono Brundzos nužudymą Palangoje. Žmogžudystės priežastis – meilės trikampis. Savo vyro teisme Marija Romanienė pareiškė neketinanti toliau gyventi su žmogumi, kuris per visą bendrą jų gyvenimą ją mušė, o vėliau nužudė jos mylimą žmogų. Be to, ji jau prieš tragišką įvykį esą buvo nusprendusi skirtis su J.Romanu. Gražuolė M.Romanienė savo žodžių neatsisakė – po teismo ji išvažiavo su vyru į JAV, kur išsiskyrė ir liko ištikima savo didžiajai meilei – J.Brundzai.

Iš konsulo užrašų paaiškėja, kad jis lankė JAV pilietybę turėjusį lietuvį kalėjime, kur J.Romanas buvo paskirtas bibliotekininku. R.W.Heingartneris, be kita ko, atnešdavo kaliniui gerų cigarų. Palanki J.Romanui buvo ir S.Smetonienė, todėl nieko nuostabaus, kad po poros metų, praleistų už grotų, žmogžudys buvo amnestuotas. "Apie tolesnį J.Romano gyvenimą JAV daugiau galėtų papasakoti jį pažinojęs Mykolas Drunga, tačiau tai – jau kita istorija. Konsulas aprašė tik tai, kas vyko Kaune 1926–1928 metais, – pastebėjo A.E.Sennas. – Beje, jis daug dėmesio dienoraštyje skyrė savo gyvenimo sąlygoms laikinojoje sostinėje, kurioje tuo metu labai stigo daržovių, nebuvo išplėtoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Man buvo labai įdomios visos dienoraštyje užrašytos smulkmenos ir Kauno atmosfera, nes tuo metu šiame mieste gyveno ir mano tėvai. Manau, kad R.W.Heingartnerio užrašai pravers visiems, kurie domisi praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio gyvenimu Lietuvoje."

________________________________________

Dar apie R.W.Heingartnerį ir A.E.Senną

R.W.Heingartneris išvažiavo iš Lietuvos 1928 m. dirbti į Vokietiją. Po to dirbo Kanadoje. Mirė 1943 m.

R.W.Heingartnerio žmona mirė 1934 m.

A.E.Sennas – Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, VDU garbės daktaras, dėstantis diplomatijos istorijos kursą. Mūsų šalyje žinomiausios dvi jo knygos: "Lietuvos valstybės atkūrimas 1918–1920" ir "Bundanti Lietuva", tačiau istorikas yra parašęs ir daugybę kitų.

A.E.Seno tėvas buvo garsus šveicarų kilmės kalbininkas, 1921 m. atvykęs į Lietuvą, kur susipažino su grafo Tiškevičiaus ūkvedžio dukra ir ją vedė. Tad A.E.Senui, turinčiam JAV ir Šveicarijos pilietybę, sunku atsakyti į klausimą apie jo tautybę.

Per tėvą A.E.Seną siejo ryšiai su iškiliais išeiviais: Jurgio Baltrušaičio sūnumi, Antanu Maceina, Mykolu Krupavičiumi, Stasiu Lozoraičiu, Vaclovu Sidzikausku. „Kauno diena“

                         Sennas_II___2.jpg

Nuotraukose: JAV profesorius Alfredas Erichas Sennas, pamilęs Kauną ir Lietuvą, LŽS įkūrimo 80-mečio iškilmėse Lietuvos istorinėje prezidentūroje Kaune.

                                                                       Alberto Švenčionio ir Ričardo Šaknio nuotraukos




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)