Kaip mums jaunystės neminėt su bičiuliu senu…

Vidas Mačiulis

ragozis_veidasr.jpgLaikraščio „Ūkininko patarėjas“ korespondentas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Polis Ragožis sutiko jubiliejinį gyvenimo rudenį. Gal dėl to, kad gimė priešpaskutinę vasaros mėnesio dieną, jis nusprendė, kad atostogos – maloniau nei jubiliejaus minėjimas. Todėl nei didelis ir darnus UAB „Ūkininko patarėjas“ kolektyvas, nei LŽS Kauno apskrities skyriaus valdyba ir senjorų klubas MES dar nepaspaudė kolegai rankos su prasmingu jo gyvenimo septyniasdešimtmečiu. Tai dar būtinai padarys…

Dabar viešai reikia parašyti kelias mintis apie jubiliatą. Juo labiau, kad man teko su juo Kaune pradėti , o Vilniuje baigti žurnalistikos mokslus. Nors buvau jaunesnis, tik baigęs vidurinę, o Polis – jau atitarnavęs sovietinėje armijoje ir dirbo vienoje Kauno įmonėje, tapome artimais bičiuliais. Gal dėl to, kad mudu buvom „kaimiečiai“ – aš iš Kauno, o jis iš Kėdainių apylinkių. Gal sutapo mūsų požiūris į daugelį gyvenimo klausimų? Svarbiausia, man jis buvo didžiausias autoritetas ir geriausias patarėjas, nes turėjo didelę gyvenimišką patirtį, o prieš priimant sprendimą – gerai pamąstydavo. Daug kuo kolega domėjosi ir sėmėsi žinių, net tais laikais, kai niekas tenai dar negalvojo išvažiuot, mokėsi ispanų kalbos. Kaip „Tėve mūsų…“ Polis Ragožis žinojo gimtosios Lietuvos ir Kauno istoriją , nes buvo bene geriausias Kauno ekskursijų biuro gidas…

Kai man pavyko įsitvirtinti Lietuvos televizijos Kauno redakcijoje, besiplečiant LTV , čia pakviečiau ir Polį Ragožį. Jis greitai perprato visas eterio subtilybes ir rengė reportažus bei interviu iš miesto ir pakaunės gyvenimo. Kai Kauno redakcijoje buvo  įkūrtas TV mokomųjų laidų skyrius, Vilniaus valstybinio universiteto absolventas neatsitiktinai tapo jo vadovu. Subūrė bendraminčių komandą ir kruopščiai rengė puikias televizijos mokomąsias matematikos, istorijos, literatūros laidas, kurios ir šiandien būtųvisiems labai reikalingos. Deja, kažkas nusprendė, kad to nereikia ir mokąsias televizijos laidas pakeitė beveidžiai , bedvasiai eterio „kūriniai“.

Panaikinus TV mokomųjų laidų skyrių, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Polis Ragožis tapo mieste pradėto leisti laikraščio „Kauno laikas“ žurnalistu. Kolegą lydėjo sėkmė, tačiau leidinys, neišlaikė „baigėsi Kauno dienos“ konkurencijos, o pasikeitus redakcijos vadovams, jo leidyba buvo nutraukta. P.Ragožis buvo pakviestas į laikraštį „Ūkininko patarėjas“. Nuo 1993-ųjų iki šiol Polis yra šios redakcijos žurnalistas, rašantis šalies miškininkystės ir žemdirbių tecbnikos klausimais. Vyr. redaktorius Vytenis Neverdauskas neslepia, kad daugelis šalies regionų vadovų ir eilinių žemdirbių, sužinoję, kad „Ūkininko patarėjas“ jais domisi, prašo komandiruoti Polį Ragožį.

Žurnalistas yra objektyvus, įsigilinantis į esmę, išklausantis visų nuomonių, sugebantis atrinkti ir paskelbti svarbiausius nagrinėjamos temos faktus. Tai džiugina ne tik „Ūkininko patarėjo“ skaitytojus, bet ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybą, kuri už kūrybinius ieškojimus Poliui Ragožiui yra paskyrusi savo aukščiausią apdovanojimą – „Gintarinį parkerį“. Tai lėmė ne LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininko bei šio žurnalisto drauge prabėgusios studijų dienos. Per kasdienius darbus ir rūpesčius, vos porąkart per metus, tik per žurnalistų šventes, gali susitikti buvę „kursiokai“. Tačiau rugsėjo vidury, kai Polis Ragožis po atostogų grįš į Gedimino g. 27, kur stovi gržus redakcijos dviaukštis, jie būtinai susitiks. Ir šampano taurė bus pakelta šampano už jubiliatą – mielą kolegą . Tada turėtų nuskambėti ne tik „Ilgiausių metų, ilgiausių!”, bet ir daina „Kaip mums jaunystės neminėt su bičiuliu senu…“

Nuotraukoje: Laikraščio „Ūkininko patarėjas“ žurnalistas, LŽS narys Polis Ragožis, švenčiantis prasmingą savo gyvenimo sukaktį

 

 

 

 

Panašūs straipsniai