2021 m. gegužės 13 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

MESSAGE ( Neprašyto patarėjo užrašai)

Jurgis GIMBERIS

Gimberis II_1.JPGPrezidentė dar nebuvo išrinkta., vakarieniavom... Vakarojom... Vakaruose... Konkrečiai – Šveicarijoje. „Ale kaip ji dabar viena per svietą eis,-sako mūsų mergaitės,- jeigu yra viengungė, visokie vizitai, priėmimai, susitikimai, pusryčiai, kartais net pietūs...“ Tuoj pašoko pora mūsų kavalierių:“Jei tik išrinks,-sako,-sutinkam būti palydovais. Nors ir į pragarą. Myim ir gerbiam !“.

Buvome įgėrę šiek tiek brendžio ir pakankamai pagyvenę – mergaitės nuo penkiasdešimties, būsimi palydovai nuo septyniasdešimties – tai kalbėjomės brandžiai ir atsakingai. Sprendėm valstybės problemas. Kultūros, ekonomikos, politikos, lyčių lygybės bei galimybių, ir visa kita...

...Kaimynas gręžia sieną. Aš jau ne Šveicarijoj, jau po rinkimų. Suprantu, žmogus suka sau gūžtą, bet į trečią dieną vis dėlto ima nervinti. Pradedi filosofuoti. Kodėl, galvoji,kai kažkas už nugaros gręžia sieną, tai nervina, o kai už lango mūkia karvė, tai nieko.Neseniai buvau kaime, girdėjau. Net graudu kažkaip pasidaro. Susilieji su gamta, užplūsta sentimentai, niekuo nepateisinamas gerumas ir dar velniai žino kas. Suskysti. Ko tu dabar,galvoji, mūki šitaip ilgesingai, karve tui mano karve, sese tu mano žaloji?

Iš ryto, grįždamas namo, į miestą, pamačiau, kad ji margoji, bet ne čia esmė. Kai ilgai klausaisi karvės mūkimo, supranti, kad ji siunčia pasauliui žinią. Message. Karvė siunčia esemesą, broli. Bet kokį?! Štai kur klausimas...Kokį esemesą perduoda kaimynas, aišku – tuoj pragręšiu tavo sieną ir įkišiu akį į tavo namus – štai, kokią paprastą ir brutalią žinią perduoda kaimynas. Irgi, taip sakant, message... O karvė – ne. Karvė kažką paslaptingo, kažką kosminio, kažką apie amžių pradžią ir pasaulio pabaigą, ir taip toliau. Kažką iš pamatinių vertybių. Kai įsiklausai į karvės mūkimą, rodos, tuoj suprasi Didžiąją paslaptį. Rodos, tuoj nušvis tau galva kaip kiniškas žibintas, eisi per sutemas šviesdamas, susikabinęs su kitais valgomųjų šaknelių rinkėjais rankomis, visi apsipylę išganymo ašaromis, pasidabinę palaimos šypsenomis...

Juokinga, bet galva išties nušvito – aš supratau, ką mūkia karvė. Iššifravau jos melodingą žinią. Melžiamų karvių ir grožio salonų santykis yra konstanta – štai, kokį esemesą ji mums siunčia. Negalima pažeisti to santykio, nes tada sutrinka visa sistema.Griūva ūkis, žlunga kultūra, pašlyja visuomeniniai santykiai ir taip toliau, ir taip toliau. Negali būti – viena karvė ir dešimt salonų, pavyzdžiui. Tik nereikia taip tiesmukai visko suprasti, sako ji – melžiama karvė gali būti, kad ir žemės papas, iš kurio mes siurbiam naftą, o grožio salonas – plenarinių posėdžių salė, kėdžių skaičius joje ir panašiai, ir panašiai...

...Į palydovus Prezidentei netikčiau – išvaizda ne ta. Per mažai dantų ir viso kito. Neturiu reprezentacinio kostiumo...Tačiau patarėju bet kokiais klausimais – labai prašom. Norėčiau. O kas nenorėtų? Tų patarėjų, mading, ir taip virš milijonmo. Bet kas iš jų supranta, ką mūkia karvė?


Nuotraukoje: Rašytojas, nuoširdus spaudos bičiulis Jurgis Gimberis

                                                     Alberto Švenčionio nuotr.




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)