„Juk niekas nekaltas, kad nespėjai nė kojos įmerkti į ežerą, kuris, sako, – kaip arbata, pasitikti saulės, kuri anksčiausiai pateka, pabraidyti po žolę, kuri – aukščiausia. Juk tas kartėlis tik todėl, kad vasaros pažadas tik tau neišsipildė“- teigė žurnalų „Virtuvė“ (Nuo…Iki…), „Viltys ir likimai“ redaktorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Dalia Juškienė, pristatydama skaitytojams naują leidinio numerį (Žurnalistės pastebėjimai – mūsų svetainės „Kūrybos artelėje“). – Tebūnie vasara sklidina kvapų, soti skonių, turtinga įspūdžių. Ir be niurzgėjimo: per karšta, per šalta, per sausa, per šlapia… Tebūnie ji įsimintina iškyla prie ežero, rožiniu vakaru dviese, šokoladinėmis atostogomis…“
Žurnalistai dažnai rašo, kaip kiti turėtų daryti. Patys,deja, dažnai neturi laiko poilsiui… O vasaros atostogos, kai masinės informacijos priemonių savininkai tik atlygio minimumą moka ir autorinį honorarą taupo, ar gali apie prašmatnias keliones svajoti? Kaunietė, dviejų žurnalų redaktorė Dalia Juškienė, gal nenorėdama papildomų rūpesčių ir kolegų išlaidavimo, savo jubiliejinį gimtadienį su vyru Kęstučiu sumanė pažymėti savaitės išvyka automobiliu į kaimyninę Lenkiją. Bet ji nesugebėjo pasislėpti nuo ištikimų bičiulių…
Dalios kolegos – laikraščio Jonavos „Naujienos“ redaktorė Violeta Liukaitienė, „Veido“ žurnalo apžvalgininkė Aušra Lėka ir žurnalistas, Kauno lėlių teatro direktorius Sigitas Klibavičius originaliai sumanė pasveikinti jubiliatę. Gimtadienio rytą du iš jų telefonu palinkėjo Daliai laimės, sveikatos ir turiningos išvykos, kurion drauge su Juškais panoro keliauti ir A.Lėka. Sukaktuvininei nežinant, šaunioji trijulė ir pirmosios kelionės nakties poilsiavietę iš anksto buvo užsakę…
– Nė neįtariau, kas manęs laukia Lenkijoje. Gimtadienio popietę netoli Wygry ežero, kur Punsko lietuvė yra įkūrusi kaimo turizmo sodybą, pamačiau rodykles su užrašu „D.J.50“. Pamaniau, čia irgi kažkoks penkiasdešimtmetis“ – prisimena šiandien D.Juškienė. – O Aušra vis ragino Juškus kuo greičiau eiti prie ežero. Gražu, nuostabus oras…
Žurnalistė, pamačiusi pavėsinėje tris žmones ir vaišėmis apkrautą stalą, pamanė, kad jie švenčia, tarpusavyje gražiai šnekučiuojasi… Bet po minutėlės nutebo, kad tai „kalbančios“ lėlės, ir stalas butaforinis. Vyras įtarė, kad visa tai – vaikų džiaugsmui. Staiga iš po kaunietiškų lėlių išlindo pasislėpę kolegos ir, atkimšę šampano butelį, užtraukė „Ilgiausių metų, ilgiausių!….Dalia Juškienė apsipylė džiaugsmo ašaromis. Paskui buvo ir tikras „konspiratininkų“ paruoštas jubiliejinis, lietuviškas vaišių stalas. Gal būt pagal receptus, kuriuos nuolat siūlo Dalios Juškienės „Virtuvė“?..
Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos narės Dalios Juškienės Lenkijoje, prie Wygry ežero, laukė lėlės, kurias iš Kauno, pagerbdami jubiliatę, atsivežė nuoširdūs bičiuliai…
Sigito Klibavičiaus nuotrauka
