Žvalus ir gerai nusiteikęs savo gyvenimo septyniasdešimtmetį sutiko dailininkas ir kino bei videooperatorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Jonas Dirsė. Prie šventinio stalo drauge su jubiliato artimaisiais sėdo ir LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis bei valdybos narys, žurnalistikos senjorų klubo „Mes“ vadovas Vladimiras Beresniovas. Sveikinimo žodžiai gimtadienio proga visada būna gražūs, tačiau Jonui Dirsei jie buvo ištarti ypač su meile ir nuoširdumu. Jis, tikriausiai, niekada nieko nėra įžeidęs ar pasakęs neteisingą žodį. Kalba lėtai, apgalvotai ir vis grįžta prisiminimais į pradžių pradžią.
Piešimas ir kino filmų bei reportažų kūrimas – jį lydėjo visą gyvenimą. Dar besimokydamas gimnazijoje Kaune, kur liko amžiams, Jonas Dirsė lankė ir meno mokyklą. Tarnaudamas armijoje, buvo kultūros klubo dailininkas – piešė portretus ir rašė sovietinius lozungus. Dailininko darbas „Pergalės“ ir „Kaspino“ klubuose irgi buvo panašus. Todėl nenuostabu, kad Jono gimtadienio proga žmona Rūta su džiaugsmu svečiams rodė ir tik ką sukurtus puikus vyro piešinius su Kauno vaizdais.
„Menas, ypač skulptūra, drožinėjimai, pjaustinėjimai – praskiadrina mano, pensininko dienas“, – džiaugiasi J.Dirsė.- Esu savo mieliems giminaičiams padaręs ir pastatęs ne vieną antkapinę medžio skulptūrą. Ir Trakelių kaimui, Prienų rajone, kur praleidau nemažai vasarų, savotišką paminklą – medžio skulptūrą palikau…“ Aktyvus klubo „Mes“ narys save „paliko“ ir Kauno žurnalistų namuose. Tiksliau, „Ketvirtosios valdžios“ kiemelyje, kur seną kaštoną jis „pavertė“ … plunksnakočiu. Varinę plunksną pagamino kolega skulptorius Juozas Ruzgas. O lentelė su įrašu „LŽS. 1929 metai“, skirta Lietuvos žurnalistų sąjungos įkūrimo 80-mečiui, yra su meile Jono Dirsės sukurta.
Netikėtai, o gal likimo taip buvo skirta, jis tapo ir operatoriumi. Iš pradžių Kauno politechnikos instituto pirmakursis buvo KPI kino mėgėjų filmo „Kombinatorius“ aktorius. Paskui Jonas pats į rankas paėmė „Admiro“ kino kamerą ir filmavo, ką tik reikėjo. Apie 1970-uosius paruošė pirmuosius reportažus iš Kauno pramonės įmonių Lietuvos televizijos „Panoramai“. Vėliau tapo LTV Kauno redakcijos etatiniu operatoriumi. Per tris dešimtis metų įvairioms laidoms paruošė tūkstančius siužetų ir reportažų. Daugiausiai kaunietiškoms laidoms „Savaitės aidai“, „Būk tvirtas“, „Sekmadienio rytą“, „Laisvės alėja“, „Svetimo skausmo nebūna“…
Jonui Dirsei yra artimos kitų nelaimės ir išgyvenimai, nes pačiam teko daug patirti ir …likti gyvam. „Aš, matyt, turėjau ir tebeturiu savo apvaizdą, kuri saugojo ir tebesaugo mane. Likau gyvas neišsiskleidus pagrindiniam parašiutui, kai tarnavau sovietinėje armijoje, vėliau apvirtus valčiai Kuršių mariose ir lėktuvui „Jak-40“ nukritus į Darnicos pelkę šalia Dniepro, – prsimena jubiliatas.- O ir filmuojant Vidaus reikalų ministerijos pirmąjį pulką, kai per jų pratybas didžiulis vilkšunis puolė mane kandžioti! Prireikė skubios medikų pagalbos…“
Besirūpindamas kitais, Jonas Dirsė visada užmiršdavo save, todėl dabar vis dažniau reikia į medikus kreiptis (o gal dėl to, kad ne tik žmona, bet ir sesuo yra gydytojos?). Tačiau sirgti jubiliatas dar neturi teisės. Pernai, Vėlinių dieną, pakvietęs kolegas, LŽS narys nusprendė aplankyti buvusių bendradarbių – Kauno radijo ir televizijos darbuotojų Amžinojo poilsio vietas. Labai nusiminė, kad ne visų kapavietes surado, nors visose laidotuvėse dalyvavo. Ir nutarė Jonas Dirsė visų buvusių kolegų gyvenimo aprašus paruošti ir nedidutyje leidinėlyje sudėti bei jų kapavietes nuotraukose įamžinti. nurodyti . Kad laikas nenuneštų užmarštin tuo, kurie drauge gyveno, kūrė ir išėjo Anapilin…
Nuotraukoje: dailininkas ir operatorius, buvęs ilgametis Lietuvos televizijos Kauno redakcijos metraštininkas Jonas Dirsė, tik ką priėmęs LŽS skyriaus sveikinimus, linkėjimus ir atminimo suvenyrus garbingo 70-mečio proga
Vladimiro Beresniovo nuotrauka
