Kino aktore niekada nesijaučiau (kolegės Daivos padiktuota tema)...

Birutė Mačienė, žurnalistė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė

...bet scenoje daug kartų stovėjau. Pradedant ankstyva vaikyste, kai tėvai, tuometinio „Gintaro“ choro dainininkai, nuvedė mane, penkiametę, į vaikų vokalinį ansamblį Kauno profsąjungų kultūros rūmuose. Teko ne tik scenoje dainuoti, bet ir Kauno radiofone.

Iš to meto bene labiausiai man įsiminęs koncertas Dainų slėnyje, kur dainavau solo dainą „Mik, brangus broliuk...“ (ir dabar ją padainuočiau, tik vaikiško balso, deja, nenutaisyčiau). Gal tas pasirodymas slėnyje, kuriame susirinko minia žiūrovų (visi be išimties masiniai renginiai anais laikais buvo nemokami), kaip tik įstrigo mano atmintyje todėl, kad aidint plojimams, su gėlių puokšte rankose prie manęs netvirtais žingsniais atėjo vos tik pramokęs vaikščioti mano broliukas. Vaje, kaip seniai visa tai buvo…

O iš „Aitvarų“ ansamblio laikų, kai buvau pirmoji šios muzikuojančių vaikinų grupės solistė (panelė), labiausiai įsiminė koncertas Armėnijoje, Kirovokano stadione. Sausakimšame, kaip mums aiškino vietiniai, talpinančiame 40 tūkst. žiūrovų. Oro temperatūra buvo 42 laipsniai. Prie mažutės scenos stadiono vejos viduryje stovėjo jos laistymo mašina. Tad mus, iš Lietuvos atvykusius, „estrados artistus“ vėsino vandeniu. Aplieja, šoki ant laikinos pakylos, iš lentų sukaltos, padainuoji, nulipi, ir suknelė - vėl sausa. Iki kitos dainos…

Beje, įsigyti sceninius rūbus tada nebuvo lengva. Kai ką panaudodavau iš to, ką retsykiais atsiųsdavo močiutės brolis iš sovietams nedraugiškos užatlantės valstybės. Armėnijoje koncertuodama vilkėjau medvilninę, ryškiomis spalvomis margintą suknelę. Ji buvo pirkta Lenkijoje, - tokio trumpumo, kuris šiandien tikrai niekam nuostabos nekeltų, o tada prilygo iššūkiui, nepritinkančiam tarybinei merginai. Ai, kiek prisimenu, kai kam iš vėliau į sceną lipusių Kauno dainininkių teko aiškintis su komjaunimo komiteto instruktoriais dėl ant kaklo kabojusių, žiūrovams matomų, papuošalų – kryželių. Už tokią „antisovietinę demonstraciją“ grėsė rimti nemalonumai...

Nors daugybė moterų (ir panelių) anuomet naudojosi privačių siuvėjų paslaugomis, daug ką iš savo garderobo susikurdavome pačios, nes parduotuvėse ir rūbų, ir avalynės pasirinkimas buvo skurdus. Bet gyvenome kaip tam anekdote: sovietai nieko neduodavo lietuvaičiams, bet jie visko turėjo…

Mokykloje per „darbelių“ pamoką išmokusi siuvimo ir pasisiuvusi naktinukus, netrukus ėmiausi sudėtingesnių modelių – suknelių, sijonų - siuvimo. Vieną iš sijonų, tarp kitko, galėjau ir scenoje vilkėti. Tai buvo iš mamos kažkur „suveikto“ gabalo dermantino (storokos, sunkiai lankstomos dirbtinės odos) pasiūtas ryškiai raudonas, ilgas, tiesus, su „praskiepais“ šonuose sijonas. Tėtis iš paties pagamintų varinių detalių (pusmėnuliukų) sukabino man diržą. Tiksliau - 4 kg sveriantį meno kūrinį, kuris gulė pusmėnulių trikampiais ant klubų šonuose. Jei atvirai, tai daug ką tas „diržas“ sužavėjo, - prašė jį parduoti, bet nesutikau.

...Buvo saulėta diena. Gyvenom Žaliakalnyje, išėjau iš namų ir netrukus pajutau atsilaisvinant po tuo raudonu dermantininiu kūno „kiautu“ (pardon) apatinių kelnaičių gumą. Sulėtinau žingsnius, diržą nusisegiau ir bandžiau kažkaip tą nedemonstruojamą apatinį drabužėlį per sijono medžiagą prilaikyti, kad gėdos nepridarytų. Sunkiai sekėsi. Gatvė buvo tuščia, tai sumojau: verčiau leisti „drabužėliui“ nukristi, kad galėčiau jį pakėlusi nuo žemės, paslėpti rankinėje ir ramiai grįžti namo. Bet vis tiek buvo kažkaip drovu.

Prilaikydama žemiau kelių sijoną, kad garderobo „problemos“ nesimatytų, susirietusi pravėriau nežinau kieno kiemo (man tuomet atrodė, tuščio) vartelius. Kieme tuoj pat pasirodė šeimininkė. Ir atrišo nuo būdos mane nesvetingai pasitikusį šunį. O tas pašėlo piktai skalyti. Aš buvau atkakli, - kaip sumaniau, taip ir padariau. Žodžiu, iš kiemo išėjau įsidėjusi apatinį į rankinę. Šeimininkė man nieko nesakė…

Kartą nuėjau vilkėdama tą patį sijoną ir į darbą „Vakarinėse naujienose“. Rašymas, laiškų skaitymas, atsakinėjimas į telefono skambučius ilgai netruko, tai po pietų jau buvau laisva. Gegužės antra pusė, 1972-ieji. Kauno centre jau buvo nuslopinti neramumai, šiandien vadinami „kalantinėmis“, tačiau neuniformuotų ir uniformas vilkinčių pareigūnų sustiprintas budėjimas gatvėse buvo tęsiamas.

Taigi, niekam nieko nesakiusi, pirmame pastato, kur buvo redakcijos Kauno skyrius, aukšte veikusioje daržovių parduotuvėje nusipirkau trilitrinį stiklainį beržų sulčių. Redakcijos tualete sušlapinau vandeniu etiketę ir ją nukrapščiau nuo stiklainio. Paskui skubiai atsisveikinau su bendradarbiais ir su tuo pirkiniu Gedimino gatve išėjau į Laisvės alėją.

Va, tada aš buvau savimi patenkinta. Atseit, einu link Muzikinio sodelio...Ką ten veiksiu? Gal pakartosiu tai, kas įvyko gegužės 14-ąją, o gal tik kažką paerzinsiu…

Man už nugaros, girdžiu, keli jauni praeiviai komentuoja: „va, matai ir dermantino sijoną apsivilko, kad geriau ugnis įsidegtų, ir benzino sloiką nešasi. Einam, pažiūrėsim, ką darys...“

Norinčių pažiūrėti, jaučiu, daugėja, o dar kai pamatau, kaip trys kostiumuoti vyrai įsimaišė tarp smalsautojų, visai prarandu savo pirminį „entuziazmą“. Tai priėjusi teatro sodelį, pakylu laiptukais į pašto rūmus. Mano lydėtojai, išskyrus kostiumuotus, nusivylę skirstosi. Kostiumuotieji paskui mane „nejučiom“ palydi iki autobuso stotelės. Nesislėpdami nufotografuoja, bet į autobusą su manimi nė vienas iš jų neįlipa.

p.s.

To sijono daugiau niekada nesivilkau. Bet vis tiek mane netruko susirasti tie, „kam reikia“. Iškvietė į „saugumo komitetą“ apklausai. Ne tiek klausinėjo apie mano „nusiteikimą“, kiek apie menininkų (tuo metu rašiau kultūros temomis) nuotaikas. Nemalonu, žinoma, buvo su draugu S. (pavardės tikrai nepamiršau) ten kalbėtis, kai stalinė lempa tau atsukta į veidą ryškiai šviečia. Bet visai atvirai galėjau jam pasakyti, kad menininkų nuotaikos – prastokos, kadangi neturi žmonės dirbtuvių, glaudžiasi rūsiuose, sunkiai prasimuša kelius į parodas. Pavardėmis nesidomėjo, o kai paklausė, ar sugebu saugoti paslaptį, atvirai prisipažinau, kad ne. Todėl ilgai manęs nekamantinėjo. Tik vėliau, matyt, taip tada reikėjo, redakcijos skyriaus vedėjas man patarė „mažiau šnekėti kas papuola...“

kaunozurnalistai.lt archyvo nuotraukoje - Birutė Mačienė

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 6 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Kino aktore niekada nesijaučiau (kolegės Daivos padiktuota tema)... Birutė Mačienė, žurnalistė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė ...bet scenoje daug kartų stovėjau. Pradedant ankstyva vaikyste, kai tėvai, tuometinio „Gintaro“ choro dainininkai, nuvedė mane, penkiametę, į vaikų vokalinį ansamblį Kauno profsąjungų kultūros rūmuose. Teko ne tik scenoje dainuoti, bet ir Kauno radiofone. Iš to meto bene labiausiai man įsiminęs koncertas Dainų slėnyje, kur dainavau solo dainą „Mik, brangus broliuk...“ (ir dabar ją padainuočiau, tik vaikiško balso, deja, nenutaisyčiau). Gal tas pasirodymas slėnyje, kuriame susirinko minia žiūrovų (visi be išimties masiniai renginiai anais laikais buvo nemokami), kaip tik įstrigo mano atmintyje todėl, kad aidint plojimams, su gėlių puokšte rankose prie manęs netvirtais žingsniais atėjo vos tik pramokęs vaikščioti mano broliukas. Vaje, kaip seniai visa tai buvo… O iš „Aitvarų“ ansamblio laikų, kai buvau pirmoji šios muzikuojančių vaikinų grupės solistė (panelė), labiausiai įsiminė koncertas Armėnijoje, Kirovokano stadione. Sausakimšame, kaip mums aiškino vietiniai, talpinančiame 40 tūkst. žiūrovų. Oro temperatūra buvo 42 laipsniai. Prie mažutės scenos stadiono vejos viduryje stovėjo jos laistymo mašina. Tad mus, iš Lietuvos atvykusius, „estrados artistus“ vėsino vandeniu. Aplieja, šoki ant laikinos pakylos, iš lentų sukaltos, padainuoji, nulipi, ir suknelė - vėl sausa. Iki kitos dainos… Beje, įsigyti sceninius rūbus tada nebuvo lengva. Kai ką panaudodavau iš to, ką retsykiais atsiųsdavo močiutės brolis iš sovietams nedraugiškos užatlantės valstybės. Armėnijoje koncertuodama vilkėjau medvilninę, ryškiomis spalvomis margintą suknelę. Ji buvo pirkta Lenkijoje, - tokio trumpumo, kuris šiandien tikrai niekam nuostabos nekeltų, o tada prilygo iššūkiui, nepritinkančiam tarybinei merginai. Ai, kiek prisimenu, kai kam iš vėliau į sceną lipusių Kauno dainininkių teko aiškintis su komjaunimo komiteto instruktoriais dėl ant kaklo kabojusių, žiūrovams matomų, papuošalų – kryželių. Už tokią „antisovietinę demonstraciją“ grėsė rimti nemalonumai... Nors daugybė moterų (ir panelių) anuomet naudojosi privačių siuvėjų paslaugomis, daug ką iš savo garderobo susikurdavome pačios, nes parduotuvėse ir rūbų, ir avalynės pasirinkimas buvo skurdus. Bet gyvenome kaip tam anekdote: sovietai nieko neduodavo lietuvaičiams, bet jie visko turėjo… Mokykloje per „darbelių“ pamoką išmokusi siuvimo ir pasisiuvusi naktinukus, netrukus ėmiausi sudėtingesnių modelių – suknelių, sijonų - siuvimo. Vieną iš sijonų, tarp kitko, galėjau ir scenoje vilkėti. Tai buvo iš mamos kažkur „suveikto“ gabalo dermantino (storokos, sunkiai lankstomos dirbtinės odos) pasiūtas ryškiai raudonas, ilgas, tiesus, su „praskiepais“ šonuose sijonas. Tėtis iš paties pagamintų varinių detalių (pusmėnuliukų) sukabino man diržą. Tiksliau - 4 kg sveriantį meno kūrinį, kuris gulė pusmėnulių trikampiais ant klubų šonuose. Jei atvirai, tai daug ką tas „diržas“ sužavėjo, - prašė jį parduoti, bet nesutikau. ...Buvo saulėta diena. Gyvenom Žaliakalnyje, išėjau iš namų ir netrukus pajutau atsilaisvinant po tuo raudonu dermantininiu kūno „kiautu“ (pardon) apatinių kelnaičių gumą. Sulėtinau žingsnius, diržą nusisegiau ir bandžiau kažkaip tą nedemonstruojamą apatinį drabužėlį per sijono medžiagą prilaikyti, kad gėdos nepridarytų. Sunkiai sekėsi. Gatvė buvo tuščia, tai sumojau: verčiau leisti „drabužėliui“ nukristi, kad galėčiau jį pakėlusi nuo žemės, paslėpti rankinėje ir ramiai grįžti namo. Bet vis tiek buvo kažkaip drovu. Prilaikydama žemiau kelių sijoną, kad garderobo „problemos“ nesimatytų, susirietusi pravėriau nežinau kieno kiemo (man tuomet atrodė, tuščio) vartelius. Kieme tuoj pat pasirodė šeimininkė. Ir atrišo nuo būdos mane nesvetingai pasitikusį šunį. O tas pašėlo piktai skalyti. Aš buvau atkakli, - kaip sumaniau, taip ir padariau. Žodžiu, iš kiemo išėjau įsidėjusi apatinį į rankinę. Šeimininkė man nieko nesakė… Kartą nuėjau vilkėdama tą patį sijoną ir į darbą „Vakarinėse naujienose“. Rašymas, laiškų skaitymas, atsakinėjimas į telefono skambučius ilgai netruko, tai po pietų jau buvau laisva. Gegužės antra pusė, 1972-ieji. Kauno centre jau buvo nuslopinti neramumai, šiandien vadinami „kalantinėmis“, tačiau neuniformuotų ir uniformas vilkinčių pareigūnų sustiprintas budėjimas gatvėse buvo tęsiamas. Taigi, niekam nieko nesakiusi, pirmame pastato, kur buvo redakcijos Kauno skyrius, aukšte veikusioje daržovių parduotuvėje nusipirkau trilitrinį stiklainį beržų sulčių. Redakcijos tualete sušlapinau vandeniu etiketę ir ją nukrapščiau nuo stiklainio. Paskui skubiai atsisveikinau su bendradarbiais ir su tuo pirkiniu Gedimino gatve išėjau į Laisvės alėją. Va, tada aš buvau savimi patenkinta. Atseit, einu link Muzikinio sodelio...Ką ten veiksiu? Gal pakartosiu tai, kas įvyko gegužės 14-ąją, o gal tik kažką paerzinsiu… Man už nugaros, girdžiu, keli jauni praeiviai komentuoja: „va, matai ir dermantino sijoną apsivilko, kad geriau ugnis įsidegtų, ir benzino sloiką nešasi. Einam, pažiūrėsim, ką darys...“ Norinčių pažiūrėti, jaučiu, daugėja, o dar kai pamatau, kaip trys kostiumuoti vyrai įsimaišė tarp smalsautojų, visai prarandu savo pirminį „entuziazmą“. Tai priėjusi teatro sodelį, pakylu laiptukais į pašto rūmus. Mano lydėtojai, išskyrus kostiumuotus, nusivylę skirstosi. Kostiumuotieji paskui mane „nejučiom“ palydi iki autobuso stotelės. Nesislėpdami nufotografuoja, bet į autobusą su manimi nė vienas iš jų neįlipa. p.s. To sijono daugiau niekada nesivilkau. Bet vis tiek mane netruko susirasti tie, „kam reikia“. Iškvietė į „saugumo komitetą“ apklausai. Ne tiek klausinėjo apie mano „nusiteikimą“, kiek apie menininkų (tuo metu rašiau kultūros temomis) nuotaikas. Nemalonu, žinoma, buvo su draugu S. (pavardės tikrai nepamiršau) ten kalbėtis, kai stalinė lempa tau atsukta į veidą ryškiai šviečia. Bet visai atvirai galėjau jam pasakyti, kad menininkų nuotaikos – prastokos, kadangi neturi žmonės dirbtuvių, glaudžiasi rūsiuose, sunkiai prasimuša kelius į parodas. Pavardėmis nesidomėjo, o kai paklausė, ar sugebu saugoti paslaptį, atvirai prisipažinau, kad ne. Todėl ilgai manęs nekamantinėjo. Tik vėliau, matyt, taip tada reikėjo, redakcijos skyriaus vedėjas man patarė „mažiau šnekėti kas papuola...“ kaunozurnalistai.lt archyvo nuotraukoje - Birutė Mačienė	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)