Tradicija nemirtinga: žvėriškumai Bučioje ir kitose užpultos Ukrainos vietose - tos pačios šimtmečiais trunkančios "rusiškos taikos" dalis.

Vidmantas VALIUŠAITIS, žurnalistas, LŽS narys

Buvęs kaunietis, o dabar jau vilnietis žurnalistas, publicistas, istorikas Vidmantas Valiušaitis šiandien, rugsėjo 18-tąją švenčia Gimimo Dieną.Sveikiname. Jis, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kaip retai kuris visą gyvenimą kupinas naujų kūrybinių sumanymų ir minčių, kurias palieka savo knygose, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Kolegos Vidmanto Valiušaičio Gimtadienio proga pateikiame jo aktualius, deja, ne šventinius komentarus.

Europos sąjunga įvedė apribojimus judėti sąjungos teritorija automobiliams rusiškais numeriais. Kai kas klausia - kodėl, juk eiliniai rusai nekalti? Ar tai teisinga?

Dera skirti dvi sąvokas - kaltė ir atsakomybė. Šiuo metu vyksta karas. Yra agresorius, yra jo auka. Kuo kalti žmonės, kurie žūva tiesiog savo namuose, kai į juos atskrenda priešo raketos? Kam tenka dėl to atsakomybė? Tik Putinui?

Kai Vokietija pralaimėjo II pasaulinį karą, visi vokiečiai nebuvo kaltinami dėl nacistinių nusikaltimų, tačiau vokiečiai neišvengiamai buvo atsakingi už tai, kas dėjosi jų šalyje, todėl solidariai turėjo mokėti reparacijas tiems, kuriuos nacistinis režimas buvo nuskriaudęs. Nepaisant to, kad didžioji dalis vokiečių visuomenės nebuvo naciai. Reikšmingas gyvenimo kokybės sumenkimas buvo kaina už politinio režimo, kuris veikė tautos vardu, nusikaltimus.

Gastroliavimo automobiliais po Europą apribojimas yra palyginti švelni priemonė tuo metu, kai kasnakt bombarduojami taikūs kaimyninės šalies miestai, žūva niekuo nekalti žmonės, įskaitant vaikus ir senelius.

Ir vardan ko visa tai? Kai kas sako, kad NATO "priartėjo" ir "atsirado pavojus" Rusijai?

Istorija liudija priešingai: tai Rusija per amžius prie mūsų "artėjo", kol pagaliau pasiglemžė. Ilgus dešimtmečius eksploatavo, siaubė, trėmė ir žudė. Ir kai tik pirmai progai pasitaikus vėl atsikratėme jos "dusinančio glėbio", jau vėl, girdėti, tampame jai "grėsme".

Turi būti priežastis kodėl visi glaudžiasi po NATO skėčiu, įskaitant tradiciškai neutralias Švediją ir Suomiją, bet nenori jungtis į Rusijos suorganizuotą "gynybinę sąjungą", iš kurios dabar jau atatstupos traukiasi ne tik Vidurinės Azijos respublikos, bet ir Armėnija, tiesa?

Istorikas Normanas Davies, vertingo darbo "Europos istorija" (1996, lietuviškai 2008) autorius, kai ką paaiškina.Jis rašo: "Ieškodami racionalių savo šalies ekspansijos paaiškinimų, rusų istorikai kalba apie „nacionalinius uždavinius", apie „žemių sutelkimą". O iš tikrųjų Rusija ir jos valdovai buvo įpratę užkariauti teritorijas. Tas žemių alkis buvo patologinės būsenos, sukeltos baisaus neefektyvumo ir tradicinio militarizmo, simptomas. Niūriausia ironija, jog didžiausiai pasaulio šaliai reikėjo vis daugiau naujų žemių ir žmonių, kad galėtų kompensuoti savo nesaugumo pojūtį, padaryti tai, ką kiti padarydavo daug mažesniais ištekliais ir išlaikyti savo išpūstą valstybės mašiną, saugojusią Romanovų sostą. Tai buvo ryškiausias bulimia politica („politinės bulimijos" arba vilko apetito) atvejis - didžiulis organizmo, kuris galėjo išgyventi tik surydamas vis daugiau ir daugiau kaimynų kūno ir kraujo, teritorinis nutukimas."

"Europos istorijos" autorius įspūdingai aprašo kylantį Maskvos apetitą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų atžvilgiu. Pirmiausiai Maskvos caras Ivanas III sutriuškino žymiai aukštesnį civilizacijos laipsnį pasiekusį Novgorodą, gyvybingą prekybos centrą, kuris vasaliteto pagrindais buvo susijęs su LDK, o tada atsikreipė ir į Lietuvą. N. Davies rašo:

"1493 metų sausio mėnesį Maskvos santykiuose su Lietuva išryškėjo naujas posūkis. Prieš šešis mėnesius mirė Kazimieras Jogailaitis, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, padalindamas savo valdas antrajam ir trečiajam sūnums. Lenkijos karalystė atiteko Janui Olbrachtui, o Lietuva - viengungiui Aleksandrui. (Vyriausias Kazimiero Jogailaičio sūnus jau buvo Bohemijos ir Vengrijos karalius.) Ivanas III įžvelgė atsiradusias galimybes. Jis ėmė rengti pasiuntinius kelionei Vilnių, kad pradėtų derybas dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro politinių vedybų su jo dukterimi Elena. Kartu jis stengėsi sukurti sąlygas, kurios pakirstų ligtolinį šių dviejų valstybių modus vivendi. Pirmą kartą Maskvos istorijoje jis davė savo pasiuntiniui nurodymus reikalauti pripažinti lig tol negirdėtą jo titulą — gosudarj vseja Rusi — (visos Rusijos valdovas). Tai buvo klasikinis dvigubo diplomatinio žaidimo pavyzdys: viena vertus, draugiškas, o kita vertus, priešiškas nusistatymas. Ivanas sumaniai siekė, kad Lietuva prisiimtų įsipareigojimus, kurie vėliau leistų ginčytis dėl visų rytinių slavų ateities.

Kad pasiektų savo, Ivanas surežisavo sensacingą spektaklį. Prieš Kalėdas jo paliepimu buvo suimti du lietuviai, dirbę Maskvos Kremliuje. Ivanas apkaltino juos mėginimu jį nunuodyti. Kaltinimai Janui Lukomskiui ir Motiejui Lenkui skambėjo nelabai įtikinamai, tačiau jų kaltumas ar nekaltumas mažai ką tereiškė. Jie buvo laikomi atvirame narve ant užšalusios Maskvos upės, kad visi galėtų matyti, o Ivano pasiuntinių į Lietuvą išvykimo išvakarėse tame narve sudeginti gyvi. Kai nuo didelio karščio ledas ištirpo ir sunkus geležinis narvas paskendo kartu su suanglėjusiais jame buvusių aukų kūnais, o virš prasivėrusios eketės iškilo garų stulpas, nereikėjo labai lakios vaizduotės suprasti, kad ši scena kai ką byloja apie Lietuvos politinę ateitį.

„Visos Rusijos valdovo" titulas nebuvo tvirtai pagrįstas nei istoriškai, nei to meto realijomis. Jį galima priskirti tokios pat rūšies pretenzijoms, kokias Anglijos karaliai reiškė Prancūzijai. Paskutiniuoju XV amžiaus dešimtmečiu, praslinkus apie 250 metų nuo to laiko, kai buvo sunaikinti visi suvienytos Kijevo Rusios pėdsakai, jo įtikimumas buvo neką didesnis negu, tarkim, jei Prancūzijos karalius, kovodamas su vokiečių imperija, būtų pasiskelbęs „visų frankų valdovu". Tuo metu jis prieštaravo ir tam identitetui, kuriuo Lietuvos rutėnai atsiribojo nuo Maskvos rusų. Tiesą sakant, visa tai atrodė taip nerealu, kad lietuviai sutiko tai priimti kaip nedidelę kainą už Ivano palankumą. Patys to nesuvokdami, jie padėjo kertinį akmenį toms Maskvos teritorinėms ambicijoms, kurias ji stengėsi realizuoti per ateinančius 500 metų."

Šitos teatrališkos žudynės ant Maskvos upės ledo tebuvo "gėlelės", lyginant su tuo, ką išdarinėjo Ivano Žiauriojo opričina keliais dešimtmečiais vėliau. Būtent šitos "rusų taikos" (ruskij mir) baimindamasi ir matydama, kad viena vargiai beatsilaikys, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ne iš gero gyvenimo sudarė su Lenkija Liublino uniją 1569 m.

Norman Davies priduria: "Negailestinga Rusijos ekspansija tęsėsi toliau. Šalis, kuri jau turėjo daugiau žemių negu pajėgė naudingai išnaudoti, ir toliau tenkino savo nepasotinamą apetitą. Vakaruose Rusija prarijo didžiąją Švedijos-Suomijos ir Lenkijos-Lietuvos dalį. Pietuose, pradėjusi nuo Azovo (1696), ji prarijo visas Osmanų provincijas prie Juodosios jūros ir Krymą (1783), o paskui leidosi į žygį prieš Persiją, į Kaukazą ir Vidurinę Aziją. Rytuose, perėjusi per visą Sibirą iki Ramiojo vandenyno, nuo XVIII amžiaus penktojo dešimtmečio ji pradėjo žvalgyti Aliaskos pakrantes, kur 1784 metais buvo įkurta nuolatinė gyvenvietė Kodiako saloje."

Būdinga tai, kad šimtmečiais Rusijos valdovai lygiai žiaurūs ir negailestingi buvo ne tik savo nukariautiems kaimynams, bet ir savo pačių žmonėms. Įkeliu porą paveikslų, tai iliustruojančių. Tradicija nemirtinga: žvėriškumai Bučioje ir kitose užpultos Ukrainos vietose, Prigožino likimas - tos pačios šimtmečiais trunkančios "rusiškos taikos" dalis.

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Rugsėjo 19 diena, antradienis

Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.

***

Rugsėjo 18 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor

Rugsėjo 17 diena, sekmadienis

Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.

Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.

Europos judumo savaitė (16-22 d.)

Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.

***

Rugsėjo 15 diena, penktadienis

Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.

***

Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis

Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.

***

Rugsėjo 12 diena, antradienis

Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.

***

Rugsėjo 11 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor

***

Rugsėjo 10 diena, sekmadienis

Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.

***

Rugsėjo 9 diena, šeštadienis

Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.

***

Rugsėjo 8 diena, penktadienis

Tarptautinė raštingumo diena

Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.

***

Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis

Buriuotojų diena

Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.

Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.

***

Rugsėjo 4 d,. pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman

Rugsėjo 1 d., penktadienis

Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.

Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.

***

Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis

Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.

***

Rugpjūčio 28 d., antradienis

Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.

Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.

***

Rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka

***

Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis

Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.

***

Rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.

***

Rugpjūčio 21 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis

***

Rugpjūčio 19 d., šeštadienis

Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.

***

Rugpjūčio 18 d. , penktadienis

Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis

Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.

Rugpjūčio 16 d., trečiadienis

Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.

Rugpjūčio 15 d., antradienis

Žolinė

Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.

08.12, šeštadienis

Savaitės išmintis

"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas

Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena

Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.

08.10, ketvirtadienis

Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."

08. 09, trečiadienis

Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.

08.07, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis

08.06 (sekmadienis)

Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.

08.04 (penktadienis)

Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.

08.03 (ketvirtadienis)

Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi

08.02 (trečiadienis)

Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?

Ką šiandien žadame panaudoti?

Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!

	2023 m. rugsėjo 21 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Tradicija nemirtinga: žvėriškumai Bučioje ir kitose užpultos Ukrainos vietose - tos pačios šimtmečiais trunkančios "rusiškos taikos" dalis. Vidmantas VALIUŠAITIS, žurnalistas, LŽS narys Buvęs kaunietis, o dabar jau vilnietis žurnalistas, publicistas, istorikas Vidmantas Valiušaitis šiandien, rugsėjo 18-tąją švenčia Gimimo Dieną.Sveikiname. Jis, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kaip retai kuris visą gyvenimą kupinas naujų kūrybinių sumanymų ir minčių, kurias palieka savo knygose, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Kolegos Vidmanto Valiušaičio Gimtadienio proga pateikiame jo aktualius, deja, ne šventinius komentarus. Europos sąjunga įvedė apribojimus judėti sąjungos teritorija automobiliams rusiškais numeriais. Kai kas klausia - kodėl, juk eiliniai rusai nekalti? Ar tai teisinga? Dera skirti dvi sąvokas - kaltė ir atsakomybė. Šiuo metu vyksta karas. Yra agresorius, yra jo auka. Kuo kalti žmonės, kurie žūva tiesiog savo namuose, kai į juos atskrenda priešo raketos? Kam tenka dėl to atsakomybė? Tik Putinui? Kai Vokietija pralaimėjo II pasaulinį karą, visi vokiečiai nebuvo kaltinami dėl nacistinių nusikaltimų, tačiau vokiečiai neišvengiamai buvo atsakingi už tai, kas dėjosi jų šalyje, todėl solidariai turėjo mokėti reparacijas tiems, kuriuos nacistinis režimas buvo nuskriaudęs. Nepaisant to, kad didžioji dalis vokiečių visuomenės nebuvo naciai. Reikšmingas gyvenimo kokybės sumenkimas buvo kaina už politinio režimo, kuris veikė tautos vardu, nusikaltimus. Gastroliavimo automobiliais po Europą apribojimas yra palyginti švelni priemonė tuo metu, kai kasnakt bombarduojami taikūs kaimyninės šalies miestai, žūva niekuo nekalti žmonės, įskaitant vaikus ir senelius. Ir vardan ko visa tai? Kai kas sako, kad NATO "priartėjo" ir "atsirado pavojus" Rusijai? Istorija liudija priešingai: tai Rusija per amžius prie mūsų "artėjo", kol pagaliau pasiglemžė. Ilgus dešimtmečius eksploatavo, siaubė, trėmė ir žudė. Ir kai tik pirmai progai pasitaikus vėl atsikratėme jos "dusinančio glėbio", jau vėl, girdėti, tampame jai "grėsme". Turi būti priežastis kodėl visi glaudžiasi po NATO skėčiu, įskaitant tradiciškai neutralias Švediją ir Suomiją, bet nenori jungtis į Rusijos suorganizuotą "gynybinę sąjungą", iš kurios dabar jau atatstupos traukiasi ne tik Vidurinės Azijos respublikos, bet ir Armėnija, tiesa? Istorikas Normanas Davies, vertingo darbo "Europos istorija" (1996, lietuviškai 2008) autorius, kai ką paaiškina.Jis rašo: "Ieškodami racionalių savo šalies ekspansijos paaiškinimų, rusų istorikai kalba apie „nacionalinius uždavinius", apie „žemių sutelkimą". O iš tikrųjų Rusija ir jos valdovai buvo įpratę užkariauti teritorijas. Tas žemių alkis buvo patologinės būsenos, sukeltos baisaus neefektyvumo ir tradicinio militarizmo, simptomas. Niūriausia ironija, jog didžiausiai pasaulio šaliai reikėjo vis daugiau naujų žemių ir žmonių, kad galėtų kompensuoti savo nesaugumo pojūtį, padaryti tai, ką kiti padarydavo daug mažesniais ištekliais ir išlaikyti savo išpūstą valstybės mašiną, saugojusią Romanovų sostą. Tai buvo ryškiausias bulimia politica („politinės bulimijos" arba vilko apetito) atvejis - didžiulis organizmo, kuris galėjo išgyventi tik surydamas vis daugiau ir daugiau kaimynų kūno ir kraujo, teritorinis nutukimas." "Europos istorijos" autorius įspūdingai aprašo kylantį Maskvos apetitą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų atžvilgiu. Pirmiausiai Maskvos caras Ivanas III sutriuškino žymiai aukštesnį civilizacijos laipsnį pasiekusį Novgorodą, gyvybingą prekybos centrą, kuris vasaliteto pagrindais buvo susijęs su LDK, o tada atsikreipė ir į Lietuvą. N. Davies rašo: "1493 metų sausio mėnesį Maskvos santykiuose su Lietuva išryškėjo naujas posūkis. Prieš šešis mėnesius mirė Kazimieras Jogailaitis, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, padalindamas savo valdas antrajam ir trečiajam sūnums. Lenkijos karalystė atiteko Janui Olbrachtui, o Lietuva - viengungiui Aleksandrui. (Vyriausias Kazimiero Jogailaičio sūnus jau buvo Bohemijos ir Vengrijos karalius.) Ivanas III įžvelgė atsiradusias galimybes. Jis ėmė rengti pasiuntinius kelionei Vilnių, kad pradėtų derybas dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro politinių vedybų su jo dukterimi Elena. Kartu jis stengėsi sukurti sąlygas, kurios pakirstų ligtolinį šių dviejų valstybių modus vivendi. Pirmą kartą Maskvos istorijoje jis davė savo pasiuntiniui nurodymus reikalauti pripažinti lig tol negirdėtą jo titulą — gosudarj vseja Rusi — (visos Rusijos valdovas). Tai buvo klasikinis dvigubo diplomatinio žaidimo pavyzdys: viena vertus, draugiškas, o kita vertus, priešiškas nusistatymas. Ivanas sumaniai siekė, kad Lietuva prisiimtų įsipareigojimus, kurie vėliau leistų ginčytis dėl visų rytinių slavų ateities. Kad pasiektų savo, Ivanas surežisavo sensacingą spektaklį. Prieš Kalėdas jo paliepimu buvo suimti du lietuviai, dirbę Maskvos Kremliuje. Ivanas apkaltino juos mėginimu jį nunuodyti. Kaltinimai Janui Lukomskiui ir Motiejui Lenkui skambėjo nelabai įtikinamai, tačiau jų kaltumas ar nekaltumas mažai ką tereiškė. Jie buvo laikomi atvirame narve ant užšalusios Maskvos upės, kad visi galėtų matyti, o Ivano pasiuntinių į Lietuvą išvykimo išvakarėse tame narve sudeginti gyvi. Kai nuo didelio karščio ledas ištirpo ir sunkus geležinis narvas paskendo kartu su suanglėjusiais jame buvusių aukų kūnais, o virš prasivėrusios eketės iškilo garų stulpas, nereikėjo labai lakios vaizduotės suprasti, kad ši scena kai ką byloja apie Lietuvos politinę ateitį. „Visos Rusijos valdovo" titulas nebuvo tvirtai pagrįstas nei istoriškai, nei to meto realijomis. Jį galima priskirti tokios pat rūšies pretenzijoms, kokias Anglijos karaliai reiškė Prancūzijai. Paskutiniuoju XV amžiaus dešimtmečiu, praslinkus apie 250 metų nuo to laiko, kai buvo sunaikinti visi suvienytos Kijevo Rusios pėdsakai, jo įtikimumas buvo neką didesnis negu, tarkim, jei Prancūzijos karalius, kovodamas su vokiečių imperija, būtų pasiskelbęs „visų frankų valdovu". Tuo metu jis prieštaravo ir tam identitetui, kuriuo Lietuvos rutėnai atsiribojo nuo Maskvos rusų. Tiesą sakant, visa tai atrodė taip nerealu, kad lietuviai sutiko tai priimti kaip nedidelę kainą už Ivano palankumą. Patys to nesuvokdami, jie padėjo kertinį akmenį toms Maskvos teritorinėms ambicijoms, kurias ji stengėsi realizuoti per ateinančius 500 metų." Šitos teatrališkos žudynės ant Maskvos upės ledo tebuvo "gėlelės", lyginant su tuo, ką išdarinėjo Ivano Žiauriojo opričina keliais dešimtmečiais vėliau. Būtent šitos "rusų taikos" (ruskij mir) baimindamasi ir matydama, kad viena vargiai beatsilaikys, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ne iš gero gyvenimo sudarė su Lenkija Liublino uniją 1569 m. Norman Davies priduria: "Negailestinga Rusijos ekspansija tęsėsi toliau. Šalis, kuri jau turėjo daugiau žemių negu pajėgė naudingai išnaudoti, ir toliau tenkino savo nepasotinamą apetitą. Vakaruose Rusija prarijo didžiąją Švedijos-Suomijos ir Lenkijos-Lietuvos dalį. Pietuose, pradėjusi nuo Azovo (1696), ji prarijo visas Osmanų provincijas prie Juodosios jūros ir Krymą (1783), o paskui leidosi į žygį prieš Persiją, į Kaukazą ir Vidurinę Aziją. Rytuose, perėjusi per visą Sibirą iki Ramiojo vandenyno, nuo XVIII amžiaus penktojo dešimtmečio ji pradėjo žvalgyti Aliaskos pakrantes, kur 1784 metais buvo įkurta nuolatinė gyvenvietė Kodiako saloje." Būdinga tai, kad šimtmečiais Rusijos valdovai lygiai žiaurūs ir negailestingi buvo ne tik savo nukariautiems kaimynams, bet ir savo pačių žmonėms. Įkeliu porą paveikslų, tai iliustruojančių. Tradicija nemirtinga: žvėriškumai Bučioje ir kitose užpultos Ukrainos vietose, Prigožino likimas - tos pačios šimtmečiais trunkančios "rusiškos taikos" dalis.	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Rugsėjo 19 diena, antradienis Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu. ***** Rugsėjo 18 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor Rugsėjo 17 diena, sekmadienis Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime. Rugsėjo 16 diena, šeštadienis. Europos judumo savaitė (16-22 d.) Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn. *** Rugsėjo 15 diena, penktadienis Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu. *** Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū. *** Rugsėjo 12 diena, antradienis Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos. *** Rugsėjo 11 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor *** Rugsėjo 10 diena, sekmadienis Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi. *** Rugsėjo 9 diena, šeštadienis Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje. *** Rugsėjo 8 diena, penktadienis Tarptautinė raštingumo diena Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana. *** Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis Buriuotojų diena Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse. Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją. *** Rugsėjo 4 d,. pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman Rugsėjo 1 d., penktadienis Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu. Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju. *** Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save. *** Rugpjūčio 28 d., antradienis Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų. Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ. *** Rugpjūčio 23 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka *** Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui. *** Rugpjūčio 23 d., trečiadienis Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems. *** Rugpjūčio 21 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis *** Rugpjūčio 19 d., šeštadienis Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems. *** Rugpjūčio 18 d. , penktadienis Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime. Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa. Rugpjūčio 16 d., trečiadienis Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti. Rugpjūčio 15 d., antradienis Žolinė Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės. 08.12, šeštadienis Savaitės išmintis "Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu. 08.10, ketvirtadienis Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..." 08. 09, trečiadienis Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu. 08.07, pirmadienis Savaitės išmintis "Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis 08.06 (sekmadienis) Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės. 08.04 (penktadienis) Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai. 08.03 (ketvirtadienis) Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi 08.02 (trečiadienis) Kas yra mūsų gerumo krepšelyje? Ką šiandien žadame panaudoti? Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos! KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)