Seminare Vilniuje – apie Europos Sąjungos ekonomikos aktualijas ir poveikį Lietuvos ekonomikai

Virginija Grigaliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė

Rugsėjo 14-15 dienomis Vilniuje, „Europos namuose“, vyko seminaras, skirtas regioninės žiniasklaidos atstovams. Jį organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Europos Parlamento Vilniaus biuras.

Seminaro metu ypač daug dėmesio buvo skirta Europos Sąjungos ekonomikos aktualijoms, ekonominei padėčiai Lietuvoje aptarti.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir LRT radijo žurnalistas Marius Jokūbaitis. Diskusiją moderavo žurnalistė Aušra Jurgauskaitė.

Pirmiausia pranešimą apie Lietuvos ekonominę situaciją pristatė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Pranešėja ne kartą akcentavo, jog Europos centrinio banko (toliau - ECB) pagrindinis tikslas – kainų stabilumo Europoje užtikrinimas, pasiekiant ir išlaikant ne daugiau kaip 2 proc. infliacijos lygį. Tuo tarpu dabartiniu metu infliacija yra žymiai didesnė. Dėl to esą ir ieškoma sprendimų, kaip ją sumažinti, kartu užtikrinant ir kainų stabilumą, ir tai, kad nuo priimamų sprendimų nenukentėtų verslas.

Lietuvos Bankas – ECB, eurosistemos, dalis, todėl Lietuvos banko pirmininkas reguliariai dalyvauja ECB valdybos rengiamuose posėdžiuose ir pasitarimuose. O vienas iš tautiečiams aktualiausių, labiausiai rūpimų klausimų šiandien – palūkanų didinimas, nes tai tiesiogiai siejasi ir su ekonomika.

J. Varanauskienė akcentavo, kad situacija Lietuvoje pamažu pradeda gerėti, nes antrojo ketvirčio rodikliai, palyginti su pirmojo ketvirčio analogiškais rodikliais, esą yra ženkliai aukštesni, taigi optimistiškesni. Tiesa, antrąjį ketvirtį į Lietuvos ekonomiką įsiliejo Europos Sąjungos parama.

Palūkanos, deja, keliamos, bet tai, anot pranešėjos, kol kas neišvengiama, siekiant sumažinti infliaciją (nes kyla darbo užmokestis, didėja minimali alga, vadinasi, auga ir piliečių perkamoji galia).

„Kainos auga todėl, kad auga darbo užmokestis, – ne kartą akcentavo pranešėja. – Įtampa darbo rinkoje neslopsta, darbdaviai ir toliau spaudžiami kelti algas. Kadangi darbuotojų trūksta, tai skatina atlyginimų kėlimą“.

Kartu ji pažymėjo, kad jei vartotojų nuotaikos palyginti yra neblogos, tai verslas, deja, susiduria su nemenkais iššūkiais.

„Verslo aktyvumo rodikliai, deja, prastėja, birželio - liepos mėnesiais suprastėjo situacija ir paslaugų sektoriuje, o, kaip parodė bankų apklausos rezultatai, namų ūkiai vartojimo nedidina, jį netgi linkę mažinti, - kalbėjo Lietuvos banko atstovė. – Verslui tas, be abejo, ne į naudą, bet, deja, panaši situacija yra daugelyje šalių“.

Vidutinio darbo užmokesčio skirtumai Lietuvoje, deja, yra irgi nemenki. Tarkime, Vilniaus ir Marijampolės regionai šiuo atžvilgiu skiriasi net 40 proc.! Priežasčių yra įvairių, tarp jų – ir ta, jog skirtinguose regionuose vystomos nevienodos ekonominės veiklos.

J. Varanauskienė pabrėžė, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionai sukuria didžiąją šalies BVP dalį. Ir esą nieko nuostabaus, nes ten, kur susikoncentravusi pramonė, ten ir didesni rodikliai. Tuo tarpu kituose regionuose daugiau žmonių dirba žemės ūkyje, transporto sektoriuje.

Kalbėdama apie nekilnojamąjį turtą (NT) ir jo kainos kitimo tendencijas, pranešėja pabrėžė, jog ten, kur gyventojų koncentracija didėja, ten, logiška, auga ir NT kaina. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Utenos miestuose NT kainų skirtumas jau esą skaičiuojamas ne dešimtimis procentų, o kartais! O gyventojų telkimasis į didmiesčius kartu esą sukuria ir daug iššūkių – ne tik kyla kainos, bet susiduriama ir su infrastruktūros, vaikų darželių, mokyklų trūkumo klausimais.

Anot pranešėjos, šiandien NT įperkamumas visuose Lietuvos miestuose, palyginti su 2017 metais, yra geresnis, vis dėlto kaip esą paaiškėjo po ESBO atlikto tyrimo, Lietuvoje nėra gera situacija, vertinant būsto įperkamumo rodiklius, nes tik apie 40 proc. namų ūkių galėtų gauti paskolą NT įsigyti. Be abejo, bėda yra ta, kad smarkiai išaugusios palūkanos. Tačiau infliacijai susitraukus iki 2 proc., anot J. Varanauskienės, palūkanos turėtų pradėti mažėti, o situacija - gerėti.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas paneigė mitą, esą verslas orientuojasi tik į didžiuosius miestus – didelės investicijos esą įsisavinamos ir mažesniuose regionuose, pavyzdžiui, Akmenėje, Tauragės apskrityje.

„Todėl regionai, kurie geba dėl investicijų pakovoti, tikrai suklestės, - garantavo jis. – Bet, kita vertus, jei vietos valdžia nenorės ar negebės investicijų pritraukti, tada jau, deja, nieko gero tikėtis nereikėtų“.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento, Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko teigimu, nėra tokių vadovų, kurie investicijų nenorėtų, kurie nebūtų suinteresuoti kuo didesniu biudžetu, bet esą yra ir daug kitų niuansų.

„Štai mūsų savivaldybėje daug gyventojų dirba Klaipėdos mieste, vadinasi, ir pajamų mokestis patenka į miesto, o ne į rajono biudžetą,“ - pabrėžė jis.

Ne taip paprasta, anot jo, ir su infrastruktūra, mokyklomis, vaikų darželiais, ypač tolimesnėse seniūnijose. Juolab, kad ne viską gali spręsti savivaldybė.

„Rajonai turi mažiau galimybių pritraukti investicijas, - tikino B. Markauskas. – Reikia didesnio finansavimo – tada ir skirtumai tarp didžiųjų ir mažesnių regionų nedidės, o gal ir sumažės. Nes dabar yra Vilnius ir yra likusi Lietuva“.

Žurnalistas M. Jokūbaitis regionuose dirbantiems kolegoms turėjo nemažai pastabų. Jo įsitikinimu, nuo vietos žiniasklaidos atstovų didele dalimi priklauso ir tai, kaip gyvena tos savivaldybės žmonės. Reikia aštresnio, kritiškesnio žvilgsnio, reikia kelti visuomenei rūpimus klausimus ir reikalauti, kad vietos valdžia imtųsi situaciją keisti į gyventojams naudingesnę pusę.

Kaip ir buvo galima tikėtis, žurnalistai negalėjo į tokias kolegos pastabas nereaguoti. Kilo aštri diskusija, kiekviena pusė bandė „už save pastovėti“.

Po to diskusijos dalyviai atsakė į gausius auditorijos klausimus. Vis dėlto prašymas pateikti daugiau Lietuvos ekonominės ateities prognozių liko neišgirstas. Ekonomistas M. Dubnikovas akcentavo, kad gyvename tokiais laikais, kai prognozės yra labai nedėkingas dalykas, nes, pasikeitus situacijai, jos esą gali ne tik neišsipildyti, bet dar ir suklaidinti.

Na, o vakarienės svečias Vilniaus universiteto partnerystės profesorius advokatas dr. Algimantas Šindeikis seminaro dalyviams papasakojo apie planuojamą patvirtinti Europos žiniasklaidos teisės aktą žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomumui Europos Sąjungoje apsaugoti, diskutavo kitais žurnalistams aktualiais klausimais.

Virginijos Grigaliūnienės nuotraukose - akimirkos iš seminaro

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Rugsėjo 19 diena, antradienis

Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.

***

Rugsėjo 18 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor

Rugsėjo 17 diena, sekmadienis

Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.

Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.

Europos judumo savaitė (16-22 d.)

Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.

***

Rugsėjo 15 diena, penktadienis

Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.

***

Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis

Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.

***

Rugsėjo 12 diena, antradienis

Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.

***

Rugsėjo 11 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor

***

Rugsėjo 10 diena, sekmadienis

Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.

***

Rugsėjo 9 diena, šeštadienis

Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.

***

Rugsėjo 8 diena, penktadienis

Tarptautinė raštingumo diena

Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.

***

Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis

Buriuotojų diena

Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.

Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.

***

Rugsėjo 4 d,. pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman

Rugsėjo 1 d., penktadienis

Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.

Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.

***

Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis

Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.

***

Rugpjūčio 28 d., antradienis

Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.

Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.

***

Rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka

***

Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis

Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.

***

Rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.

***

Rugpjūčio 21 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis

***

Rugpjūčio 19 d., šeštadienis

Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.

***

Rugpjūčio 18 d. , penktadienis

Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis

Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.

Rugpjūčio 16 d., trečiadienis

Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.

Rugpjūčio 15 d., antradienis

Žolinė

Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.

08.12, šeštadienis

Savaitės išmintis

"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas

Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena

Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.

08.10, ketvirtadienis

Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."

08. 09, trečiadienis

Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.

08.07, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis

08.06 (sekmadienis)

Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.

08.04 (penktadienis)

Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.

08.03 (ketvirtadienis)

Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi

08.02 (trečiadienis)

Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?

Ką šiandien žadame panaudoti?

Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!

	2023 m. rugsėjo 21 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Seminare Vilniuje – apie Europos Sąjungos ekonomikos aktualijas ir poveikį Lietuvos ekonomikai Virginija Grigaliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Rugsėjo 14-15 dienomis Vilniuje, „Europos namuose“, vyko seminaras, skirtas regioninės žiniasklaidos atstovams. Jį organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Europos Parlamento Vilniaus biuras. Seminaro metu ypač daug dėmesio buvo skirta Europos Sąjungos ekonomikos aktualijoms, ekonominei padėčiai Lietuvoje aptarti. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir LRT radijo žurnalistas Marius Jokūbaitis. Diskusiją moderavo žurnalistė Aušra Jurgauskaitė. Pirmiausia pranešimą apie Lietuvos ekonominę situaciją pristatė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė. Pranešėja ne kartą akcentavo, jog Europos centrinio banko (toliau - ECB) pagrindinis tikslas – kainų stabilumo Europoje užtikrinimas, pasiekiant ir išlaikant ne daugiau kaip 2 proc. infliacijos lygį. Tuo tarpu dabartiniu metu infliacija yra žymiai didesnė. Dėl to esą ir ieškoma sprendimų, kaip ją sumažinti, kartu užtikrinant ir kainų stabilumą, ir tai, kad nuo priimamų sprendimų nenukentėtų verslas. Lietuvos Bankas – ECB, eurosistemos, dalis, todėl Lietuvos banko pirmininkas reguliariai dalyvauja ECB valdybos rengiamuose posėdžiuose ir pasitarimuose. O vienas iš tautiečiams aktualiausių, labiausiai rūpimų klausimų šiandien – palūkanų didinimas, nes tai tiesiogiai siejasi ir su ekonomika. J. Varanauskienė akcentavo, kad situacija Lietuvoje pamažu pradeda gerėti, nes antrojo ketvirčio rodikliai, palyginti su pirmojo ketvirčio analogiškais rodikliais, esą yra ženkliai aukštesni, taigi optimistiškesni. Tiesa, antrąjį ketvirtį į Lietuvos ekonomiką įsiliejo Europos Sąjungos parama. Palūkanos, deja, keliamos, bet tai, anot pranešėjos, kol kas neišvengiama, siekiant sumažinti infliaciją (nes kyla darbo užmokestis, didėja minimali alga, vadinasi, auga ir piliečių perkamoji galia). „Kainos auga todėl, kad auga darbo užmokestis, – ne kartą akcentavo pranešėja. – Įtampa darbo rinkoje neslopsta, darbdaviai ir toliau spaudžiami kelti algas. Kadangi darbuotojų trūksta, tai skatina atlyginimų kėlimą“. Kartu ji pažymėjo, kad jei vartotojų nuotaikos palyginti yra neblogos, tai verslas, deja, susiduria su nemenkais iššūkiais. „Verslo aktyvumo rodikliai, deja, prastėja, birželio - liepos mėnesiais suprastėjo situacija ir paslaugų sektoriuje, o, kaip parodė bankų apklausos rezultatai, namų ūkiai vartojimo nedidina, jį netgi linkę mažinti, - kalbėjo Lietuvos banko atstovė. – Verslui tas, be abejo, ne į naudą, bet, deja, panaši situacija yra daugelyje šalių“. Vidutinio darbo užmokesčio skirtumai Lietuvoje, deja, yra irgi nemenki. Tarkime, Vilniaus ir Marijampolės regionai šiuo atžvilgiu skiriasi net 40 proc.! Priežasčių yra įvairių, tarp jų – ir ta, jog skirtinguose regionuose vystomos nevienodos ekonominės veiklos. J. Varanauskienė pabrėžė, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionai sukuria didžiąją šalies BVP dalį. Ir esą nieko nuostabaus, nes ten, kur susikoncentravusi pramonė, ten ir didesni rodikliai. Tuo tarpu kituose regionuose daugiau žmonių dirba žemės ūkyje, transporto sektoriuje. Kalbėdama apie nekilnojamąjį turtą (NT) ir jo kainos kitimo tendencijas, pranešėja pabrėžė, jog ten, kur gyventojų koncentracija didėja, ten, logiška, auga ir NT kaina. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Utenos miestuose NT kainų skirtumas jau esą skaičiuojamas ne dešimtimis procentų, o kartais! O gyventojų telkimasis į didmiesčius kartu esą sukuria ir daug iššūkių – ne tik kyla kainos, bet susiduriama ir su infrastruktūros, vaikų darželių, mokyklų trūkumo klausimais. Anot pranešėjos, šiandien NT įperkamumas visuose Lietuvos miestuose, palyginti su 2017 metais, yra geresnis, vis dėlto kaip esą paaiškėjo po ESBO atlikto tyrimo, Lietuvoje nėra gera situacija, vertinant būsto įperkamumo rodiklius, nes tik apie 40 proc. namų ūkių galėtų gauti paskolą NT įsigyti. Be abejo, bėda yra ta, kad smarkiai išaugusios palūkanos. Tačiau infliacijai susitraukus iki 2 proc., anot J. Varanauskienės, palūkanos turėtų pradėti mažėti, o situacija - gerėti. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas paneigė mitą, esą verslas orientuojasi tik į didžiuosius miestus – didelės investicijos esą įsisavinamos ir mažesniuose regionuose, pavyzdžiui, Akmenėje, Tauragės apskrityje. „Todėl regionai, kurie geba dėl investicijų pakovoti, tikrai suklestės, - garantavo jis. – Bet, kita vertus, jei vietos valdžia nenorės ar negebės investicijų pritraukti, tada jau, deja, nieko gero tikėtis nereikėtų“. Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento, Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko teigimu, nėra tokių vadovų, kurie investicijų nenorėtų, kurie nebūtų suinteresuoti kuo didesniu biudžetu, bet esą yra ir daug kitų niuansų. „Štai mūsų savivaldybėje daug gyventojų dirba Klaipėdos mieste, vadinasi, ir pajamų mokestis patenka į miesto, o ne į rajono biudžetą,“ - pabrėžė jis. Ne taip paprasta, anot jo, ir su infrastruktūra, mokyklomis, vaikų darželiais, ypač tolimesnėse seniūnijose. Juolab, kad ne viską gali spręsti savivaldybė. „Rajonai turi mažiau galimybių pritraukti investicijas, - tikino B. Markauskas. – Reikia didesnio finansavimo – tada ir skirtumai tarp didžiųjų ir mažesnių regionų nedidės, o gal ir sumažės. Nes dabar yra Vilnius ir yra likusi Lietuva“. Žurnalistas M. Jokūbaitis regionuose dirbantiems kolegoms turėjo nemažai pastabų. Jo įsitikinimu, nuo vietos žiniasklaidos atstovų didele dalimi priklauso ir tai, kaip gyvena tos savivaldybės žmonės. Reikia aštresnio, kritiškesnio žvilgsnio, reikia kelti visuomenei rūpimus klausimus ir reikalauti, kad vietos valdžia imtųsi situaciją keisti į gyventojams naudingesnę pusę. Kaip ir buvo galima tikėtis, žurnalistai negalėjo į tokias kolegos pastabas nereaguoti. Kilo aštri diskusija, kiekviena pusė bandė „už save pastovėti“. Po to diskusijos dalyviai atsakė į gausius auditorijos klausimus. Vis dėlto prašymas pateikti daugiau Lietuvos ekonominės ateities prognozių liko neišgirstas. Ekonomistas M. Dubnikovas akcentavo, kad gyvename tokiais laikais, kai prognozės yra labai nedėkingas dalykas, nes, pasikeitus situacijai, jos esą gali ne tik neišsipildyti, bet dar ir suklaidinti. Na, o vakarienės svečias Vilniaus universiteto partnerystės profesorius advokatas dr. Algimantas Šindeikis seminaro dalyviams papasakojo apie planuojamą patvirtinti Europos žiniasklaidos teisės aktą žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomumui Europos Sąjungoje apsaugoti, diskutavo kitais žurnalistams aktualiais klausimais. Virginijos Grigaliūnienės nuotraukose - akimirkos iš seminaro	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Rugsėjo 19 diena, antradienis Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu. ***** Rugsėjo 18 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor Rugsėjo 17 diena, sekmadienis Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime. Rugsėjo 16 diena, šeštadienis. Europos judumo savaitė (16-22 d.) Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn. *** Rugsėjo 15 diena, penktadienis Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu. *** Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū. *** Rugsėjo 12 diena, antradienis Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos. *** Rugsėjo 11 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor *** Rugsėjo 10 diena, sekmadienis Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi. *** Rugsėjo 9 diena, šeštadienis Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje. *** Rugsėjo 8 diena, penktadienis Tarptautinė raštingumo diena Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana. *** Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis Buriuotojų diena Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse. Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją. *** Rugsėjo 4 d,. pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman Rugsėjo 1 d., penktadienis Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu. Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju. *** Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save. *** Rugpjūčio 28 d., antradienis Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų. Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ. *** Rugpjūčio 23 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka *** Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui. *** Rugpjūčio 23 d., trečiadienis Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems. *** Rugpjūčio 21 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis *** Rugpjūčio 19 d., šeštadienis Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems. *** Rugpjūčio 18 d. , penktadienis Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime. Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa. Rugpjūčio 16 d., trečiadienis Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti. Rugpjūčio 15 d., antradienis Žolinė Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės. 08.12, šeštadienis Savaitės išmintis "Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu. 08.10, ketvirtadienis Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..." 08. 09, trečiadienis Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu. 08.07, pirmadienis Savaitės išmintis "Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis 08.06 (sekmadienis) Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės. 08.04 (penktadienis) Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai. 08.03 (ketvirtadienis) Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi 08.02 (trečiadienis) Kas yra mūsų gerumo krepšelyje? Ką šiandien žadame panaudoti? Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos! KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)