Profesiniai prisiminimai. Pirmajai darbovietei ir jos vadovams - didžiausia pagarba (II dalis)

Virginija Grigaliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė

Sukūrusi šeimą ir vienas po kito susilaukusi dviejų sūnų, į „Baltiją“ negrįžau. Kodėl? Nes dar būdama vaikų auginimo atostogose, gavau mane itin sudominusį darbo pasiūlymą – dirbti savaitraštyje, rašyti kriminalinėmis temomis. Nuo mažens viliojo teisė (buvo metas, kai intensyviai svarsčiau, ką po mokyklos pasirinkti – žurnalistiką ar teisę), todėl tokia profesinė veikla man buvo tarsi „aukso viduriukas“...

Taigi net ir atsisveikinusi su „Baltija“, ir toliau viską apie ją žinojau: kaip buvusiems kolegoms ir pažįstamiems sekasi, kokios naujovės diegiamos, kokie veiklos rezultatai pasiekiami. O jie buvo išties stulbinami - siuvimo bendrovė užsirekomendavo aukščiausiu lygiu ir pradėjo siūti gaminius beveik vien užsienio klientams! Tą pasiekti pavyko visų pirma puikaus vadovo Raimondo Živatkausko, aišku, ir viso darbštaus kolektyvo didžiulių pastangų dėka. Džiaugiausi ir buvusiems kolegoms širdyje linkėjau kuo geriausios kloties.

xxx

Po keliolikos metų, taigi jau šiek tiek susipažinusi su profesionaliąja žurnalistika ir sukaupusi šiek tiek patirties, sumaniau parašyti lengvo pramoginio turinio knygelę. Jos pagrindinė tema - žurnalisto profesija, žurnalistikos kasdienybė, nematomoji žurnalistinės veiklos pusė. Mat tuo laiku dauguma įsivaizdavo, kad žurnalisto darbas – lengvas ir... labai gerai apmokamas. Knygelės rankraštį pasiūliau turbūt labiausiai šalyje žinomai privačiai leidyklai. Tiesą sakant, didelių vilčių nedėjau, bet... o jei?..

Pamalonino gautas redaktorės laiškas, kuriame mano „pirmajam blynui“ nepagailėta gražių žodžių. Kartu neapsieita ir be kritikos.

„... esate iš tikrųjų labai raštingas žmogus, sugebantis kurti netikrą tikrovę, - pabrėžė leidyklos redaktorė. – Jūsų dialogai labai neblogi, knygos personažai niekada nekalba šiaip sau, kad tik kalbėtų...“

Toliau redaktorė konkretizavo, ką, taisant kurinį, siūlytų keisti, o laišką baigė tokiais žodžiais: „Linkiu kuo geriausios kloties. Rašykite ir toliau, juk tai procesas, o jūsų darbas teikia vilčių“.

Aišku, toks laiškas nuliūdino. Viską bandžiau greičiau pamiršti...

Bet visiškai atsitiktinai gal po kokio mėnesio pasikalbėjau su vienu Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, kuris mane tiesiai šviesiai paprotino: „Virginija, nejau tu tikėjaisi, kad toooookia garsi leidykla priims pradedančio kūrėjo knygelę! Juokauji? Leidyklai reikia, kad išleistos knygos būtų perkamos. Kas tave žino? Kuo tu garsi? Žurnalistė - tik tiek. Tai kam su pradedančiais autoriais terliotis! Va, Ivanauskaitės atsiminimus, laiškus – viską, ką po jos mirties surado ar gavo - sudėliojo iš naujo į krūvą, ir – nauja populiari knyga, kurią knygynuose graibstyte graibsto!.. Arba koks Erlickas. Daug jo tekstų paima iš anksčiau išleistų knygų, priduria kažkiek naujų, ir – nauja knyga! Taip pat graibstoma!.. O tu... Gal Rašytojų sąjungos leidyklai pasiūlyk?“

Kitas pažįstamas kūrėjas po kurio laiko tėškė dar atviriau: „Mano parašyta knyga leidyklą sudomino greičiausiai dėl to, kad tuo laiku buvo dar labai menkas tokio turinio – apie gyvenimą užsienio šalyje, arabų pasaulyje – knygų pasirinkimas. Bet, žinok, kai man parodė, ką redaktorė priredagavus, nė kiek neperdedu – galima sakyt, neatpažinau, kad tai mano knyga! Tiek visko prikurta, prifantazuota! Tiesą sakant, man net nelabai patiko. Bet, žinai, svarbu sutiko priimt, o kai dar ir honorarą sumoka...“

Ir vėl viduje ėmė kirbėti - o gal išleisti knygelę savo lėšomis? Tiek širdies įdėta ją rašant! Šiek tiek santaupų turiu, dar pasiskolinčiau...

Staiga galvoje toptelėjo mintis – o jeigu kreipčiausi į savo buvusią darbovietę, į direktorių Raimondą Živatkauską, kuris tuo metu buvo vienas iš tos įmonės didžiausių akcininkų, vienas pagrindinių savininkų?

Pasijutau esanti ne tik drąsi, bet ir įžūli.

Pirmiausia paskambinau direktoriaus referentei Danguolei Žilinskienei (pavadinimą pakeitusiai įmonei („Kauno Baltijai“) Danguolė ištikima iki šiol, šiose pareigose ji jau skaičiuoja ketvirtą dešimtmetį!).

Prisistačiau, galvodama, kad neprisimins. Atpažino iš balso! Manęs nebuvo pamiršęs ir direktorius Raimondas Živatkauskas, kuris iškart surado laisvo laiko mūsų susitikimui.

Nuvažiavau į „Kauno Baltiją“ draskoma vidinio nerimo. Jaučiausi nesmagiai, nes prašyti visada yra daug blogiau nei duoti. Bent jau man.

Bet jau pirmieji direktoriaus žodžiai buvo tarsi „valerijonas“: gražiai sutiko, išklausinėjo, kaip sekasi, kur dirbu, kaip šeima, vaikai... Paskui iš spintos lentynos ištraukė didelį segtuvą, kuriame buvo pagarbiai suklijuoti... visi mano rašyti ir spaudoje publikuoti straipsniai apie įmonę ir jos darbuotojus, veiklą, pramogas! Pati šių leidinių nebuvau išsaugojusi, o čia – viskas surinkta, tvarkingai pagal datas sudėliota!

Sujaudino iki ašarų.

O pagaliau išgirdęs mano prašymą, direktorius net nesudvejojo. Iškart paklausė – kiek reikia?

Širdyje tikėjau, kad mano buvusi darbovietė, buvę vadovai neliks abejingi mano prašymui, bet kad be jokių svarstymų, be jokių derybų... Ir vėl akyse susikaupė dėkingumo ašaros.

Aišku, pasakiau kur kas mažesnę sumą. Tiek ir gavau.

Iki šol jaučiu „Kauno Baltijai“ didelį dėkingumą. Kaip ir kaunietei žurnalistei, aktyviai visuomenininkei, paramos fondo „Nedvejok“ įkūrėjai Kristinai Kučinskaitei - Grudienei, kuri taip pat neliko abejinga mano kūrybiniam sumanymui.

Taigi savo pasiekiau - knygelę išleidau. Ir gan greitai ją išplatinau, išdalinau giminaičiams, pažįstamiems, draugams. Nepatikėsite – negavau nė vieno blogo atsiliepimo (gal nenorėta liūdinti, nes aš ir pati supratau, kad tai „pirmasis blynas“, vadinasi, jis - prisvilęs; kad reiktų daug ką tobulinti, koreguoti). Net pati stebėjausi - iš ne vieno, skaičiusio mano knygelę, netgi sulaukiau klausimų, kada bus tęsinys!

Beje, minčių apie tęsinį dar nesu palaidojusi...

xxx

Gal po poros metų gavau redakcijos (kurioje tuo metu dirbau) vadovo užduotį parengti straipsnį rubrikai „Sėkmės receptas“. Ėmiau svarstyti, ką būtų galima pakalbinti, kas to būtų vertas, nes niekada nepatiko „pritempinėti“.

O ir pašnekovas pašnekovui nelygus: būna, kai jau pirmosiomis pokalbio minutėmis supranti, kad išeis puikus tekstas, bet pasitaiko, kai tenka ilgokai prakaituoti, kol pašnekovas atsiveria, pradeda nuoširdžiai bendrauti. Kitaip sakant, įdomus, patyręs, apsiskaitęs ir daug pasiekęs, kartu – nuoširdus, intelektualus žmogus žurnalistui – didelis lobis. Tada ir gerą straipsnį kur kas lengviau parašyti.

Ir šią akimirką prisiminiau savo buvusį direktorių Raimondą Živatkauską. Jis šiai rubrikai būtų puikus pašnekovas – per trumpą laiką pasiekęs neįtikėtinų profesinių aukštumų, esąs „nepataisomas“ optimistas; ligotas, bet kartu – sveikesnis (dvasiniu požiūriu) už bet kurį iš mūsų; kolekcininkas, sukaupęs daugiau kaip tūkstančio odinių, molinių, pliušinių vėžlių rinkinį; numizmatas, surinkęs visas Lietuvos ir kaimyninių šalių monetas; antikvarinių siuvimo mašinų kolekcijos savininkas... O kur dar šimtai, o gal ir tūkstančiai suvenyrinių gėrimų buteliukų, žiebtuvėlių, taurių, raktų pakabučių!

Daug ką iš šių vertybių pamačiau anuomet užsukusi į „Kauno Baltiją“, mat Živatkauskų bute viskam nebūtų vietos.

O turbūt svarbiausias dalykas, apibūdinantis Raimondo Živatkausko sėkmingo gyvenimo tėkmę – tai, jog, kaip žinojau, jis niekada nesivaikė turtų ir ... nuoširdžiai užjausdavo „biedniausius“ - tuos, kurie turi 99 milijonus ir labai nervinasi, kad trūksta dar vieno... Iki šimto... Nes tokiems, anot Raimondo, tikrai labai sunku gyventi.

Teko ilgai vargti, įkalbinėjant direktorių atviram pokalbiui. Ne, ir gana. Jokios reklamos jam nereikėjo, nereikia ir nereikės.

Kuklumas, be abejo, puošia, bet labai norėjosi skaitytojams pateikti pavyzdį, kaip puikiai gebama susitvarkyti su visomis užklumpančiomis negandomis, įveikti, regis, neįveikiamus sunkumus ir su nemąžtančiu optimizmu planuoti visomis prasmėmis sėkmingą ateitį.

Sutikimo atsakyti į keletą klausimų iš direktoriaus, deja, taip ir negavau. Ką daryti? Ilgai sukusi galvą ir nieko gudraus nesugalvojusi, galiausiai surizikavau: pasitelkusi mane nuo vaikystės lydinčius drąsą ir įžūlumą, sėdau su tuomečiu laikraščio fotografu Viktoru Puriu į automobilį ir nuvažiavau į „Kauno Baltiją“. Nejau išvarys?

Laimė, neišvarė... Bet ir nenudžiugo... Vis dėlto pasikalbėjome su direktoriumi „nuo dūšios“. Visam laikui įstrigo Raimondo Živatkausko tada ištarti žodžiai, kad gyvenimo sėkmė pirmiausia priklauso nuo to, kas žmogų supa. „Tiesiog man sekasi, nes ir namie, ir darbe supa geri, nuostabūs žmonės. Šiais laikais tai – neįkainojama vertybė...“ – pamenu, pasakė jis.

Pavyko parengti nuoširdų interviu (tai - retenybė, nes dažniausiai savo kūryba lieku nepatenkinta, vis randu prie ko prikibti. Pasikartosiu: puikus pašnekovas žurnalistui – lyg laimėtas aukso puodas!).

Už šį interviu sulaukiau asmeninės redaktoriaus padėkos.

xxx

Dar po metų, 2009-ųjų rugsėjo pirmąją, išgirdau labai liūdną žinią – Raimondas Živatkauskas staiga iškeliavo Anapus... Šiųmečio rugpjūčio 7-ąją jis būtų šventęs gražų jubiliejų.

Šį didelės širdies Žmogų dažnai prisimenu kaip puikaus Vadovo, Kolegos, Erudito etaloną. O mintyse sukalbėdama maldelę, palinkiu jo sielai šviesos bei amžinos ramybės...

xxx

Beje, „Kauno Baltijos“ buvęs generalinis direktorius Raimondas Živatkauskas yra šmaikščiai prasitaręs apie savo vyresnįjį brolį Paulių – mokslininką, INIT LT generalinį direktorių Paulių Živatkauską: „Paulius buvo labai protingas, mokyklos pažiba, gal dėl to ir man mokytojai vienu balu pažymį pakeldavo“.

Šiuose žodžiuose vėlgi užkoduotas begalinis Raimondo kuklumas, nes ir pats jis puikiai mokėsi, baigė aukštąsias ekonomikos studijas ir stebėtinai greitai pasiekė karjeros aukštumas...

Virginijos Grigaliūnienės iš laikraščio perfotografuotos nuotraukos

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Rugsėjo 27 diena, trečiadienis

Kas padaro mus laimingais? Pareigos, pripažinimas, pinigai? Laimė-gebėjimas džiaugtis dabartimi, jausti dėkingumą už tai, ką gero turi. Kasdienybėje pastebėtos gerumo detalės yra mūsų laimės laipteliai būti savimi.

***

Rugsėjo 26 diena, antradienis

Mūsų buvimas dėmesio centru yra palydėtas dvejopų jausmų. Vieniems tai siekis ir būdas parodyti save, pritaikius savo patirtį, pabūti žvaigžde. Kitiems tai abejonių ir nerimo sklidina aplinka, kurioje nervingai vertiname save. Dėmesys susijęs su meile ir priešiškumu, todėl svarbiausia, kas mums patiems teisinga, gera ir virsta mūsų pačių tobulumu. Būkime sau dėmesio centru.

Rugsėjo 25 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina."

M. Lasinskas

***

Rugsėjo 22 diena, penktadienis

Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.

***

Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis

Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.

***

Rugsėjo 19 diena, antradienis

Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.

***

Rugsėjo 18 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor

Rugsėjo 17 diena, sekmadienis

Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.

Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.

Europos judumo savaitė (16-22 d.)

Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.

***

Rugsėjo 15 diena, penktadienis

Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.

***

Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis

Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.

***

Rugsėjo 12 diena, antradienis

Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.

***

Rugsėjo 11 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor

***

Rugsėjo 10 diena, sekmadienis

Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.

***

Rugsėjo 9 diena, šeštadienis

Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.

***

Rugsėjo 8 diena, penktadienis

Tarptautinė raštingumo diena

Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.

***

Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis

Buriuotojų diena

Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.

Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.

***

Rugsėjo 4 d,. pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman

Rugsėjo 1 d., penktadienis

Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.

Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.

***

Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis

Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.

***

Rugpjūčio 28 d., antradienis

Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.

Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.

***

Rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka

***

Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis

Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.

***

Rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.

***

Rugpjūčio 21 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis

***

Rugpjūčio 19 d., šeštadienis

Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.

***

Rugpjūčio 18 d. , penktadienis

Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis

Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.

Rugpjūčio 16 d., trečiadienis

Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.

Rugpjūčio 15 d., antradienis

Žolinė

Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.

08.12, šeštadienis

Savaitės išmintis

"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas

Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena

Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.

08.10, ketvirtadienis

Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."

08. 09, trečiadienis

Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.

08.07, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis

08.06 (sekmadienis)

Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.

08.04 (penktadienis)

Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.

08.03 (ketvirtadienis)

Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi

08.02 (trečiadienis)

Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?

Ką šiandien žadame panaudoti?

Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!

	2023 m. rugsėjo 27 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Profesiniai prisiminimai. Pirmajai darbovietei ir jos vadovams - didžiausia pagarba (II dalis) Virginija Grigaliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Sukūrusi šeimą ir vienas po kito susilaukusi dviejų sūnų, į „Baltiją“ negrįžau. Kodėl? Nes dar būdama vaikų auginimo atostogose, gavau mane itin sudominusį darbo pasiūlymą – dirbti savaitraštyje, rašyti kriminalinėmis temomis. Nuo mažens viliojo teisė (buvo metas, kai intensyviai svarsčiau, ką po mokyklos pasirinkti – žurnalistiką ar teisę), todėl tokia profesinė veikla man buvo tarsi „aukso viduriukas“... Taigi net ir atsisveikinusi su „Baltija“, ir toliau viską apie ją žinojau: kaip buvusiems kolegoms ir pažįstamiems sekasi, kokios naujovės diegiamos, kokie veiklos rezultatai pasiekiami. O jie buvo išties stulbinami - siuvimo bendrovė užsirekomendavo aukščiausiu lygiu ir pradėjo siūti gaminius beveik vien užsienio klientams! Tą pasiekti pavyko visų pirma puikaus vadovo Raimondo Živatkausko, aišku, ir viso darbštaus kolektyvo didžiulių pastangų dėka. Džiaugiausi ir buvusiems kolegoms širdyje linkėjau kuo geriausios kloties. xxx Po keliolikos metų, taigi jau šiek tiek susipažinusi su profesionaliąja žurnalistika ir sukaupusi šiek tiek patirties, sumaniau parašyti lengvo pramoginio turinio knygelę. Jos pagrindinė tema - žurnalisto profesija, žurnalistikos kasdienybė, nematomoji žurnalistinės veiklos pusė. Mat tuo laiku dauguma įsivaizdavo, kad žurnalisto darbas – lengvas ir... labai gerai apmokamas. Knygelės rankraštį pasiūliau turbūt labiausiai šalyje žinomai privačiai leidyklai. Tiesą sakant, didelių vilčių nedėjau, bet... o jei?.. Pamalonino gautas redaktorės laiškas, kuriame mano „pirmajam blynui“ nepagailėta gražių žodžių. Kartu neapsieita ir be kritikos. „... esate iš tikrųjų labai raštingas žmogus, sugebantis kurti netikrą tikrovę, - pabrėžė leidyklos redaktorė. – Jūsų dialogai labai neblogi, knygos personažai niekada nekalba šiaip sau, kad tik kalbėtų...“ Toliau redaktorė konkretizavo, ką, taisant kurinį, siūlytų keisti, o laišką baigė tokiais žodžiais: „Linkiu kuo geriausios kloties. Rašykite ir toliau, juk tai procesas, o jūsų darbas teikia vilčių“. Aišku, toks laiškas nuliūdino. Viską bandžiau greičiau pamiršti... Bet visiškai atsitiktinai gal po kokio mėnesio pasikalbėjau su vienu Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, kuris mane tiesiai šviesiai paprotino: „Virginija, nejau tu tikėjaisi, kad toooookia garsi leidykla priims pradedančio kūrėjo knygelę! Juokauji? Leidyklai reikia, kad išleistos knygos būtų perkamos. Kas tave žino? Kuo tu garsi? Žurnalistė - tik tiek. Tai kam su pradedančiais autoriais terliotis! Va, Ivanauskaitės atsiminimus, laiškus – viską, ką po jos mirties surado ar gavo - sudėliojo iš naujo į krūvą, ir – nauja populiari knyga, kurią knygynuose graibstyte graibsto!.. Arba koks Erlickas. Daug jo tekstų paima iš anksčiau išleistų knygų, priduria kažkiek naujų, ir – nauja knyga! Taip pat graibstoma!.. O tu... Gal Rašytojų sąjungos leidyklai pasiūlyk?“ Kitas pažįstamas kūrėjas po kurio laiko tėškė dar atviriau: „Mano parašyta knyga leidyklą sudomino greičiausiai dėl to, kad tuo laiku buvo dar labai menkas tokio turinio – apie gyvenimą užsienio šalyje, arabų pasaulyje – knygų pasirinkimas. Bet, žinok, kai man parodė, ką redaktorė priredagavus, nė kiek neperdedu – galima sakyt, neatpažinau, kad tai mano knyga! Tiek visko prikurta, prifantazuota! Tiesą sakant, man net nelabai patiko. Bet, žinai, svarbu sutiko priimt, o kai dar ir honorarą sumoka...“ Ir vėl viduje ėmė kirbėti - o gal išleisti knygelę savo lėšomis? Tiek širdies įdėta ją rašant! Šiek tiek santaupų turiu, dar pasiskolinčiau... Staiga galvoje toptelėjo mintis – o jeigu kreipčiausi į savo buvusią darbovietę, į direktorių Raimondą Živatkauską, kuris tuo metu buvo vienas iš tos įmonės didžiausių akcininkų, vienas pagrindinių savininkų? Pasijutau esanti ne tik drąsi, bet ir įžūli. Pirmiausia paskambinau direktoriaus referentei Danguolei Žilinskienei (pavadinimą pakeitusiai įmonei („Kauno Baltijai“) Danguolė ištikima iki šiol, šiose pareigose ji jau skaičiuoja ketvirtą dešimtmetį!). Prisistačiau, galvodama, kad neprisimins. Atpažino iš balso! Manęs nebuvo pamiršęs ir direktorius Raimondas Živatkauskas, kuris iškart surado laisvo laiko mūsų susitikimui. Nuvažiavau į „Kauno Baltiją“ draskoma vidinio nerimo. Jaučiausi nesmagiai, nes prašyti visada yra daug blogiau nei duoti. Bent jau man. Bet jau pirmieji direktoriaus žodžiai buvo tarsi „valerijonas“: gražiai sutiko, išklausinėjo, kaip sekasi, kur dirbu, kaip šeima, vaikai... Paskui iš spintos lentynos ištraukė didelį segtuvą, kuriame buvo pagarbiai suklijuoti... visi mano rašyti ir spaudoje publikuoti straipsniai apie įmonę ir jos darbuotojus, veiklą, pramogas! Pati šių leidinių nebuvau išsaugojusi, o čia – viskas surinkta, tvarkingai pagal datas sudėliota! Sujaudino iki ašarų. O pagaliau išgirdęs mano prašymą, direktorius net nesudvejojo. Iškart paklausė – kiek reikia? Širdyje tikėjau, kad mano buvusi darbovietė, buvę vadovai neliks abejingi mano prašymui, bet kad be jokių svarstymų, be jokių derybų... Ir vėl akyse susikaupė dėkingumo ašaros. Aišku, pasakiau kur kas mažesnę sumą. Tiek ir gavau. Iki šol jaučiu „Kauno Baltijai“ didelį dėkingumą. Kaip ir kaunietei žurnalistei, aktyviai visuomenininkei, paramos fondo „Nedvejok“ įkūrėjai Kristinai Kučinskaitei - Grudienei, kuri taip pat neliko abejinga mano kūrybiniam sumanymui. Taigi savo pasiekiau - knygelę išleidau. Ir gan greitai ją išplatinau, išdalinau giminaičiams, pažįstamiems, draugams. Nepatikėsite – negavau nė vieno blogo atsiliepimo (gal nenorėta liūdinti, nes aš ir pati supratau, kad tai „pirmasis blynas“, vadinasi, jis - prisvilęs; kad reiktų daug ką tobulinti, koreguoti). Net pati stebėjausi - iš ne vieno, skaičiusio mano knygelę, netgi sulaukiau klausimų, kada bus tęsinys! Beje, minčių apie tęsinį dar nesu palaidojusi... xxx Gal po poros metų gavau redakcijos (kurioje tuo metu dirbau) vadovo užduotį parengti straipsnį rubrikai „Sėkmės receptas“. Ėmiau svarstyti, ką būtų galima pakalbinti, kas to būtų vertas, nes niekada nepatiko „pritempinėti“. O ir pašnekovas pašnekovui nelygus: būna, kai jau pirmosiomis pokalbio minutėmis supranti, kad išeis puikus tekstas, bet pasitaiko, kai tenka ilgokai prakaituoti, kol pašnekovas atsiveria, pradeda nuoširdžiai bendrauti. Kitaip sakant, įdomus, patyręs, apsiskaitęs ir daug pasiekęs, kartu – nuoširdus, intelektualus žmogus žurnalistui – didelis lobis. Tada ir gerą straipsnį kur kas lengviau parašyti. Ir šią akimirką prisiminiau savo buvusį direktorių Raimondą Živatkauską. Jis šiai rubrikai būtų puikus pašnekovas – per trumpą laiką pasiekęs neįtikėtinų profesinių aukštumų, esąs „nepataisomas“ optimistas; ligotas, bet kartu – sveikesnis (dvasiniu požiūriu) už bet kurį iš mūsų; kolekcininkas, sukaupęs daugiau kaip tūkstančio odinių, molinių, pliušinių vėžlių rinkinį; numizmatas, surinkęs visas Lietuvos ir kaimyninių šalių monetas; antikvarinių siuvimo mašinų kolekcijos savininkas... O kur dar šimtai, o gal ir tūkstančiai suvenyrinių gėrimų buteliukų, žiebtuvėlių, taurių, raktų pakabučių! Daug ką iš šių vertybių pamačiau anuomet užsukusi į „Kauno Baltiją“, mat Živatkauskų bute viskam nebūtų vietos. O turbūt svarbiausias dalykas, apibūdinantis Raimondo Živatkausko sėkmingo gyvenimo tėkmę – tai, jog, kaip žinojau, jis niekada nesivaikė turtų ir ... nuoširdžiai užjausdavo „biedniausius“ - tuos, kurie turi 99 milijonus ir labai nervinasi, kad trūksta dar vieno... Iki šimto... Nes tokiems, anot Raimondo, tikrai labai sunku gyventi. Teko ilgai vargti, įkalbinėjant direktorių atviram pokalbiui. Ne, ir gana. Jokios reklamos jam nereikėjo, nereikia ir nereikės. Kuklumas, be abejo, puošia, bet labai norėjosi skaitytojams pateikti pavyzdį, kaip puikiai gebama susitvarkyti su visomis užklumpančiomis negandomis, įveikti, regis, neįveikiamus sunkumus ir su nemąžtančiu optimizmu planuoti visomis prasmėmis sėkmingą ateitį. Sutikimo atsakyti į keletą klausimų iš direktoriaus, deja, taip ir negavau. Ką daryti? Ilgai sukusi galvą ir nieko gudraus nesugalvojusi, galiausiai surizikavau: pasitelkusi mane nuo vaikystės lydinčius drąsą ir įžūlumą, sėdau su tuomečiu laikraščio fotografu Viktoru Puriu į automobilį ir nuvažiavau į „Kauno Baltiją“. Nejau išvarys? Laimė, neišvarė... Bet ir nenudžiugo... Vis dėlto pasikalbėjome su direktoriumi „nuo dūšios“. Visam laikui įstrigo Raimondo Živatkausko tada ištarti žodžiai, kad gyvenimo sėkmė pirmiausia priklauso nuo to, kas žmogų supa. „Tiesiog man sekasi, nes ir namie, ir darbe supa geri, nuostabūs žmonės. Šiais laikais tai – neįkainojama vertybė...“ – pamenu, pasakė jis. Pavyko parengti nuoširdų interviu (tai - retenybė, nes dažniausiai savo kūryba lieku nepatenkinta, vis randu prie ko prikibti. Pasikartosiu: puikus pašnekovas žurnalistui – lyg laimėtas aukso puodas!). Už šį interviu sulaukiau asmeninės redaktoriaus padėkos. xxx Dar po metų, 2009-ųjų rugsėjo pirmąją, išgirdau labai liūdną žinią – Raimondas Živatkauskas staiga iškeliavo Anapus... Šiųmečio rugpjūčio 7-ąją jis būtų šventęs gražų jubiliejų. Šį didelės širdies Žmogų dažnai prisimenu kaip puikaus Vadovo, Kolegos, Erudito etaloną. O mintyse sukalbėdama maldelę, palinkiu jo sielai šviesos bei amžinos ramybės... xxx Beje, „Kauno Baltijos“ buvęs generalinis direktorius Raimondas Živatkauskas yra šmaikščiai prasitaręs apie savo vyresnįjį brolį Paulių – mokslininką, INIT LT generalinį direktorių Paulių Živatkauską: „Paulius buvo labai protingas, mokyklos pažiba, gal dėl to ir man mokytojai vienu balu pažymį pakeldavo“. Šiuose žodžiuose vėlgi užkoduotas begalinis Raimondo kuklumas, nes ir pats jis puikiai mokėsi, baigė aukštąsias ekonomikos studijas ir stebėtinai greitai pasiekė karjeros aukštumas... Virginijos Grigaliūnienės iš laikraščio perfotografuotos nuotraukos	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Rugsėjo 27 diena, trečiadienis Kas padaro mus laimingais? Pareigos, pripažinimas, pinigai? Laimė-gebėjimas džiaugtis dabartimi, jausti dėkingumą už tai, ką gero turi. Kasdienybėje pastebėtos gerumo detalės yra mūsų laimės laipteliai būti savimi. * Rugsėjo 26 diena, antradienis Mūsų buvimas dėmesio centru yra palydėtas dvejopų jausmų. Vieniems tai siekis ir būdas parodyti save, pritaikius savo patirtį, pabūti žvaigžde. Kitiems tai abejonių ir nerimo sklidina aplinka, kurioje nervingai vertiname save. Dėmesys susijęs su meile ir priešiškumu, todėl svarbiausia, kas mums patiems teisinga, gera ir virsta mūsų pačių tobulumu. Būkime sau dėmesio centru. Rugsėjo 25 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina." M. Lasinskas * Rugsėjo 22 diena, penktadienis Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena. ***** Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus. *** Rugsėjo 19 diena, antradienis Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu. *** Rugsėjo 18 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor Rugsėjo 17 diena, sekmadienis Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime. Rugsėjo 16 diena, šeštadienis. Europos judumo savaitė (16-22 d.) Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn. *** Rugsėjo 15 diena, penktadienis Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu. *** Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū. *** Rugsėjo 12 diena, antradienis Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos. *** Rugsėjo 11 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor *** Rugsėjo 10 diena, sekmadienis Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi. *** Rugsėjo 9 diena, šeštadienis Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje. *** Rugsėjo 8 diena, penktadienis Tarptautinė raštingumo diena Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana. *** Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis Buriuotojų diena Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse. Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją. *** Rugsėjo 4 d,. pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman Rugsėjo 1 d., penktadienis Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu. Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju. *** Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save. *** Rugpjūčio 28 d., antradienis Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų. Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ. *** Rugpjūčio 23 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka *** Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui. *** Rugpjūčio 23 d., trečiadienis Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems. *** Rugpjūčio 21 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis *** Rugpjūčio 19 d., šeštadienis Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems. *** Rugpjūčio 18 d. , penktadienis Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime. Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa. Rugpjūčio 16 d., trečiadienis Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti. Rugpjūčio 15 d., antradienis Žolinė Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės. 08.12, šeštadienis Savaitės išmintis "Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu. 08.10, ketvirtadienis Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..." 08. 09, trečiadienis Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu. 08.07, pirmadienis Savaitės išmintis "Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis 08.06 (sekmadienis) Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės. 08.04 (penktadienis) Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai. 08.03 (ketvirtadienis) Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi 08.02 (trečiadienis) Kas yra mūsų gerumo krepšelyje? Ką šiandien žadame panaudoti? Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos! KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)