STOP – politikų bandymams kištis į LRT vadovo rinkimus

Dešimt šalies žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų, vienijančios keliasdešimt redakcijų ir daugiau kaip
600 žurnalistų, kreipiasi į politikus ir perspėja: bandymai kištis į visuomeninio transliuotojo
– Lietuvos radijo ir televizijos – vadovo rinkimus yra netoleruoti, to negali būti demokratinėje šalyje, o
visus šiuos procesus jau stebi tarptautinė bendruomenė, vertinanti žodžio laisvę pasaulio šalyse. Tad
jei politikai Seime imsis iniciatyvos LRT vadovo konkurso metu koreguoti įstatymus, tai bus
traktuojama ne tik kaip politikų bandymas užvaldyti LRT, bet ir numuš Lietuvą spaudos laisvės
indekse žemyn iš pirmojo dešimtuko.
Būtent todėl Visuomenės informavimo etikos asociacija (VIEA), vienijanti minėtas žiniasklaidos ir
žurnalistų organizacijas, ragina Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą nepradėti įstatymo korekcijų vykstant
LRT vadovo konkursui.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, įstatymai negali būti
keičiami dėl vieno ar dviejų žmonių, nes toks žingsnis būtų politiškai nekorektiškas ir net galimai korupcinis.
„Diskutuoti apie LRT įstatymo nuostatų keitimą yra svarbu ir tai turi vykti, tačiau tikrai ne šiame etape ir ne
dėl vieno ar kelių žmonių, kurie pretenduoja tapti LRT vadovais. Akivaizdu, kad LRT Taryba pagal
galiojantį įstatymą turėtų atlikti savo pareigą ir išrinkti LRT vadovą, o įstatymas negali būti keičiamas tik
siekiant įtraukti naują narį į LRT tarybą, palankų vienai ar kitai politinei pusei“, – sako D. Radzevičius.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, akivaizdu, kad LRT taryba
neišnaudojo visų galimybių ir neatliko savo darbo iki galo, o galbūt tik imitavo jį.

 

„Visų pirma, LRT vadovo konkursas turi būti plačiai viešinamas, siekiant pritraukti kuo daugiau kandidatų, o
ne vykti uždarame rate. Taip pat žiniasklaidos bendruomenė kėlė daug klausimų dėl viešų kandidatų debatų
ciklo, tačiau, deja, jie nevyko, nes vienas iš kandidatų atsisakė. Viešus debatus turėtų kaip tik rengti LRT
taryba – jos tikslas turėtų būti kuo plačiau įvertinti kandidatus. Tad LRT Taryba neturėtų pati savęs dirbtinai
statyti į patinę situaciją, ypač, kai ankstesnės patirtys rodo, jog dabartinė tvarka nėra tokia jau bloga, kaip
bandoma ją piešti“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, įstatymas neturi būti keičiamas tik dėl vieno LRT tarybos nario įtraukimo, nes tai grėsmė žodžio
laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui. Jei vyks platesnės diskusijos dėl LRT įstatymo keitimo,
neabejotinai, reikia tartis su žiniasklaidos bendruomene, o ne politikams su politikais ir taip pat kalbėti apie
platesnius pakeitimus. Pavyzdžiui, dėl LRT vadovo kadencijų ribojimų – analogiškai kaip ir numatyta
naujoje Visuomenės informavimo etikos komisijoje (VIEK), kuri sprendžia žiniasklaidos etikos klausimus ir
nuo šiol dirbs kadencijomis.

Žiniasklaidos organizacijų nuomone, jei LRT taryba nesugeba niekaip išrinkti LRT generalinio direktoriaus,
ji turėtų atsistatydinti, turėtų būti formuojama naujos sudėties LRT taryba, o LRT vadovauti laikinai
skiriamas neutralus žmogus, kol bus išrinktas LRT vadovas naujai kadencijai.
Taip pat žiniasklaidos ir žurnalistų bendruomenė jau informavo tarptautines organizacijas apie Lietuvoje
vykstančias diskusijas ir bandymus keisti LRT įstatymą, siekiant išrinkti vadovą visuomeniniam
transliuotojui, kai to nepavyko padaryti po dviejų bandymų abiem kandidatams pirmą ir antrą kartą surinkus
po lygiai LRT tarybos balsų.

 

LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys ,,Biurokratai”

Panašūs straipsniai