„Sporto fotografija pradėjau domėtis dar mokydamasis VPI – Vilniaus pedagoginiame institute – dabar Vilniaus pedagoginis universitetas. Mano specialybė buvo geografija-fizkultūra. Studijuojant geografiją buvo tokia disciplina – fotografija. Jos pagrindus dėstė žinomas Lietuvos fotomeninkas Vytautas Ylevičius. Studijuodamas sportavau – šokinėjau į aukštį. Vienu metu buvau gavęs traumą, taigi, sportuoti negalėjau, todėl sėdėdavau pas fotografijos dėstytoją lbaratorijoje ir žiūrėdavau, kaip jis dirba, mokiausi. Paskui ir pats pradėjau nešiotis fotoaparatą į varžybas ar šiaip į išvykas. Taip “užsikabinau” ant sportinės fotografijos.
Pirma nuotrauka spaudoje pasirodė apie 1978 metus. Tada buvo apėmęs didžiulis azartas nešti nuotraukas į laikraščius ir jei kuri pasirodydavo, pirkdavau kuo daugiau to tiražo numerių, beprotiškai džiaugdavausi. Dar pedagoginiam institute keliai suvedė su Rimvydu Valatka, kuris po truputį pasuko žurnalistiniu keliu. Tuomet jis retkarčiais ir manęs paprašydavo ką nors toje srityje padaryti. Tuo metu fotografų, kurie vargtų sporto arenose, trūko, todėl man tai buvo savotiškas postūmis fotografijoje. Pradėjau bendradarbiauti “Sporto” laikraštyje, talkinau sporto žurnalistėms Romai Grinbergienei ir Marytei Marcinkevičiūtei. Kuo toliau vis labiau ,,klimpau” į tą fotografijos “liūną”, kol mano fotografijas nepastebėjo Lietuvos radijo ir televizijos sporto skyriaus vadas Virgilijus Mundrys. Kartą jis man paskambino ir pasakė:
– Matau, kad tavo visai neblogos sporto fotografijos, matymą turi, gal nori ateit pas mus dirbti sporto transliacijų režisieriumi?
Taip aš ir atsiduriau televizijoje, kurioje dirbau aštuoniolika metų. Devynis – sporto laidų režisierium, devynis – vadovavau sporto redakcijai kaip redaktorius. Taip jau susiklostė, kad 1998 metais iš televizijos išėjau ir tada prisiminiau, kad turiu neblogą hobi ir malonumą…Tiesa, fotografijos niekada ir nebuvau užmetęs – su fotoaparatu eidavau į renginius, fotografuodavau televizijos studijoje ar sporto varžybas. Mano fotoarchyvas dabar nemažas, jame užfiksuoti auksiniai Kauno “Žalgirio” laikai,Vilniaus “Žalgirio” kovos, lengvosios atletikos žvaigždės.Tais laikais, buvo kur “pasiganyti” su fotoaparatu. Turėjau sovietinį “Zenitą” ir man to užteko. Aišku, matydavau profesionalus, kurie dirbo su gerai aparatais, bet save raminau – jie gi profesionalai …
Rimčiau šiuo darbu užsiėmiau nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai įsigijau juostinį “Canoną” ir pradėjau dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje. Nuo 2008 metų fotografuoju tik su “Nikon” fotoaparatais. Pabuvojau ir dirbau dešintyje olimpinių žaidynių. Fotografavau pasaulio ir Europos lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, krepšinio ir kitų sporto šakų čempionatuose.Turiu šešis Lietuvos spaudos fotografų konkurso auksinius kadrus. ” – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfredas Pliadis.
