Prieš aštuonerius metus iš Lietuvos emigravusi gydytoja (vardas ir pavardė mums žinomi, moters prašymu neviešinami) socialiniame tinkle, uždaroje medikų grupėje, parašė griežtą nuomonę apie tai, kodėl mūsų žurnalistai niekaip nenustoja dergti medikų. Tokią išvadą gydytoja padarė remdamasi publikacija, kurios pavadinimas – išties metantis kaltę visai medikų bendruomenei (pavadinime atspindėtas vėlyvą motinystę pasirinkusios 47 metų moters apmaudas, kad jai didžiausias iššūkis buvo medikų atmestinis požiūris).
Va taip toji gydytoja išdėstė savo pasipiktinimą:
„Žinau, kad šita grupė knibžda žurnalistais. Tai va, kreipiuosi į jus. Eikit jūs visi (n…). Taip, jūs gerai išgirdot. Būtent į ten. Juk negalit nė vienos dienos ištverti, nepavėmę ant medikų. Neapjuodinę, nepažeminę, neapšmeižę, nesukėlę dar didesnio šaršalo kai kurių visuomenės narių tarpe. Juk patys nesate dievai, vėliau einate pas tuos pačius medikus, kuriuos ką tik mėšlu apdrabstėt, ir savo kiaulės akutėmis žiūrit ir pagalbos laukiat. Kažkada sakiau – džiaugiuosi, kad baigiau dirbt ekstrinėje pagalboje, dar tada, kai Lietuvoje žmonės mirdavo nuo ligų, o ne medikų pribaigti. Kai dar nebuvo tų laidų, kurias aš vadinu lavonienos televizija. Ir išvis, džiaugiuosi, kad nebedirbu Lietuvoje. Inžinieriai visokie, buhalterės, valytojos, kirpėjos (staiga tapusios stilistėmis) ir bet kuri kita profesija Lietuvoje yra labiau gerbiama, nei mediko. Į juos nesivaloma kojų, jų vardai netampomi clickiniuose straipsniuose. Dekit jūs pragare, jei toks yra, amžinai, sensacijų vergai. Po purvinais straipsniais jau net nepasirašinėjate, nes reikės dar pačioms gimdyti, patiems prostatas gydyti pas tuos pačius ką tik apspjaudytus medikus. Kolegos, prašau nekomentuoti šito mano posto. Užtat laukiu grupėje esančių žurnalistų komentarų. Papasakokit, ar jaučiatės geriau po darbo, vėl paviduriavę žodžiais“.
Čia pat gydytoja įkėlė ir didelę skaitytojų auditoriją turinčioje interneto svetainėje publikuoto straipsnio nuorodą – to straipsnio, kuris medikę įžeidė.
Perskaičiau šį straipsnį ir… neradau nė menkiausio argumento, kuriuo galėčiau gydytojai paprieštarauti, stojant į kolegų žurnalistų pusę! Na, nebent tik tai, kad minimo straipsnio autorė, labai tikėtina, buvo parašiusi visai kitokį pavadinimą, tačiau tekstą keliant į interneto svetainę jo pavadinimas viršesnio už autorę asmens buvo pakoreguotas taip, kaip reikia. Tai yra kad patrauktų skaitytojo dėmesį. Nes dabar, anot vienos Lietuvoje žinomos žurnalistės, „ant daktarų varyti yra wau!“. Skaitomumas arba žiūrimumas – garantuoti!
Juk jei to paties straipsnio pavadinime bus įvardyta, kad tuoj 50 metų sulauksianti moteris ruošiasi vėlyvai motinystei, patikėkite, dažnam skaitytojui to ir pakaks. Neįdomu. O mandagumu nepasižymintis pilietis pagalvos – bobelė su savo diedu sudurnavojo, jų reikalas.
O va jei į pavadinimą „įmontuosi“ medikų abejingumą – jau visai kas kita! Nes gi medikai visuomenės akyse – didysis blogis (na, ne visi, bet – dauguma; čia ne aš taip galvoju – tokią išvadą galima susidaryti paskaičius komentarus po bet kuriuo straipsniu, kuriame pacientai skundžiasi gydytojų elgesiu ar nekompetencija. Pavyzdžiui, kad daktaras praeidamas net nepasisveikino; kad – iš akių matosi – tik ir laukia, kiek paduosi; arba, klasikinis atvejis – kad ne tuos vaistus paskyrė, ne taip gydė ar net numarino!). Ne veltui kartais liūdnai pajuokaujama, kad visame pasaulyje žmonės miršta nuo ligų, o Lietuvoje – „nuo daktarų“.
Taigi perskaičiau tą publikaciją, pavadinimu apdergiančią medikus, ir, atvirai pasakius, suėmė juokas. Moterėlė kalbinama apie jos mėgiamą darbą; klausiama, kiek metų šita mėgiama veikla nėščioji užsiimanti; kas ją šioje veikloje labiausiai žavi; ar pagimdžiusi greitai sugrįš į darbą… Žurnalistei įdomu, kam būsima motina pirmiausia pranešė šią džiugią žinią, ar jau žino lytį ir išrinko būsimam kūdikiui vardą; kaip į motinos nėštumą reagavo, spėju, jau suaugusios dukros… Ir tik vienas vienintelis klausimas – su kokiais iššūkiais teko susidurti, kurį išgirdusi nėščioji būtent ir metė akmenį į medikų daržą: didžiausias iššūkis, su kuriuo nėštumo metu teko susidurti – „atmestinis kai kurių medikų požiūris“. Esą vis dar populiariu stereotipu laikoma, kad tokiame amžiuje moterims jau geriau negimdyti. Ir viskas! Daugiau straipsnyje apie medikus ir jų pasiaukojantį darbą, prižiūrint tokios didelės rizikos nėščiąją – nė žodelio. O va pavadinimas išraitytas išties patraukiantis. Tiesa, tame pavadinime, priešingai nei nėščiosios atsakyme, ne nurodytas „kai kurių medikų atmestinis požiūris“, o tiesiog drėbta ant visų medikų. Nes taip stipriau! Paveikiau! Sulauks didesnio susidomėjimo!
Tęskime toliau. Ir kas čia blogo, jei nėščiąją priėmę gydytojai sunerimo dėl vėlyvos motinystės? Argi tai ne rūpestis dėl būsimos gimdyvės ir jos būsimo kūdikio sveikatos? Ne, nedrįskite net abejoti – čia MANO reikalas, kada gimdyti. Tik jei, neduokdie, kils gimdymo komplikacijų, ar kūdikis, paaiškės, gimė nesveikas, ar motinai dėl tos pačios vėlyvos motinystės išsivystys rimtesnės sveikatos problemos – kas tada? Skambins žurnalistams ir verks, kodėl daktarai neįspėjo, kodėl neskyrė papildomų tyrimų, kodėl neinformavo, ir t. t. , ir t. t.?
Kitaip sakant, ir vėl visa kaltė greičiausiai būtų metama medikams, ir, beveik neabejoju, žurnalistai (na gal ne visi – kai kurie) džiaugtųsi gavę „wau temą“, anot užsienyje dirbančios gydytojos, eilinį kartą „pavemti ant medikų“.
Grįžkime prie gydytojos komentaro. Taip, jai trūko kantrybė, ji jau nebegalėjo ilgiau tylėti. Ši gydytoja aštuonerius metus dirba užsienyje, ir galėtų į tokius rašinius nekreipti dėmesio, bet, kaip pati prisipažino, jai vis dar rūpi ir visada rūpės Lietuvoje dirbantys kolegos ir Lietuvos medicinos sistemos būklė.
„Tokį ar panašų postą ruošiausi rašyti jau labai seniai, gal net keletą metų. Tik arba neturėdavau laiko, arba laiko būdavo gaila. Šitas straipsnis buvo gal paskutinis lašas. Tiesiog nusprendžiau, kad jau laikas nebetylėti. Kol nesąmones rašė geltonieji delfiai, tv3 ir panašūs, dar numodavome ranka – juk tai tiesiog maitėdos. Bet dabar šitos metastazės ėmė plisti ir į kitus portalus. Prieš porą dienų buvo publikuotas visiškai nesąmoningas straipsnis apie Gdansko kliniką. Kitaip sakant, žlunga ir paskutinis bastionas. Parašiau savo galbūt piktą komentarą, tikėdamasi pritraukti dėmesio – valio, suveikė!“, – džiaugėsi gydytoja.
Ir iš tiesų – pagarba šiai gydytojai, kad pagaliau „pralaužė ledus“. Nes po kurio laiko vis dėlto buvo pakoreguotas gydytojos minimos publikacijos pavadinimas. Sušvelnintas. Išimant žodžius apie medikų esą atmestinį požiūrį (į vėlyvą motinystę). Bent jau tiek!
Labai norėtųsi, kad visi gydytojai šiuo klausimu būtų drąsesni ir vieningesni. Nes susidaro įspūdis, kad jeigu tylima – galima pilti pamazgas ir toliau. Ir – vis didesniais kiekiais. Tai kas, kad bus persūdyta – bet kiek skaitytojų dėmesio portalas sulauks! O kai reklamos užsakovas pasiteiraus, kokia skaitytojų auditorija, bus galima ant derybų stalo tėkšti gražią statistiką! Va, kokie mes populiarūs, kokie skaitomi! Apgailėtina.
Jokiu būdu netvirtinu, kad visi medikai – tyri lyg kūdikio ašara. Yra visokių, ir tuos, kurie nusižengia profesinei etikai ar kitiems reikalavimams, reikia ir būtina viešinti. Bet tikrai nevalia nepelnytai dergti visą medikų bendruomenę.
Žurnalistams, o tiksliau – redaktoriams, kurie suka galvą dėl patrauklesnio straipsnio pavadinimo ir paprastai net nederina korekcijų su straipsnio autoriumi, tai turėtų būti labai gera pamoka.
