Informacijos teikimo gairės žiniasklaidos ir viešojo sektoriaus atstovams. Esminės gairės

Prieš keletą dienų šioje interneto svetainėje pristatėme Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos parengtas Informacijos teikimo gaires žiniasklaidos ir viešojo sektoriaus atstovams. Dabar siūlome su esminėmis gairėmis susipažinti išsamiau.

Viešojoje erdvėje garsiai nuskamba atvejai, kai prisidengiant asmens
duomenų apsaugos standartais ribojamas duomenų prieinamumas žurnalistams,
dėl ko nukenčia visuomenės teisė žinoti viešąjį interesą tenkinančią informaciją.

Ši problema Lietuvoje ypač išryškėjo ėmus taikyti Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant
asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama
Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir
BDAR).

Priešingai savo prigimčiai, BDAR valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų neretai naudojamas kaip priedanga, siekiant išvengti nepageidaujamo
žiniasklaidos, gvildenančios viešąjį interesą tenkinančias temas, dėmesio.

Būdama viena iš BDAR priežiūros institucijų, Žurnalistų etikos
inspektoriaus tarnyba (toliau – ŽEIT) teikia konsultacijas, išaiškinimus,
nuomonę suinteresuotiems asmenims dėl kylančių klausimų, susijusių su
žurnalistų (visuomenės) teisės į informaciją ir asmens duomenų apsaugos
pusiausvyra.

Pastebime, kad probleminių situacijų dėl žiniasklaidos atstovų
teisės gauti informaciją iš viešojo sektoriaus subjektų (valdžios institucijų)
nemažėja, todėl kyla poreikis plačiau supažindinti viešajame sektoriuje
veikiančias institucijas su esminiais kriterijais ir taisyklėmis, kaip teisingai
nustatyti žurnalistų teisės į informaciją ir teisės į duomenų apsaugą pagal BDAR
santykį. Šis poreikis ir sukaupta institucinė patirtis paskatino ŽEIT parengti ir
viešai paskelbti praktinio pobūdžio Gaires dėl informacijos, kuria disponuoja
viešajame sektoriuje veikiančios institucijos ir kurioje esama asmens duomenų,
teikimo žiniasklaidos atstovams (toliau – Gairės).

Šiame dokumente aiškiai ir nuosekliai išdėstoma konkreti veiksmų seka,
algoritmas, kaip reaguoti (veikti) gavus žiniasklaidos atstovo prašymą pateikti
informaciją, kurioje yra asmens duomenų. Atsižvelgiant į viešajame sektoriuje
veikiančių institucijų dažniausiai keliamus klausimus, šiame dokumente

nurodomos esminės taisyklės ir rekomendacijos dėl asmens duomenų teikimo
vertinimo kriterijų. Gairėse išsamiau paaiškinami žurnalistikos tikslo /
žurnalistinės veiklos apibrėžimo ypatumai, subjekto tinkamumo nustatymo
specifika, priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai ir viešojo intereso įtaka
priimant sprendimus dėl duomenų teikimo ir pan. Efektyviai taikyti BDAR ir
šalinti nepagrįstai sukuriamas kliūtis turėtų padėti Gairėse nurodomi praktiniai
patarimai, šablonai, standartinių atsakymų pavyzdžiai, aktualios teisinės bazės ir
teismų praktikos analizė.

Viešojo valdymo kultūra remiasi skaidrumo, atskaitomybės, atvirumo
visuomenei principais. Informacijos, kurioje yra asmens duomenų, iš viešojo
sektoriaus institucijų prašantys žiniasklaidos atstovai turi užtikrinti teisėtą
ir sąžiningą tolimesnį duomenų tvarkymą. Tokia abipusiais įsipareigojimais
grįsta viešojo sektoriaus ir žiniasklaidos sąveika duomenų prieinamumo srityje
geriausiai atspindi saviraiškos laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje.

Šios Gairės yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Jos nepretenduoja
išspręsti visų BDAR interpretavimo problemų ar pateikti universalių atsakymų
į visus klausimus. Kiekviena duomenų tvarkymo situacija turi būti vertinama
individualiai, atsižvelgiant į konkrečius ypatumus. Tikimės, kad šios Gairės bus
orientyras, padėsiantis viešojo sektoriaus institucijoms atlikti pagrįstą tvarkomų
(teiktinų) duomenų proporcingumo vertinimą, skaidriai teikti informaciją bei
asmens duomenis žurnalistams ir užtikrinti efektyvią informacijos laisvės ir
asmens duomenų apsaugos pusiausvyrą. Gairėmis nėra sumažinami asmens
duomenų apsaugos reikalavimai arba kitaip ribojamos duomenų subjektų teisės
į duomenų kontrolę. Priešingai – ŽEIT tiek savo kasdieniu darbu, tiek šiomis
Gairėmis orientuojasi į aukščiausius asmens duomenų gynimo standartus ir
ragina aktyviai ginti pažeistą teisę į duomenų apsaugą, kai pažeidimas padarytas
asmens duomenis tvarkant žurnalistikos tikslais. Aktyvi kiekvieno duomenų
subjekto pozicija siekiant galimai pažeistos teisės į duomenų apsaugą gynimo yra
garantas, užtikrinantis tiek pačios minėtos teisės apsaugos dinamiką tobulėjimo
link, tiek aukštus žurnalistinės veiklos standartus.

ESMINĖS GAIRĖS
1. Duomenų rinkimas ir gavimas yra esminis parengiamasis žurnalistikos
žingsnis, neatsiejama ir saugotina žiniasklaidos laisvės dalis3. Reikia
aiškiai atriboti reikalavimus, taikomus žurnalisto vykdomam duomenų
rinkimui, kurio tikslas yra parengti publikaciją ar kitos formos kūrinį
(pvz., reportažą, socialinio tinklo įrašą (angl. post) ir pan.), ir reikalavimus,
taikomus publikacijos ar kitos formos kūrinio paskelbimui (t. y. plačiam
tokių duomenų paviešinimui). Tai, kokie asmens duomenys ir kokia apimtimi
yra reikalingi publikacijos ar kitos formos kūrinio rengimo stadijoje, gali
spręsti tik pats žurnalistas. Žurnalistas, kuriam perduoti asmens duomenys,
prisiima visišką atsakomybę už tinkamą jų naudojimą bei įvertinimą, kokius
duomenis galės atskleisti publikacijoje ar kitos formos kūrinyje, atsižvelgiant
į jų būtinumą, proporcingumą, galimybę nuasmeninti ir duomenų subjekto
interesus. Jau paskelbus publikaciją ar kitos formos kūrinį ir kilus ginčui dėl
paskelbtos informacijos atitikties asmens duomenų apsaugos reikalavimams,
žiniasklaidos priemonė (žurnalistas) priežiūros institucijai ir / ar teisme
privalės pagrįsti, kad atsakingai atliko šį vertinimą.

2. Teisės aktai nedraudžia viešajam sektoriui teikti asmens duomenis
žurnalistams, todėl atsisakymas teikti informaciją, vien nurodant, kad
prašomoje informacijoje esama asmens duomenų, todėl ji negali būti
teikiama, arba negali būti teikiama pagal BDAR, yra nemotyvuotas atsakymas,
pažeidžiantis gero administravimo principą, ir vien tai sudaro pagrindą
pripažinti jį neteisėtu. BDAR yra taikomas su Europos Sąjungos piliečiais
susijusių asmens duomenų tvarkymui, kurį atlieka fizinis asmuo, įmonė ar
organizacija. Jis netaikomas mirusių ar juridinių asmenų asmens duomenų
tvarkymui.

3. Valdžios institucija, gavusi žurnalisto užklausą pateikti institucijos turimą
informaciją, kurioje esama asmens duomenų (toliau – informacijos teikimo
prašymas), visais atvejais turi atlikti asmens duomenų apsaugos ir teisės į
saviraiškos ir informacijos laisvę suderinimo testą (balanso testą). Tačiau
balanso testo atlikimas tais atvejais, kai informacijos prašoma žurnalistikos
tikslais, siekiant įgyvendinti saviraiškos ir informacijos laisvę, turi ypatumų,
lyginant su kitais prašymais teikti informaciją. Šiuos ypatumus lemia
ypatingas žiniasklaidos vaidmuo užtikrinant demokratinių vertybių laikymąsi
ir išsaugojimą. Remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, žurnalistų etikos inspektorius prižiūri,
kaip asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės,
meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Tai reiškia, kad tais atvejais,
kai žiniasklaidos atstovas kreipiasi į valdžios instituciją prašydamas
informacijos, kurioje yra asmens duomenų, tokio prašymo pagrindu
atsiradęs teisinis santykis patenka į ŽEIT priežiūros lauką. ŽEIT, atlikdama
tyrimą dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, tikrins, ar valdžios
institucija, kurios buvo prašoma pateikti duomenis, atliko asmens duomenų
apsaugos ir teisės į saviraiškos ir informacijos suderinimo testą, taip pat
vertins, ar žiniasklaidos atstovas nepiktnaudžiavo savo teise rinkti ir skleisti
informaciją.

4. Esminis ypatumas yra tai, kad gavusi žiniasklaidos atstovo informacijos
teikimo prašymą (turimi omenyje tik raštu teikiami prašymai) ir atlikdama
balanso testą, valdžios institucija turi tik įsitikinti:
1) kad informacijos teikimo prašyme yra nurodyta teisėto asmens duomenų
tvarkymo sąlyga – saviraiškos ir informacijos laisvės įgyvendinimas, kai
asmens duomenys reikalingi publikacijos ar kitos formos kūrinio rengimo
tikslais, siekiant informuoti visuomenę apie jai svarbius klausimus
(pateikti visuomenei socialiai reikšmingą informaciją, nuomones ar idėjas),
t. y. kai atsiranda teisėtas interesas4. Ši tvarkymo sąlyga neprivalo būti
aprašyta teisine kalba, svarbu, kad iš prašymo valdžios institucija galėtų
daryti pagrįstą išvadą, jog duomenų prašoma žurnalistikos tikslais, o ne dėl
asmeninių, komercinių ar kitokio pobūdžio tikslų5. Žurnalistas tinkamai
nurodo teisėtą tikslą, jei parašo, kad duomenų reikia žurnalistikos tikslais,
siekiant parengti, pvz., publikaciją, arba nurodo BDAR 6 straipsnio 1 dalies f
punktą ar pažymi, kad naudojasi saviraiškos bei informacijos laisve;
2) kad informacijos teikimo prašymą pateikė tinkamas subjektas, t. y.
žurnalistas ar kitas viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas (pvz.,
nevyriausybinė organizacija, veikianti žmogaus teisių ar antikorupcijos
srityje ir skelbianti informaciją visuomenei). Kilus abejonių, ar
kreipėsi tinkamas subjektas, institucija gali reikalauti pateikti statusą
patikslinančius duomenis. Žurnalistas6 yra tinkamas subjektas. Kai
kreipiasi ne žurnalistas, o kitas subjektas (pvz., socialinio tinklo paskyros
valdytojas, vlogeris, blogeris), institucija privalo įsitikinti, kad jis yra
viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas (daugiau apie tai II dalyje);
3) kad prašoma pateikti informacija yra būtina siekiant teisėto tikslo; tačiau
šis reikalavimas žiniasklaidos atveju taikomas ypatingai: tais atvejais, kai
duomenų prašo tinkamas subjektas, siekiantis teisėto tikslo – naudojimo
žurnalistikos tikslais, preziumuotina, kad būtinumo kriterijus tenkinamas
su sąlyga, kad nėra prašoma specialių kategorijų asmens duomenų
(apie sveikatą, lytinę orientaciją ir kt.7). Kitaip tariant, ar informacija,
kurios prašoma, yra būtina publikacijai ar kitos formos kūriniui, skirtam
visuomenės viešajam interesui tenkinti, gali įvertinti tik pats žiniasklaidos
atstovas.

5. Valdžios institucijos reikalavimas iš anksto atskleisti dar tik rengiamos
publikacijos ar kitos formos kūrinio turinį ar kvestionuoti jų reikalingumą,
svarbą visuomenei, būtų laikomas cenzūra, kuri demokratinėse visuomenėse
yra draudžiama. Ne valdžios institucija, o tik pati žiniasklaida gali spręsti, apie
ką yra svarbu pranešti visuomenei. Ar žiniasklaidos atstovai priėmė tinkamą
sprendimą publikuoti tam tikrus duomenis ir tik būtina apimtimi, t. y. dėl
paskelbtos informacijos atitikties asmens duomenų apsaugos reikalavimams
gali spręsti tik žiniasklaidos priežiūros institucijos bei teismai ir ikiteisminio
ginčų sprendimo institucijos, vertindami paskelbtos publikacijos ar kitos
formos kūrinio turinį.
6. Tik pats žiniasklaidos atstovas, gavęs informaciją, atsako už tai, kad asmens
duomenys būtų panaudoti išskirtinai tik tam tikslui, kurį jis nurodė, t. y.
siekiant rengti, pvz., publikaciją visuomenei svarbiu klausimu. Publikacijos
nepaskelbimas nedaro duomenų rinkimo neteisėto. Tik gavus duomenis ir
juos patikrinus, palyginus su kita informacija gali paaiškėti tiek publikacijos

turinys, tiek tai, kad nesama žinios, kuri būtų svarbi visuomenei. Kai kurie
žurnalistiniai tyrimai gali trukti ir ne vienerius metus, todėl niekas neturi
teisės reikalauti, kad žurnalistas įvardytų, pvz., publikacijos pavadinimą,
turinio esmę ar nurodytų, kada ir kur ketina publikuoti savo tyrimą.

7. Siekiant subalansuoto teisinio reguliavimo taikymo, reikia aiškiai
komunikuoti pačios žiniasklaidos atsakomybę už netinkamą asmens
duomenų naudojimą publikacijose ar kitos formos kūriniuose, o sprendimus
priimantiems asmenims įvertinti, ar asmens, kurio duomenys galimai būtų
paskelbti pažeidžiant asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus,
teisių gynybos priemonės yra efektyvios ir tinkamos. Žurnalistui / visuomenės
informavimo priemonei nuo duomenų gavimo momento kyla pareiga
taikyti technines organizacines priemones, kad jo gautų, surinktų ar kitaip
tvarkomų asmens duomenų saugumas būtų užtikrintas. Būtent žurnalistui
/ visuomenės informavimo priemonei tenka pareiga užtikrinti, kad tvarkomi
duomenys „nenutekės“, nebus prarasti arba kitaip pažeista jų apsauga. Be
to, žurnalistikos tikslu gauti asmens duomenys tik šiuo tikslu ir gali būti
tvarkomi.

8. Negali kilti atsakomybė valdžios institucijai už asmens duomenų apsaugos
reikalavimų nevykdymą, jei ji įvykdė žurnalisto prašymą pateikti informaciją,
kurioje esama asmens duomenų, tinkamai atlikusi šį balanso testą, pritaikytą
būtent ypatingam žiniasklaidos vaidmeniui demokratinėje visuomenėje bei
asmens duomenų apsaugos ir žiniasklaidos laisvės pusiausvyrai užtikrinti.

9. Tais atvejais, kai valdžios institucija negali pateikti tam tikros informacijos
ne dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, bet remdamasi kitais
teisėtais atsisakymo teikti informaciją pagrindais, pvz.: dėl tarnybinės
paslapties užtikrinimo, dėl teismo procesą ar baudžiamąjį persekiojimą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo ir pan., reikėtų nurodyti
būtent konkretų atsisakymo motyvą ir nesiremti bendru BDAR paminėjimu,
nes BDAR neįtvirtina jokio bendro draudimo teikti informaciją, kurioje yra
asmens duomenų, žurnalistams.

Kaunozurnalistai.lt informacija

pixabay.com iliustracijos