2022 m. gruodžio 5 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Atsisveikinimo žodis Kolegei Vaidilutei

Ramutė Vaitiekūnaitė, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė

Eidama aštuoniasdešimt aštuntuosius metus po sunkios ligos mirė žurnalistė Vaidilutė Volskytė.

Veliuoniškiai, matyt, skatinami išskirtinai vaizdingo peizažo išsiugdo pavydėtiną pasaulėžvalgą ir polinkį plačiau matyti, geriau įsižiūrėti ir giliau suprasti. Tai sakytina ir apie laiką, ir apie žmones, apie jų pačių atsakomybės laipsnį. Tokias būdo savybes iš gimtosios Veliuonos į gyvenimo kelią pasiėmė ir žurnalistė, pedagogė LŽS narė Vaidilutė Volskytė (1935-2022).

Turiningoje kūrybingos asmenybės biografijoje paraleliai pynėsi dvi ryškios veiklos kryptys – rašymas, nes Vilniaus universitete  buvo įgyta žurnalistės profesija, o antroji susiformavo jau dirbant „Kauno tiesos“  (1958-1973) redakcijoje, kai buvo pakviesta skaityti filosofijos paskaitų  Lietuvos žemės ūkio akademijoje, kur vėliau vadovavo estetikos katedrai (1973-1979). Jos, Pedagogikos ir estetinio auklėjimo, kultūros katedros docentės seminarai, paskaitos buvo tarp populiariausių  (1994-2002). Kaip, beje, ir  paskaitosVytauto Didžiojo universitete. Vaidilutė Volskytė sakydavo, kad į auditoriją einanti kaip į bažnyčią – toks stiprus buvęs noras dalytis savo žiniomis, skatinti jaunų žmonių emocinį imlumą ir pelnyti susidomėjimą.

Pedagoginės veiklos metais buvo ir sudėtingų susikirtimų dėl bepradedadančios įsivyrauti tendencijos Lietuvos žemės ūkio akademijoje būsimiesiems žemės ūkio specialistams paskaitas skaityti rusų kalba. Dėstytoja ramiai pasakydavo kalbėsianti lietuviškai, jos autoritetingas žodis gelbėjo ir nemalonėn patekusius senų lietuviškų dainų puoselėtojus.

Vyresnės kartos skaitytojai buvo dėmesingi žurnalistės Vaidilutės Volskytės tekstams  moralės, estetikos, kultūros temomis „Nemune“ (1973-1979), „Kauno dienoje“, respubliknėje  spaudoje. Darbas redakcijose, jos žodžiais tariant, yra pasaka. Juolab kad skaitytojas nemato to juodo darbo, kurio prireikia „lengvam sakiniui“.

Nors profesiniam savęs realizavimui reikėjo nemenkų pastangų, matyt, gelbėjo vaikystės įgūdžiai. Šeimoje Vaidilutė buvo jauniausia, tačiau ir didžioji devyneriais metais vyresnio brolio Gedimino, septyneriais metais vyresnės sesės Laimutės užtarėja ir gynėja. Su jos tolerancija, geraširdiškumu susidurdavome ir  mes, kolegos, nes visada galėjome remtis, pasikliauti Vaidilutės autoritetu.

Dėl Mamos ir močiutės netekties dukteris Eglę ir Dagnę, anūką Gabrielių, artimuosius širdingai užjaučia LŽS Kauno apskrities skyrius ir buvę kolegos.

Atsisveikinimas su velione Vaidilute Volskyte - lapkričio 2 d. nuo 10 val. iki 14.30 val. Vilniaus laidojimo rūmuose  (Olandų g 22., III salė).

Artimųjų nuotraukose - Vaidilutė Volskytė




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS


Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15

Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)