2022 m. gruodžio 5 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

APIE ŽURNALISTUS IR ŽURNALISTIKĄ – IŠ ŠALIES. LVŽS Kauno skyriaus pirmininkė, Seimo nario Aurelijaus Verygos patarėja, parlamentarės Astos Kublienės padėjėja Vaida PRANARAUSKAITĖ


Mokytojas, dvasininkas ir gydytojas – trys svarbiausios ir labiausiai įpareigojančios profesijos. Aš dar pridurčiau: „Ir žurnalistas.“

Taip teigti turiu tris priežastis:

1. Kasdien pasaulyje įvyksta labai daug įvykių. Užsiėmusiam žmogui sudėtinga pačiam į viską gilintis. Informacijos jūroje kartais būna sudėtinga atskirti, kur tiesa, kur melas, o kur tik savita autoriams interpretacija. Tad svarbiausių įvykių išskyrimas ir objektyvus visuomenės informavimas skubančiam žmogui įgyja vis didesnę reikšmę.

2. Tiriamosios žurnalistikos dėka visuomenė gali sužinoti, ką įtakingi valdžios ir verslo asmenys linkę nuslėpti nuo visuomenės. Tai – informacija apie nelegalius sandorius, susitarimus ir kitus neleistinus veiksmus.

3. Žurnalistai gali tapti svarbių socialinių reiškinių kūrėjais. Jautriai parašytas straipsnis viena ar kita tema gali sulaukti didžiulio atgarsio visuomenėje ir iššaukti reikalingas permainas. Pasitaiko atvejų, kai žurnalistai padeda, nors, atrodytų, kad jau nebepadeda niekas, net teismai.

Be jokios abejonės, žurnalistika atlieka kur kas daugiau funkcijų nei išvardinau. Tačiau iš esmės žurnalisto paskirtis yra kalbėti apie tai, kas susiję su visuomenės interesu. O geram žurnalistui reikia penkių dalykų: laiko, pinigų, prieigos prie informacijos ir gebėjimo ją analizuoti, žinių ir gebėjimo jas pateikti glaustai ir aiškiai.

Kaip matome, reikalavimai geram žurnalistui ir visuomenės lūkesčiai jam yra dideli.

O visų, teigiančių, kad žiniasklaida yra žemo lygio, norėčiau paklausti: ar žurnalistams yra sudaromos normalios darbo sąlygos, ar mokami aukšti atlyginimai? Ar gali jie būti nepriklausomi nuo savo portalo ar TV kanalo valdžios? Ar žurnalistai gali imtis svarbių ir ilgai trunkančių tyrimų, įvertinant ir faktą, kad galiausiai faktinių įrodymų gali ir pritrūkti?

Tad klausimas lieka atviras: ar mes, visuomenė, galime reikalauti objektyvumo ir aukštos kvalifikacijos iš žurnalistų, jei nesame pasiryžę už tai normaliai mokėti (portalų ar TV vadovų atlyginimai yra atskira tema)?

Greta to, aktualus ir kitas klausimas: ar mes skiriame, kur yra profesionalaus žurnalisto, nuomonės formuotojo, politiko ar politologo nuomonė?

Nes šiais laikais bet kas, kiek geriau įvaldęs plunksną ar darbą su kompiuteriu, pretenduoja tapti žurnalistu, nuomonės formuotoju ar net rašytoju. O toks pokytis turi ne tik pliusų, bet ir minusų, nes dažnas pradedantysis aštriaplunksnis, siekdamas populiarumo, dirbtinai užaštrina temas ar pateikia jas sensacingai, kad sulauktų kuo daugiau skaitytojų reakcijų. Dilemos, kas svarbiau: būti profesionaliam ar populiariam išdava gerokai menkina žiniasklaidos lygį, nes sudėtingos temos visada susilaukia mažiau skaitytojų ar žiūrovų dėmesio.

Dar kaip vieną iš problemų įvardyčiau mūsų mažą rinką. Tokiose šalyse kaip JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė yra galimybė visuomenei pasirinkti labiau segmentuoto turinio leidinius ar laidas. Pas mus yra „šiokia tokia mišrainė“, t.y. visko po truputį. Kairės pakraipos politikų nuomonė dėstoma šalia dešiniųjų pažiūrų politikų ar „geltonosios spaudos“ straipsnių. Užsienyje informacija pateikiama labiau segmentuotai ir būna kur kas aiškiau, kur yra faktai, nuomonė, gandai...

Aš asmeniškai manau, kad yra ir labai profesionalių, ir neprofesionalių žurnalistų. Ir tai – normalu. Kaip būna ir gerų, ir blogų bet kurios profesijos atstovų. Likimas lėmė, kad mano gyvenimo kelyje teko sutikti daug profesionalių, savo darbą išmanančių ir mylinčių žurnalistų. O jei jie užduoda man nepatinkantį ar nepatogų klausimą, tai dar nereiškia, kad klausimas blogas:) Priešingai, tai traktuoju kaip puikią galimybę savo požiūrį ar įvykį atskleisti plačiau.

Ir pabaigai. Kaip tikra kaunietė, džiaugiuosi, kad Kaune dirba daug profesionalių žurnalistų, kurie yra ne tik savo srities profesionalai, bet ir fantastiški žmonės apskritai. Vienos rankos pirštų suskaičiuoti tikrai neužtektų.

Tad mano palinkėjimas Kauno žurnalistams būtų labai konkretus: aktualių ir įdomių temų bei siužetų, neišsenkančios energijos ir kūrybiškumo, kritinio proto ir objektyvumo, didelės asmeninės ir profesinės sėkmės!

Asmeninio archyvo nuotraukoje - Vaida Pranarauskaitė

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS


Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15

Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)