Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į įspūdingas premjeras!

Greta Dainytė

Šiemet Kauno valstybinis muzikinis teatras sezoną pradeda įvairiapusiškai atsinaujinęs. Žiūrovus pasitiks dar visiškai naujutėlė Muzikinio teatro sodelio infrastruktūra. Nauji šaligatviai, gyvybingas fontanas, patogūs suoliukai ir jaukus apšvietimas suteiks daugiau komforto bei maloniai nuteiks prieš įspūdingus pasirodymus. O pravėrus teatro duris lankytojų lauks net keletas karštų premjerų!

Privalu paminėti, jog pakyčiai regimi ne tik iš išorės. Ilgametis teatro vadovas Benjaminas Želvys labai džiaugiasi pavaduotojo Rimanto Lekavičiaus indėliu tobulinant teatro vidų. Pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių investicinių fondų paramą sėkmingai įgyvendinti teatro modernizavimo darbai, kurių dėka išspręstos įsisenėjusios teatro infrastruktūros problemos, atnaujintos scenos konstrukcijos, jos mechanizacijos sistemos, garso ir meninio apšvietimo sistemos. Taip pat įsigyta ir sumontuota nauja teatro veiklai reikalinga įranga, kuri nuo šiol be kliūčių leis realizuoti aukščiausius meninio lygio sumanymus.

Viena labiausiai intriguojančių premjerų, kuri pasitiks žiūrovus pirmoji – Giuseppe Verdi opera „Nabukas“. Operos premjerinis rodymas įvyko sudėtingomis lauko sąlygomis liepos 16 d., IX forto muziejuje. „Pliaupiant stipriam lietui, bet susirinkus dviem tūkstančiams žiūrovų mūsų meninis kolektyvas ryžosi atiduoti visas jėgas, bet operą žūtbūt parodyti! Išleisti premjerą tokiomis atšiauriomis sąlygomis buvo mūsų garbės reikalas. Aš be galo didžiuojuosi visa teatro komanda, kuri įrodė savo pasišventimą scenos menui,“ – atviravo B. Želvys. Būtent šis G. Verdi chorinis šedevras – opera „Nabukas“ – ir atidarys naująjį Kauno valstybinio muzikinio teatro sezoną. Spalio 1, 2 dienomis spektaklis persikels į teatro sceną ir žiūrovams atsivers originalus režisieriaus Kęstučio S. Jakšto, vyr. dirigento Jono Janulevičiau, scenografo Artūro Šimonio, kostiumų dailininko Dainiaus Bendiko ir vyr. chormeisterės Rasos Vaitkevičiūtės sumanytas variantas.

Muzikos vadovas ir dirigentas J. Janulevičius apie spektaklį pasakojo: „Operoje „Nabukas“ muzikinės ir dramaturginės minties maštabiškumas suderintas nepriekaištingai. Čia vyrauja romantinių ir stambių muzikinių potėpių dermė, kuri atsiskleidžia masinėse ir konfliktinėse scenos, iliustruojama tautos ir jos užkariautojų susipriešinimu. Dramaturgiškai tai labai išbaigtas kūrinys, kuriame žiūrovams net ir nemokant italų kalbos ar nematant titrų, pasakojama drama aiškiai persiskaito muzikoje bei mizanscenose. Žinoma, tam reikia solistų ir orkestro emocinio užtaiso, o jo čia tikrai netruks. Viliuosi, kad ir atlikėjus, ir žiūrovus po operos lydės dvasinis pakylėjimas“.

Režisierius K. S. Jakštas papildė: „Kaip ir visose genialiose istorijose, taip ir šioje – publikai pažeriama vertybių skalė. Žiūrovas pats nusprendžia ką renkasi: melo, karo, priešpriešos ar neteisybės suvokimo, supratimo ir atgailos kelią. Opera įdomi ir tuo, jog pusę jos siužeto vyksta Biblijos motyvais, o Nabukui iš dangaus patyrus Dievo rykštę, prasideda evangelijos motyvai – įsivyrauja atsiprašymas, atgaila, suvokimas. Jeigu nors vienas pasaulio despotas būtų pasielgęs kaip Nabukas, t.y. būtų supratęs, ką daro ir kada reikia sustoti, pasaulis būtų kitoks – šviesesnis ir skaidresnis. Tačiau tiesa anksčiau ar vėliau pasivys visus be išimties.“

Jau nuo spalio mėnesio žiūrovai turės galimybę nusikelti į utopiją, kurioje tironiją keičia atgaila. Garantuojame, jog spektaklis nepaliks abejingų!

Kita itin reikšminga premjera pasirodžiusi gegužės 14 d. – kompozitoriaus Kipro Mašanausko roko opera „1972“. „Tai spektaklis skirtas Romo Kalantos penkiasdešimtosioms žūties metinėms paminėti. Tačiau spektaklio kūrėjai nusprendė šį žygdarbį parodyti kiek kitomis spalvomis. Roko operoje iliustruojamas R. Kalantos gyvenimas iki pasiaukojimo ir tuo pačiu atskleidžiami to laikmečio jaunų žmonių portretai. Šis kūrinys dvilypis, nes vyresnio amžiaus žiūrovai jį stebės per sentimentalumo prizmę, o jaunimas turės galimybę geriau pažinti sovietmečio peripetijas,“ – pasakojo B. Želvys. Šiuo kūriniu K. Mašanauskas tęsia ryškias roko operos žanro tradicijas, kurio pradininkais Lietuvoje laikomi Kęstutis Antanėlis, Viačeslavas Ganelinas, Rokas Radzevičius.

Šviežiai išleistos roko operos „1972“ spektakliai bus rodomi spalio 6, 7, 29, 30 dienomis. Tai bus proga nusikelti į Kauną prieš penkiasdešimt metų kartu su šelmiška „chebra“. Prisiminti, kaip atrodė to laikmečio Laisvės alėja, muzikinio teatro sodelis ir kitos miesto vietos. Iš arti pamatyti priespaudoje gyvenusių jaunų žmonių realybę: kuo jie tikėjo, kokios muzikos klausė ir, žinoma, apie ką svajojo. Drąsiai galima teigti, jog roko operos „1972“ kūrybinė komanda: kompozitorius K. Mašanauskas, siužeto autorė Goda Simonaitytė, dainų tekstų autorius Arnas Ališauskas, orkestruotės autorius Jievaras Jasinskas, režisierius Kęstutis S. Jakštas, scenografas Gintaras Makarevičius muzikine forma pastatė paminklą, įprasminantį ne tik R. Kalantos auką, bet ir bendrą sovietinio žmogaus laisvės troškimą.

Po šių premjerų, spalio 20 d. kviečiame į netradicinį koncertą „Kartu už laisvę“, kuriame pasirodys iškilūs Kijevo nacionalinio akademinio operetės ir Kauno valstybinio muzikinio teatrų artistai. Programoje skambės populiarios operų, operečių bei miuziklų arijos, papildytos choreografinėmis kompozicijomis.

O jau spalio 29 d. bus pristatyta premjera visai šeimai – ukrainiečių kompozitoriaus Oleksandro Rodino baletas ,,Aladinas“. Tai spalvinga, gerai žinoma istorija ne tik iš spalvingų rytietiškų pasakų rinkinio, bet ir iš Holivudiško kino filmo. Baleto spektaklis tik pernai rudenį pasirodė Kijevo operos ir baleto teatre, tačiau dėl karo jo rodymas nutrūko. Tad džiugu, kad jis gali tęsti savo gyvenimą Kauno muzikinio teatro scenoje, kur baletą realizuos ukrainiečių menininkų komanda: meno vadovas Petro Kachanov, choreografas ir režisierius Sergii Kon, asistuojanti choreografė Oksana Chamrovska, muzikos vadovė ir dirigentė Oksana Madaraš, scenografė Natalija Klisenko, kostiumų dailininkas Dmitrii Kuriata. Spektaklį repetuoja ir taip pat diriguos Julius Geniušas.

Stebuklingiausią metų laiką taip pat kviesime praleisti drauge – gruodžio 30 d. tradiciškai senuosius metus lydėsime su G. Verdi opera ,,Traviata“, o paskutinę metų dieną švęsime naujametiniame koncerte, kuriame išvysime bei išgirsime ne tik naujus kūrinius ir naujus veidus, bet ir atnaujintų techninių scenos konstrukcijų, bei meninio apšvietimo sistemų galimybes.

Pavasarį teatras pasitiks vėlgi šokio ritmu – Anatolijaus Šenderovo baletu ,,Dezdemona“, kurį statys režisierė-choreografė Anželika Cholina. Artėjant vasarai laukia bendras, dvimete tradicija tapęs projektas su Estijos koncertine įstaiga PROMFEST, kurio rezultate išvysime pirmą kartą Lietuvoje statomą Jules Massenet operą ,,Pelenė“.

,,Teatras be žiūrovų negali egzistuoti, todėl labai svarbu išlaikyti gerą chemiją tarp rodančių ir žiūrinčių. O mūsų teatro bendruomenė žiūrovą besąlygiškai gerbia, myli ir visada laukia. Jaučiu pasididžiavimą teatru toks koks jis yra dabar. Taigi, susitikime atsinaujinusiame ir įvairumu trykštančiame sezone jau nuo spalio 1 dienos,“ – nuoširdžiai Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas B. Želvys.

KVMT nuotraukose - scenos iš premjerinių spektaklių ir KVMT vadovas Benjaminas Želvys

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 6 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į įspūdingas premjeras! Greta Dainytė Šiemet Kauno valstybinis muzikinis teatras sezoną pradeda įvairiapusiškai atsinaujinęs. Žiūrovus pasitiks dar visiškai naujutėlė Muzikinio teatro sodelio infrastruktūra. Nauji šaligatviai, gyvybingas fontanas, patogūs suoliukai ir jaukus apšvietimas suteiks daugiau komforto bei maloniai nuteiks prieš įspūdingus pasirodymus. O pravėrus teatro duris lankytojų lauks net keletas karštų premjerų! Privalu paminėti, jog pakyčiai regimi ne tik iš išorės. Ilgametis teatro vadovas Benjaminas Želvys labai džiaugiasi pavaduotojo Rimanto Lekavičiaus indėliu tobulinant teatro vidų. Pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių investicinių fondų paramą sėkmingai įgyvendinti teatro modernizavimo darbai, kurių dėka išspręstos įsisenėjusios teatro infrastruktūros problemos, atnaujintos scenos konstrukcijos, jos mechanizacijos sistemos, garso ir meninio apšvietimo sistemos. Taip pat įsigyta ir sumontuota nauja teatro veiklai reikalinga įranga, kuri nuo šiol be kliūčių leis realizuoti aukščiausius meninio lygio sumanymus. Viena labiausiai intriguojančių premjerų, kuri pasitiks žiūrovus pirmoji – Giuseppe Verdi opera „Nabukas“. Operos premjerinis rodymas įvyko sudėtingomis lauko sąlygomis liepos 16 d., IX forto muziejuje. „Pliaupiant stipriam lietui, bet susirinkus dviem tūkstančiams žiūrovų mūsų meninis kolektyvas ryžosi atiduoti visas jėgas, bet operą žūtbūt parodyti! Išleisti premjerą tokiomis atšiauriomis sąlygomis buvo mūsų garbės reikalas. Aš be galo didžiuojuosi visa teatro komanda, kuri įrodė savo pasišventimą scenos menui,“ – atviravo B. Želvys. Būtent šis G. Verdi chorinis šedevras – opera „Nabukas“ – ir atidarys naująjį Kauno valstybinio muzikinio teatro sezoną. Spalio 1, 2 dienomis spektaklis persikels į teatro sceną ir žiūrovams atsivers originalus režisieriaus Kęstučio S. Jakšto, vyr. dirigento Jono Janulevičiau, scenografo Artūro Šimonio, kostiumų dailininko Dainiaus Bendiko ir vyr. chormeisterės Rasos Vaitkevičiūtės sumanytas variantas. Muzikos vadovas ir dirigentas J. Janulevičius apie spektaklį pasakojo: „Operoje „Nabukas“ muzikinės ir dramaturginės minties maštabiškumas suderintas nepriekaištingai. Čia vyrauja romantinių ir stambių muzikinių potėpių dermė, kuri atsiskleidžia masinėse ir konfliktinėse scenos, iliustruojama tautos ir jos užkariautojų susipriešinimu. Dramaturgiškai tai labai išbaigtas kūrinys, kuriame žiūrovams net ir nemokant italų kalbos ar nematant titrų, pasakojama drama aiškiai persiskaito muzikoje bei mizanscenose. Žinoma, tam reikia solistų ir orkestro emocinio užtaiso, o jo čia tikrai netruks. Viliuosi, kad ir atlikėjus, ir žiūrovus po operos lydės dvasinis pakylėjimas“. Režisierius K. S. Jakštas papildė: „Kaip ir visose genialiose istorijose, taip ir šioje – publikai pažeriama vertybių skalė. Žiūrovas pats nusprendžia ką renkasi: melo, karo, priešpriešos ar neteisybės suvokimo, supratimo ir atgailos kelią. Opera įdomi ir tuo, jog pusę jos siužeto vyksta Biblijos motyvais, o Nabukui iš dangaus patyrus Dievo rykštę, prasideda evangelijos motyvai – įsivyrauja atsiprašymas, atgaila, suvokimas. Jeigu nors vienas pasaulio despotas būtų pasielgęs kaip Nabukas, t.y. būtų supratęs, ką daro ir kada reikia sustoti, pasaulis būtų kitoks – šviesesnis ir skaidresnis. Tačiau tiesa anksčiau ar vėliau pasivys visus be išimties.“ Jau nuo spalio mėnesio žiūrovai turės galimybę nusikelti į utopiją, kurioje tironiją keičia atgaila. Garantuojame, jog spektaklis nepaliks abejingų! Kita itin reikšminga premjera pasirodžiusi gegužės 14 d. – kompozitoriaus Kipro Mašanausko roko opera „1972“. „Tai spektaklis skirtas Romo Kalantos penkiasdešimtosioms žūties metinėms paminėti. Tačiau spektaklio kūrėjai nusprendė šį žygdarbį parodyti kiek kitomis spalvomis. Roko operoje iliustruojamas R. Kalantos gyvenimas iki pasiaukojimo ir tuo pačiu atskleidžiami to laikmečio jaunų žmonių portretai. Šis kūrinys dvilypis, nes vyresnio amžiaus žiūrovai jį stebės per sentimentalumo prizmę, o jaunimas turės galimybę geriau pažinti sovietmečio peripetijas,“ – pasakojo B. Želvys. Šiuo kūriniu K. Mašanauskas tęsia ryškias roko operos žanro tradicijas, kurio pradininkais Lietuvoje laikomi Kęstutis Antanėlis, Viačeslavas Ganelinas, Rokas Radzevičius. Šviežiai išleistos roko operos „1972“ spektakliai bus rodomi spalio 6, 7, 29, 30 dienomis. Tai bus proga nusikelti į Kauną prieš penkiasdešimt metų kartu su šelmiška „chebra“. Prisiminti, kaip atrodė to laikmečio Laisvės alėja, muzikinio teatro sodelis ir kitos miesto vietos. Iš arti pamatyti priespaudoje gyvenusių jaunų žmonių realybę: kuo jie tikėjo, kokios muzikos klausė ir, žinoma, apie ką svajojo. Drąsiai galima teigti, jog roko operos „1972“ kūrybinė komanda: kompozitorius K. Mašanauskas, siužeto autorė Goda Simonaitytė, dainų tekstų autorius Arnas Ališauskas, orkestruotės autorius Jievaras Jasinskas, režisierius Kęstutis S. Jakštas, scenografas Gintaras Makarevičius muzikine forma pastatė paminklą, įprasminantį ne tik R. Kalantos auką, bet ir bendrą sovietinio žmogaus laisvės troškimą. Po šių premjerų, spalio 20 d. kviečiame į netradicinį koncertą „Kartu už laisvę“, kuriame pasirodys iškilūs Kijevo nacionalinio akademinio operetės ir Kauno valstybinio muzikinio teatrų artistai. Programoje skambės populiarios operų, operečių bei miuziklų arijos, papildytos choreografinėmis kompozicijomis. O jau spalio 29 d. bus pristatyta premjera visai šeimai – ukrainiečių kompozitoriaus Oleksandro Rodino baletas ,,Aladinas“. Tai spalvinga, gerai žinoma istorija ne tik iš spalvingų rytietiškų pasakų rinkinio, bet ir iš Holivudiško kino filmo. Baleto spektaklis tik pernai rudenį pasirodė Kijevo operos ir baleto teatre, tačiau dėl karo jo rodymas nutrūko. Tad džiugu, kad jis gali tęsti savo gyvenimą Kauno muzikinio teatro scenoje, kur baletą realizuos ukrainiečių menininkų komanda: meno vadovas Petro Kachanov, choreografas ir režisierius Sergii Kon, asistuojanti choreografė Oksana Chamrovska, muzikos vadovė ir dirigentė Oksana Madaraš, scenografė Natalija Klisenko, kostiumų dailininkas Dmitrii Kuriata. Spektaklį repetuoja ir taip pat diriguos Julius Geniušas. Stebuklingiausią metų laiką taip pat kviesime praleisti drauge – gruodžio 30 d. tradiciškai senuosius metus lydėsime su G. Verdi opera ,,Traviata“, o paskutinę metų dieną švęsime naujametiniame koncerte, kuriame išvysime bei išgirsime ne tik naujus kūrinius ir naujus veidus, bet ir atnaujintų techninių scenos konstrukcijų, bei meninio apšvietimo sistemų galimybes. Pavasarį teatras pasitiks vėlgi šokio ritmu – Anatolijaus Šenderovo baletu ,,Dezdemona“, kurį statys režisierė-choreografė Anželika Cholina. Artėjant vasarai laukia bendras, dvimete tradicija tapęs projektas su Estijos koncertine įstaiga PROMFEST, kurio rezultate išvysime pirmą kartą Lietuvoje statomą Jules Massenet operą ,,Pelenė“. ,,Teatras be žiūrovų negali egzistuoti, todėl labai svarbu išlaikyti gerą chemiją tarp rodančių ir žiūrinčių. O mūsų teatro bendruomenė žiūrovą besąlygiškai gerbia, myli ir visada laukia. Jaučiu pasididžiavimą teatru toks koks jis yra dabar. Taigi, susitikime atsinaujinusiame ir įvairumu trykštančiame sezone jau nuo spalio 1 dienos,“ – nuoširdžiai Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas B. Želvys. KVMT nuotraukose - scenos iš premjerinių spektaklių ir KVMT vadovas Benjaminas Želvys	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)