Europos Komisijos organizuotame seminare Vilniuje - apie žiniasklaidos aktualijas (I)

Ramutė Pečeliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus narė

Rugsėjo 15–16 dienomis Vilniuje, „Europos namuose“, vyko Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje organizuotas seminaras regioninės žiniasklaidos atstovams. Šio įdomaus renginio organizatoriai dalyvių dėmesį sutelkė svarbiausioms aktualijoms: besiklostančiai geopolitinei situacijai ES, energetikos problematikai, žiniasklaidos laisvėms ES ir Lietuvoje, Europos ekonomikos krizei, žaliojo kurso politikos pokyčiams ir kt. Diskusijose dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi gerai žinomi politikai, įvairių valstybinių institucijų bei organizacijų atstovai, ekonomistai, energetikos specialistai bei medijų atstovai. Seminaras buvo labai naudingas galimybe papildyti jau turimas žinias, susitikti su politikais, specialistais, giliau susipažinti su esama situacija, išgirsti atsakymuas į daugelį šiandien aktualių klausimų.

Europos piliečio apdovanojimas

Ypatingas seminaro akcentas – Europos piliečio apdovanojimai, kuriuos skelbiant skaitlingą žiniasklaidos atstovų būrį papildė garbūs svečiai.

Europos Parlamento teikiamą Europos piliečio apdovanojimą 2022 m. pelnė Ukrainos pasipriešinimą remianti organizacija „Blue/Yellow“. Įteikdamas Atminimo medalį šios organzacijos įkūrėjui ir vadovui, Švedijoje gimusiam režisieriui Jonui Ohmanui, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius sakė, kad Jono Ohmano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę pavyzdys.

Kaip visiems žinoma, Vilniuje įsikūrusi organizacija „Blue/Yellow" nuo 2014 m. remia Ukrainos ginkluotą pasipriešinimą – šalies karius ir savanorius, teikdama neletalinės paskirties priemones. Už surinktus pinigus perkami šalmai, neperšaunamos liemenės, vaistai, apranga ir kitos priemonės. Nuo vasario 24 d. šios organizacijos iniciatyva iš viso surinkta apie 35 mln. eurų. Ypač sujaudino šiai progai į Vilnių atvykusi, per tūkstantį kilometrų įveikusi karo ir sunkių išbandymų prislėgta, bet optimizmu ir ryžtu trykštanti ukrainiečių Mamchak šeima. Pagrininis šios šeimos kelionės tikslas buvo išreikšti padėką ne tik Blue/Yellow organizacijai, nenuilstamam jos įkūrėjui J. Ohmanui, bet ir padėkoti, nusilenkti Lietuvos žmonėms bei valstybinėms institucijoms už neįkainojamą pagalbą Ukrainai kovoje su agresore Rusija.

Geopolitinė situacija ES ir nauji iššūkiai

Ar geopolitinių audrų sūkuryje atsidūrusi Europos Sąjunga išlieka stipri ir vieninga? Ar bendrai suremti pečiai padės įveikti visus sunkumus, kurie neabejotinai užgrius mus visus jau šį rudenį bei artėjant žiemai? Tai turbūt patys svarbiausi pastarojo meto klausimai mums visiems, europiečiams.

Vertindamas dabartinę geopolitinę ES padėtį, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega kaip vieną iš pagrindinių situacijos vertinimo svertų įvardijo visai neseniai Europos komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre perskaitytą metinį pranešimą. Jame didžiausias dėmesys buvo skirtas Rusijos agresijos prieš Ukrainą bei Rusijos sukeltoms grėsmėms visos Europos energetikai, kitiems aktualiems klausimams. Šis pranešimas buvo visiškai kitoks, nei ankstesnieji – tiek pačios pirmininkės, tiek buvusių EK vadovų…Džiugu, kad keičiasi ES institucijų bei pačių europiečių požiūris į Rusiją, kad jie pagaliau ima suvokti, kokia tai agresyvi valstybė ir kokie žiaurūs jos imperialistiniai siekiai. Daug dėmesio skirta ir ES taikomoms sankcijoms, pagalbos Ukrainai klausimams aptarti. Nagrinėjant šias aktualiausias temas nebuvo pamirštas ir žaliasis kursas, jo tolimesnės iniciatyvos. Nemažų vilčių teikia parengtas bei viešai pristatytas demokratinio atsparumo teisinių aktų rinkinys. Taip sukuriama papildoma teisinė galimybė kovoti su demokratijos griovėjais.

Europos parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė pripažino, jog Europos parlamente, kurį sudaro daugiau kaip 700 narių, nuomonės - įvairios. Taigi, Europos vienybė nėra absoliuti, bet dėl to ir dirbama, kad būtų suderintos skirtingos nuomonės bei rastas bendras sutarimas. Svarbu, kad Europos sąjunga stipriai laikosi savo pozicijos ir visam pasauliui rodo, jog remia Ukrainą.

Plačiau šia tema – sankcijų Rusijai pokyčių, dinamikos, apimčių klausimais, ES ateities perspektyvų ir kt. aktualijomis savo nuomones taip pat išsakė ir VU Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, „ELTA“ agentūros vyriausiais redaktorius Vytautas Bruveris.

Žiniasklaidos laisvė ES ir Lietuvoje

VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentas Deimantas Jastramskis pripažino, jog žiniasklaidos laisvės rodikliai ES šalyse yra skirtingi. Yra šalių, kur valdžios reitingai pagal šį rodiklį nukrito labai žemai. Tačiau ir pati žiniasklaida gali daug prisidėti prie demokratijos vystymosi net ir jausdama spaudimą (tiek ekonominį, tiek politinį) iš valdžios pusės. Ypač sunkiuose geopolitiniuose kontekstuose visada išlieka grėsmė žiniasklaidai – kuomet politinė valdžia daro viską, kad ją kritikuojanti žiniasklaida būna „prigesinama”, „paspaudžiama” ekonominiais ar kitokiais svertais.

Kaip vieną didžiausių pastarojo meto išbandymų – vadinamuosius „trolių fabrikus”, kurie taip pat yra nusitaikę į žiniasklaidos priemones, menkina jų patikimumą, pasitikėjimą ir t.t. (ir tai vyksta ne tik Lietuvoje) įvardijo portalo lrt.lt vyriausioji redaktorė Aleksandra Ketlerienė. Į žurnalistus skrieja ir vietinės „strėlės” – Aleksandra priminė pernai šoką sukėlusį mitingą prie Seimo, kai žurnalistai tapo aršios, nevaldomos ir neprognozuojamos minios taikiniais. Labai gaila, bet dabar PRESS ženklas jau netampa apsauga. Yra žmonių, yra ir politikų, kurie sąmoningai nusiteikę prieš žurnalistus, juos bando paveikti. O viskas prasideda nuo pamatinio požiūrio į žiniasklaidą, į jos vietą visuomenėje, ir t.t. Labai dažnai politikai, pamindami demokratinius principus, norėtų žurnalistus padaryti jiems palankiais politiniais įrankiais.

Kaunietė žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė išryškino keletą aktualijų, susijusių su tiesioginiu žiniasklaidos darbu. Ji priminė ištrintų Seimo posėdžių įrašus, žurnalistų, atlikusių kai kurių politikų veiklos tyrimą, persekiojimus, trukdymą dirbti ir t.t. Taigi, žurnalistų teisės ir laisvės yra vis dėlto šiek tiek varžomos, ir tai susiję su politikų daromu spaudimu, taip pat ir finansiniais dalykais, t. y. ir su tam tikromis viešosiomis lėšomis, kurias įsisavina žiniasklaida. Kritikuodami tam tikras institucijas žurnalistai neretai nukenčia. Ypač tai aktualu mažesniuose regionuose, kur politikai jaučiasi labai galingais…Tačiau, kaip bebūtų, Ukrainoje vykstančio karo fone vis dėlto galima tiktai pasidžiaugti, jog turime žodžio laisvę, bet kartu tai įpareigoja niekada nepamiršti atsakomybės.

Transference International Lietuva pernai surinktais duomenimis net 68 Lietuvos politikai ar jų šeimos nariai valdė žiniasklaidos priemones (tai pakankamai iškalbingas faktas). Šios organizacijos Lietuvos skyriaus programos vadovė Ingrida Kalinauskienė su anksčiau minėtais kolegomis diskutavo apie Lietuvos žiniasklaidos perspektyvas, žurnalistų etikos kodeksą, apie didesnes laisves bei didesnes atsakomybes, įtaką visuomenei, asmens duomenų apsaugos reglamentą ir kitus teisinius dalykus.

Kitame R. Pečeliūnienės straipnyje bus rašoma, apie ką seminare buvo kalbama žaliojo kurso klausimu ir apie tai, su kuo šiandien susiduria Europos ekonomika.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nuotraukos

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 7 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Europos Komisijos organizuotame seminare Vilniuje - apie žiniasklaidos aktualijas (I) Ramutė Pečeliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus narė Rugsėjo 15–16 dienomis Vilniuje, „Europos namuose“, vyko Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje organizuotas seminaras regioninės žiniasklaidos atstovams. Šio įdomaus renginio organizatoriai dalyvių dėmesį sutelkė svarbiausioms aktualijoms: besiklostančiai geopolitinei situacijai ES, energetikos problematikai, žiniasklaidos laisvėms ES ir Lietuvoje, Europos ekonomikos krizei, žaliojo kurso politikos pokyčiams ir kt. Diskusijose dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi gerai žinomi politikai, įvairių valstybinių institucijų bei organizacijų atstovai, ekonomistai, energetikos specialistai bei medijų atstovai. Seminaras buvo labai naudingas galimybe papildyti jau turimas žinias, susitikti su politikais, specialistais, giliau susipažinti su esama situacija, išgirsti atsakymuas į daugelį šiandien aktualių klausimų. Europos piliečio apdovanojimas Ypatingas seminaro akcentas – Europos piliečio apdovanojimai, kuriuos skelbiant skaitlingą žiniasklaidos atstovų būrį papildė garbūs svečiai. Europos Parlamento teikiamą Europos piliečio apdovanojimą 2022 m. pelnė Ukrainos pasipriešinimą remianti organizacija „Blue/Yellow“. Įteikdamas Atminimo medalį šios organzacijos įkūrėjui ir vadovui, Švedijoje gimusiam režisieriui Jonui Ohmanui, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius sakė, kad Jono Ohmano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę pavyzdys. Kaip visiems žinoma, Vilniuje įsikūrusi organizacija „Blue/Yellow" nuo 2014 m. remia Ukrainos ginkluotą pasipriešinimą – šalies karius ir savanorius, teikdama neletalinės paskirties priemones. Už surinktus pinigus perkami šalmai, neperšaunamos liemenės, vaistai, apranga ir kitos priemonės. Nuo vasario 24 d. šios organizacijos iniciatyva iš viso surinkta apie 35 mln. eurų. Ypač sujaudino šiai progai į Vilnių atvykusi, per tūkstantį kilometrų įveikusi karo ir sunkių išbandymų prislėgta, bet optimizmu ir ryžtu trykštanti ukrainiečių Mamchak šeima. Pagrininis šios šeimos kelionės tikslas buvo išreikšti padėką ne tik Blue/Yellow organizacijai, nenuilstamam jos įkūrėjui J. Ohmanui, bet ir padėkoti, nusilenkti Lietuvos žmonėms bei valstybinėms institucijoms už neįkainojamą pagalbą Ukrainai kovoje su agresore Rusija. Geopolitinė situacija ES ir nauji iššūkiai Ar geopolitinių audrų sūkuryje atsidūrusi Europos Sąjunga išlieka stipri ir vieninga? Ar bendrai suremti pečiai padės įveikti visus sunkumus, kurie neabejotinai užgrius mus visus jau šį rudenį bei artėjant žiemai? Tai turbūt patys svarbiausi pastarojo meto klausimai mums visiems, europiečiams. Vertindamas dabartinę geopolitinę ES padėtį, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega kaip vieną iš pagrindinių situacijos vertinimo svertų įvardijo visai neseniai Europos komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre perskaitytą metinį pranešimą. Jame didžiausias dėmesys buvo skirtas Rusijos agresijos prieš Ukrainą bei Rusijos sukeltoms grėsmėms visos Europos energetikai, kitiems aktualiems klausimams. Šis pranešimas buvo visiškai kitoks, nei ankstesnieji – tiek pačios pirmininkės, tiek buvusių EK vadovų…Džiugu, kad keičiasi ES institucijų bei pačių europiečių požiūris į Rusiją, kad jie pagaliau ima suvokti, kokia tai agresyvi valstybė ir kokie žiaurūs jos imperialistiniai siekiai. Daug dėmesio skirta ir ES taikomoms sankcijoms, pagalbos Ukrainai klausimams aptarti. Nagrinėjant šias aktualiausias temas nebuvo pamirštas ir žaliasis kursas, jo tolimesnės iniciatyvos. Nemažų vilčių teikia parengtas bei viešai pristatytas demokratinio atsparumo teisinių aktų rinkinys. Taip sukuriama papildoma teisinė galimybė kovoti su demokratijos griovėjais. Europos parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė pripažino, jog Europos parlamente, kurį sudaro daugiau kaip 700 narių, nuomonės - įvairios. Taigi, Europos vienybė nėra absoliuti, bet dėl to ir dirbama, kad būtų suderintos skirtingos nuomonės bei rastas bendras sutarimas. Svarbu, kad Europos sąjunga stipriai laikosi savo pozicijos ir visam pasauliui rodo, jog remia Ukrainą. Plačiau šia tema – sankcijų Rusijai pokyčių, dinamikos, apimčių klausimais, ES ateities perspektyvų ir kt. aktualijomis savo nuomones taip pat išsakė ir VU Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, „ELTA“ agentūros vyriausiais redaktorius Vytautas Bruveris. Žiniasklaidos laisvė ES ir Lietuvoje VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentas Deimantas Jastramskis pripažino, jog žiniasklaidos laisvės rodikliai ES šalyse yra skirtingi. Yra šalių, kur valdžios reitingai pagal šį rodiklį nukrito labai žemai. Tačiau ir pati žiniasklaida gali daug prisidėti prie demokratijos vystymosi net ir jausdama spaudimą (tiek ekonominį, tiek politinį) iš valdžios pusės. Ypač sunkiuose geopolitiniuose kontekstuose visada išlieka grėsmė žiniasklaidai – kuomet politinė valdžia daro viską, kad ją kritikuojanti žiniasklaida būna „prigesinama”, „paspaudžiama” ekonominiais ar kitokiais svertais. Kaip vieną didžiausių pastarojo meto išbandymų – vadinamuosius „trolių fabrikus”, kurie taip pat yra nusitaikę į žiniasklaidos priemones, menkina jų patikimumą, pasitikėjimą ir t.t. (ir tai vyksta ne tik Lietuvoje) įvardijo portalo lrt.lt vyriausioji redaktorė Aleksandra Ketlerienė. Į žurnalistus skrieja ir vietinės „strėlės” – Aleksandra priminė pernai šoką sukėlusį mitingą prie Seimo, kai žurnalistai tapo aršios, nevaldomos ir neprognozuojamos minios taikiniais. Labai gaila, bet dabar PRESS ženklas jau netampa apsauga. Yra žmonių, yra ir politikų, kurie sąmoningai nusiteikę prieš žurnalistus, juos bando paveikti. O viskas prasideda nuo pamatinio požiūrio į žiniasklaidą, į jos vietą visuomenėje, ir t.t. Labai dažnai politikai, pamindami demokratinius principus, norėtų žurnalistus padaryti jiems palankiais politiniais įrankiais. Kaunietė žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė išryškino keletą aktualijų, susijusių su tiesioginiu žiniasklaidos darbu. Ji priminė ištrintų Seimo posėdžių įrašus, žurnalistų, atlikusių kai kurių politikų veiklos tyrimą, persekiojimus, trukdymą dirbti ir t.t. Taigi, žurnalistų teisės ir laisvės yra vis dėlto šiek tiek varžomos, ir tai susiję su politikų daromu spaudimu, taip pat ir finansiniais dalykais, t. y. ir su tam tikromis viešosiomis lėšomis, kurias įsisavina žiniasklaida. Kritikuodami tam tikras institucijas žurnalistai neretai nukenčia. Ypač tai aktualu mažesniuose regionuose, kur politikai jaučiasi labai galingais…Tačiau, kaip bebūtų, Ukrainoje vykstančio karo fone vis dėlto galima tiktai pasidžiaugti, jog turime žodžio laisvę, bet kartu tai įpareigoja niekada nepamiršti atsakomybės. Transference International Lietuva pernai surinktais duomenimis net 68 Lietuvos politikai ar jų šeimos nariai valdė žiniasklaidos priemones (tai pakankamai iškalbingas faktas). Šios organizacijos Lietuvos skyriaus programos vadovė Ingrida Kalinauskienė su anksčiau minėtais kolegomis diskutavo apie Lietuvos žiniasklaidos perspektyvas, žurnalistų etikos kodeksą, apie didesnes laisves bei didesnes atsakomybes, įtaką visuomenei, asmens duomenų apsaugos reglamentą ir kitus teisinius dalykus. Kitame R. Pečeliūnienės straipnyje bus rašoma, apie ką seminare buvo kalbama žaliojo kurso klausimu ir apie tai, su kuo šiandien susiduria Europos ekonomika. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nuotraukos	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)