Rugsėjo 15–16 dienomis Vilniuje, „Europos namuose“, vyko Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje organizuotas seminaras regioninės žiniasklaidos atstovams. Šio įdomaus renginio organizatoriai dalyvių dėmesį sutelkė svarbiausioms aktualijoms: besiklostančiai geopolitinei situacijai ES, energetikos problematikai, žiniasklaidos laisvėms ES ir Lietuvoje, Europos ekonomikos krizei, žaliojo kurso politikos pokyčiams ir kt. Diskusijose dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi gerai žinomi politikai, įvairių valstybinių institucijų bei organizacijų atstovai, ekonomistai, energetikos specialistai bei medijų atstovai. Seminaras buvo labai naudingas galimybe papildyti jau turimas žinias, susitikti su politikais, specialistais, giliau susipažinti su esama situacija, išgirsti atsakymuas į daugelį šiandien aktualių klausimų.
Europos piliečio apdovanojimas
Ypatingas seminaro akcentas – Europos piliečio apdovanojimai, kuriuos skelbiant skaitlingą žiniasklaidos atstovų būrį papildė garbūs svečiai.
Europos Parlamento teikiamą Europos piliečio apdovanojimą 2022 m. pelnė Ukrainos pasipriešinimą remianti organizacija „Blue/Yellow“. Įteikdamas Atminimo medalį šios organzacijos įkūrėjui ir vadovui, Švedijoje gimusiam režisieriui Jonui Ohmanui, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius sakė, kad Jono Ohmano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę pavyzdys.
Kaip visiems žinoma, Vilniuje įsikūrusi organizacija „Blue/Yellow” nuo 2014 m. remia Ukrainos ginkluotą pasipriešinimą – šalies karius ir savanorius, teikdama neletalinės paskirties priemones. Už surinktus pinigus perkami šalmai, neperšaunamos liemenės, vaistai, apranga ir kitos priemonės. Nuo vasario 24 d. šios organizacijos iniciatyva iš viso surinkta apie 35 mln. eurų. Ypač sujaudino šiai progai į Vilnių atvykusi, per tūkstantį kilometrų įveikusi karo ir sunkių išbandymų prislėgta, bet optimizmu ir ryžtu trykštanti ukrainiečių Mamchak šeima. Pagrininis šios šeimos kelionės tikslas buvo išreikšti padėką ne tik Blue/Yellow organizacijai, nenuilstamam jos įkūrėjui J. Ohmanui, bet ir padėkoti, nusilenkti Lietuvos žmonėms bei valstybinėms institucijoms už neįkainojamą pagalbą Ukrainai kovoje su agresore Rusija.
Geopolitinė situacija ES ir nauji iššūkiai
Ar geopolitinių audrų sūkuryje atsidūrusi Europos Sąjunga išlieka stipri ir vieninga? Ar bendrai suremti pečiai padės įveikti visus sunkumus, kurie neabejotinai užgrius mus visus jau šį rudenį bei artėjant žiemai? Tai turbūt patys svarbiausi pastarojo meto klausimai mums visiems, europiečiams.
Vertindamas dabartinę geopolitinę ES padėtį, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega kaip vieną iš pagrindinių situacijos vertinimo svertų įvardijo visai neseniai Europos komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre perskaitytą metinį pranešimą. Jame didžiausias dėmesys buvo skirtas Rusijos agresijos prieš Ukrainą bei Rusijos sukeltoms grėsmėms visos Europos energetikai, kitiems aktualiems klausimams. Šis pranešimas buvo visiškai kitoks, nei ankstesnieji – tiek pačios pirmininkės, tiek buvusių EK vadovų…Džiugu, kad keičiasi ES institucijų bei pačių europiečių požiūris į Rusiją, kad jie pagaliau ima suvokti, kokia tai agresyvi valstybė ir kokie žiaurūs jos imperialistiniai siekiai. Daug dėmesio skirta ir ES taikomoms sankcijoms, pagalbos Ukrainai klausimams aptarti. Nagrinėjant šias aktualiausias temas nebuvo pamirštas ir žaliasis kursas, jo tolimesnės iniciatyvos. Nemažų vilčių teikia parengtas bei viešai pristatytas demokratinio atsparumo teisinių aktų rinkinys. Taip sukuriama papildoma teisinė galimybė kovoti su demokratijos griovėjais.
Europos parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė pripažino, jog Europos parlamente, kurį sudaro daugiau kaip 700 narių, nuomonės – įvairios. Taigi, Europos vienybė nėra absoliuti, bet dėl to ir dirbama, kad būtų suderintos skirtingos nuomonės bei rastas bendras sutarimas. Svarbu, kad Europos sąjunga stipriai laikosi savo pozicijos ir visam pasauliui rodo, jog remia Ukrainą.
Plačiau šia tema – sankcijų Rusijai pokyčių, dinamikos, apimčių klausimais, ES ateities perspektyvų ir kt. aktualijomis savo nuomones taip pat išsakė ir VU Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, „ELTA“ agentūros vyriausiais redaktorius Vytautas Bruveris.
Žiniasklaidos laisvė ES ir Lietuvoje
VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentas Deimantas Jastramskis pripažino, jog žiniasklaidos laisvės rodikliai ES šalyse yra skirtingi. Yra šalių, kur valdžios reitingai pagal šį rodiklį nukrito labai žemai. Tačiau ir pati žiniasklaida gali daug prisidėti prie demokratijos vystymosi net ir jausdama spaudimą (tiek ekonominį, tiek politinį) iš valdžios pusės. Ypač sunkiuose geopolitiniuose kontekstuose visada išlieka grėsmė žiniasklaidai – kuomet politinė valdžia daro viską, kad ją kritikuojanti žiniasklaida būna „prigesinama”, „paspaudžiama” ekonominiais ar kitokiais svertais.
Kaip vieną didžiausių pastarojo meto išbandymų – vadinamuosius „trolių fabrikus”, kurie taip pat yra nusitaikę į žiniasklaidos priemones, menkina jų patikimumą, pasitikėjimą ir t.t. (ir tai vyksta ne tik Lietuvoje) įvardijo portalo lrt.lt vyriausioji redaktorė Aleksandra Ketlerienė. Į žurnalistus skrieja ir vietinės „strėlės” – Aleksandra priminė pernai šoką sukėlusį mitingą prie Seimo, kai žurnalistai tapo aršios, nevaldomos ir neprognozuojamos minios taikiniais. Labai gaila, bet dabar PRESS ženklas jau netampa apsauga. Yra žmonių, yra ir politikų, kurie sąmoningai nusiteikę prieš žurnalistus, juos bando paveikti. O viskas prasideda nuo pamatinio požiūrio į žiniasklaidą, į jos vietą visuomenėje, ir t.t. Labai dažnai politikai, pamindami demokratinius principus, norėtų žurnalistus padaryti jiems palankiais politiniais įrankiais.
Kaunietė žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė išryškino keletą aktualijų, susijusių su tiesioginiu žiniasklaidos darbu. Ji priminė ištrintų Seimo posėdžių įrašus, žurnalistų, atlikusių kai kurių politikų veiklos tyrimą, persekiojimus, trukdymą dirbti ir t.t. Taigi, žurnalistų teisės ir laisvės yra vis dėlto šiek tiek varžomos, ir tai susiję su politikų daromu spaudimu, taip pat ir finansiniais dalykais, t. y. ir su tam tikromis viešosiomis lėšomis, kurias įsisavina žiniasklaida. Kritikuodami tam tikras institucijas žurnalistai neretai nukenčia. Ypač tai aktualu mažesniuose regionuose, kur politikai jaučiasi labai galingais…Tačiau, kaip bebūtų, Ukrainoje vykstančio karo fone vis dėlto galima tiktai pasidžiaugti, jog turime žodžio laisvę, bet kartu tai įpareigoja niekada nepamiršti atsakomybės.
Transference International Lietuva pernai surinktais duomenimis net 68 Lietuvos politikai ar jų šeimos nariai valdė žiniasklaidos priemones (tai pakankamai iškalbingas faktas). Šios organizacijos Lietuvos skyriaus programos vadovė Ingrida Kalinauskienė su anksčiau minėtais kolegomis diskutavo apie Lietuvos žiniasklaidos perspektyvas, žurnalistų etikos kodeksą, apie didesnes laisves bei didesnes atsakomybes, įtaką visuomenei, asmens duomenų apsaugos reglamentą ir kitus teisinius dalykus.
Kitame R. Pečeliūnienės straipnyje bus rašoma, apie ką seminare buvo kalbama žaliojo kurso klausimu ir apie tai, su kuo šiandien susiduria Europos ekonomika.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nuotraukos
