VLADIMIRAS
BERESNIOVAS:
,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU "
Būsiu teisingas ir doras
Keisčiau lytį į Vytį,
Tėvynę į kavinę,
Bet... kad toks geras oras –
Būsiu teisingas ir doras...
***
Pasirinkimas
Kam – kairieji,
Kam – dešinieji,
Kam – centristai,
O kam – aferistai.
***
Buvo rimta priežastis
Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo,
gerdavom iš nevilties.
Kai laimėdavo – iš džiaugsmo...
***
Čia Lietuva...
„Čia Lietuva,
Čia lietūs lyja“.
Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas
Ašaras praryja...
Gyvenimas – „kakus“...
Katinas pieną laka,
Širdis smarkiai plaka.
Nuo kaukolinės apakus,
Gyvenimas tapo... „kakus“.
***
Katinas – „Miau“,
Šuo – „Au, au“.
Jis – „Aū- ū !
Ji – “ I love You!“
LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei
Sunkia liga serganti kaunietė žurnalistė Kristina Kučinskaitė – Grudienė: „Kuo daugiau veiklos - tuo geriau!“
Rytoj gimtadienį švęsianti kaunietė žurnalistė Kristina Kučinskaitė - Grudienė jau daugiau kaip dvidešimt metų kovoja su nepagydoma liga – išsėtine skleroze. Ir ta kova kol kas – gan sėkminga. Kai labai seniai Kristina išgirdo tokią diagnozę, net neįsivaizdavo, kas laukia ateityje. Tačiau užuot nuleidusi rankas ir puolusi į pesimizmą, pati sau pasižadėjo išlikti tvirta iki paskutinės minutės...
Kristina, kaip šiandien jautiesi? Liga, girdėjau, po truputį progresuoja?
Taip - lėtai, bet progresuoja... Jaučiu tą. Reikia dėti labai daug pastangų, kad jausčiausi kiek įmanoma geriau, kad suvaldyčiau ligos siunčiamus nemalonius jutimus. Nežinau, kaip sekasi kitiems mano likimo draugams su šia nepagydoma liga kovoti, bet aš, prisipažinsiu, normalių dienų, kai galėčiau pasidžiaugti, kad jaučiuosi visiškai gerai, per metus turiu gal dešimt, gal penkiolika... Daug įtakos mano savijautai turi oras – blogai, kai per karšta, blogai, kai per šalta, situacija gali suprastėti kai lyja ar kai sninga...
Kuo tie negerumai pasireiškia?
Jaučiu energijos trūkumą. Labai norisi miegoti. Šios vasaros, tiksliau – birželio pabaigos karščiai man irgi buvo sunkiai pakeliami: pajutau tą dešiniąja savo kūno dalimi, ypač sunku buvo pakelti ir judinti dešinę koją. Kai tik prastesnis oras, visada toji mano koja būna sunkiai valdoma, vis kažkur kliūvanti. Vis dažniau su savimi pasiimu šiaurietiško ėjimo lazdas – jomis pasiremiant, judėti yra ir lengviau, ir saugiau. Man verkiant reikalingas nuolatinis fizinis krūvis – štai dabar pasikalbame ir važiuosiu į sporto salę. Jaučiuosi tarsi užburtame rate: sportuoti sunku, labai pavargstu, bet kartu ir negaliu nesportuoti, nes jeigu sustosiu, liga apie save primins vis stipriau...
Kas kuria programą, padeda atlikti specialius pratimus?
Mano liga – išskirtinė, todėl trenerių, kurie tiksliai žinotų, kokie pratimai tokiems ligoniams yra tinkamiausi, šalyje nėra daug. Pažįstu tik du trenerius, kuriais pasitikiu, kurie žino, kaip man padėti. Vienas iš jų jau turi didelę patirtį, kitas dar mokosi... Daug metų ieškojau tokio trenerio, kuris man galėtų padėti. Nes kai ateini į sporto klubą, treneris pamato, kad esi su kojomis, turi abi rankas, pakeli krūvius, ir pateikia treniruočių programą, kuri tokiam ligoniui kaip aš yra visiškai nepritaikyta! Po tokios treniruotės, būdavo, dvi valandas guliu lovoje, nes neturiu jėgų, silpna, bloga. Man praeitą žiemą rekomendavo trenerį iš Marijampolės Rinaldą Česnaitį. Jis yra profesionalus kultūristų treneris, ruošia atletus sporto varžyboms. Šis treneris yra susidūręs su žmonėmis, kurie serga išsėtine skleroze. Būtent jis man ir pritaikė krūvius, pratimus. Po treniruotės nejaučiu jokio nuovargio, jokių skausmų – man tai didelis atradimas. Beje, šis treneris padėjo moteriai, kuri, nežinau, ar po traumos, ar dėl sunkios ligos sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, ir greitai iš jo pakilo!
Ar ne per sunku važinėti į Marijampolę?
Aš ten nukakdavau 2 kartus per savaitę – ne kasdien. Treneris mane daug ko išmokė. O po kurio laiko susiradau kitą trenerį – jis dirba Garliavoje. Tai Vaidas Narauskis. Vaidas yra jaunas, neseniai baigė mokslus, tačiau labai domisi savo sritimi, kartu ir informacija, kaip reikėtų dirbti su sunkiais ligoniais. Kitaip sakant, jis sėkmingai perima kolegos Rinaldo patirtį. Su Vaidu Garliavoje susitinku dažniau, o kai reikia ko nors naujo, nuvažiuoju į Marijampolę, pas Rinaldą. Jis man parodo naujus pratimus, aš viską nusifilmuoju, ir treniruotes tęsiu Kaune. Pagal rekomendacijas man sporto klube reikia padirbėti 2 kartus per savaitę, po gerą valandą. Kaip jau minėjau, nesportuoti negaliu, nes raumenys nusilps ir kuo toliau, tuo sunkiau bus judėti. Liga sparčiai progresuos. Dar mano atvejui labai tinka baseinas, nes jame nejauti savo svorio, gali lengvai atlikti įvairius pratimus, išsijudinti. Aišku, labai svarbu ir reguliarūs tempimo pratimai. Visi specialistai tvirtina, kad be tempimo pratimų prie šios ligos išlaikyti bent jau pakenčiamą fizinę būklę – neįmanoma.
Kristina, kada sužinojai bauginančią diagnozę? Ir ar, ją išgirdusi, supratai, kokias grėsmes šis sunkus neurologinis susirgimas žmogui kelia?
Šiemet jau 20 metų, o gal ir 21, kai gydytojai pranešė, kad man - išsėtinė sklerozė. Tikrai neįsivaizdavau ir nenutuokiau, kas tai per liga. Tiesą sakant, gal būčiau greitai viską apie šią ligą išsiaiškinusi, bet keli momentai nuo to atgrasė. Nežinau, gerai tai ar blogai, padėjo tai ar pakenkė. Kai gydytojas pasikvietė į kabinetą mane informuoti, kuo sergu, iki šiol prisimenu jo pasakytus žodžius: „Tai ne vėžys, bet...“ Daugiau jau nieko negirdėjau, ką man sakė... Įvertinant tai, kaip vėžys buvo gydomas prieš 20 metų ir kaip - dabar, toks daktaro pasakymas man buvo ganėtinai skausmingas. Gal ir dėl to tiesiog viduje negalėjau priimti jokios informacijos apie šią ligą. Kitas dalykas – kai gulėjau ligoninėje, atvažiavo kažkokios organizacijos atstovė, savanorė, kuri iš Kauno klinikų darbuotojų sužinojo, jog čia gydoma tokia ligonė (tai yra aš), ir įteikė man informacinį bukletą, kurį atsivertusi teperskaičiau vieną sakinį - iki šiol pasaulyje su išsėtine skleroze žmogus yra išgyvenęs ..., ir nurodytas metų skaičius. Mintyse pasiskaičiavau, kad mirti turėčiau sulaukusi maždaug 50 metų. Na, pagalvojau, kokias čia nesąmones rašo, aš viską paneigsiu, gyvensiu ilgiau... Tos knygutės irgi daugiau nepaėmiau į rankas. Taigi gavusi du stiprius psichologinius smūgius, liga pradėjau visiškai nesidomėti, vengiau net apie tai kalbėti, ir taip pragyvenau kokius 10 ar 12 metų. Per tą laiką pasigimdžiau du sūnus... Jaučiausi visai neblogai, nereikėjo nei ligoninės, nei sanatorijos.
Vaistus teko vartoti?
Aš nevartojau jokių vaistų. Žinojau gąsdinančią diagnozę, bet ji man visiškai netrukdė gyventi.
Kad pavyksta išlikti stipresnei už ligą, išlaikyti gerą nuotaiką – akivaizdu. O kas slypi viduje?
Viduje visko būna, ir tai yra normalu... Kai pasiklausau, kaip žmonės skundžiasi, kad štai sunegalavo - ar gripas užpuolė, ar traumą patyrė, ir verkšlena, kaip čia jam ar jai blogai, aš iškart pagalvoju: tau tai praeis, savaitę, mėnesį pakentėsi ir vaikščiosi sveikas, gyvensi normalų gyvenimą. O aš kiekvieną rytą keliu su tuo pačiu jausmu – miegodama esu tarsi sveika, o kai reikia išlipti iš lovos, ir kai ne iš karto tą pavyksta padaryti, bemat prisimenu, kokia mano diagnozė... Aš niekada negaliu savo ligos pamiršti, ji man nuolat apie save primena, ir kuo toliau – tuo garsiau: ar lipu laiptais, ar darau valgyti, ar vairuoju... Visada labai noriu daug ką padaryti, bet realybėje ne visiems mano norams pavyksta išsipildyti. Nes negaliu. Ir vis galvon ateina mintis - o jei kas atsitiks mano artimiesiems, jei jie negalės manimi pasirūpinti – kas bus? Ar turėsiu pakankamai lėšų pasisamdyti žmogų, kuris mane prižiūrės? Neišeina apie tai negalvoti... Būna ir dar juodesnių momentų, bet stengiuosi nusiraminti, visus tuos tamsius pasvarstymus vyti šalin. Esu mačiusi ne vieną žmogų, kuris serga tokia liga, ir paaiškėja, kad jam jau niekuo negalima padėti, nes pats jis save įtikinęs, kad viskas bus tik blogyn. Matau, kaip toks ligonis gęsta tiesiog akyse ir niekuo negaliu jam padėti. Todėl bent jau aš stengiuosi iš visų jėgų laikytis, nepasiduoti ligai.
Minėjai, kad nevartoji jokių vaistų? Ar tai neprieštarauja medicinos algoritmams, gydymo kriterijams?
Aš nevartoju jokių vaistų, išskyrus papildus, kuriuos pati esu pasirinkusi. Yra labai daug mokslinių duomenų, kad mano liga siejama su vitamino D trūkumu organizme, vitamino B trūkumu, kitų vitaminų trūkumu. Nors kraujo tyrimai kaip ir geri, bet, matyt, mano atveju kai kurių elementų reikia daugiau nei įprastai. Kita vertus, dažnai ir sveikam tautiečiui mano išvardytų vitaminų gali trūkti, todėl reikėtų juos vartoti. Kadangi aš turiu tokią diagnozę, darau tą labai rūpestingai: ieškau vitaminų kompleksų, labiau pripažįstu geriamus papildus, nes skystis greičiau pasisavinamas. Prie mano ligos reikia daug ką naudoti - turiu galvoje papildus. Ir lygiai taip pat yra dalykų, kurių reikėtų vengti. Nerekomenduoja visko, kas turi laktozės, kazeino, tai yra visų pieno produktų, išskyrus raugintus, taip pat - glitimo. Nors nesu alergiška nei laktozei, nei glitimui, bet jei to gydytojai nerekomenduoja, tokių nurodymų ir stengiuosi laikytis.
Ar tokiems ligoniams skiriama reabilitacija, ar ji prieinama?
Žinau, kad nemažai žmonių, kurie serga išsėtine skleroze, turi problemų dėl reabilitacinio gydymo. Kodėl taip yra, sunku atsakyti. Išties yra keista tvarka: kiekvienas šeimos gydytojas pacientui su tokia diagnoze kartą per metus gali skirti reabilitacinį ambulatorinį ar stacionarinį gydymą, bet, bėda, kvotos yra labai ribotos. Jei kreipiesi metų pradžioje, gal ir gausi, bet jei pasiteirausi dėl to metų viduryje ar antroje pusėje, to tikrai nesitikėk. Tiesa, tokią reabilitaciją ligoniui dar gali skirti specialistas, tai yra neurologas. Kadangi man pablogėjimai stipriau juntami pavasarį ir rudenį, ypač spalio mėnesį, tai aš kartą metuose, rudenį, dažnai būnu paguldoma į ligoninę. Ten įvertinama mano būklė, skiriama hormonų terapija, o po jos dažnai skiria ir stacionarinę reabilitaciją sanatorijoje. Anksčiau reabilitacija tęsdavosi mėnesį, dabar jau skiria tik 20 dienų. Pokyčiai... Tik drįsčiau abejoti, ar jie teisingi. Mano akimis, tai didelė klaida. Suprantu, kad tai valstybės biudžeto pinigai, kad juos reikia taupyti, bet jei darbingo amžiaus žmogus dėl pablogėjusios sveikatos patenka į ligoninę, manau, valstybei jo gydymas kainuoja dar brangiau – juk ir biuletenis, ir lovadieniai, ir medikamentai... Mano nuomone, bent jau neįgaliesiems sanatorinis gydymas galėtų būti skiriamas du kartus per metus.
Tekę gydytis ir užsienyje?
Jei klausi, ar tas gydymas buvo už valstybės pinigus – tikrai ne. Aš reabilitaciją užsienyje turėjau savo iniciatyva ir už savo lėšas.
Ar reabilitacija ten buvo naudinga?
Man asmeniškai buvo labai naudinga. Ypač pasiteisino reabilitacinis gydymas Izraelyje, prie Negyvosios juros, kur ir klimatas savotiškas, ir jūros vanduo specifinis... Kitaip sakant, bet kokia reabilitacija IS sergantiems pacientams yra labai reikalinga, efektyvi sveikatinimo priemonė. Todėl nuolat ir akcentuoju, kad tokių ligonių reabilitacija valstybei kainuotų kur kas mažiau, nei jų gydymas, būklei suprastėjus, tai yra ligai paūmėjus.
Sergančių išsėtine skleroze Lietuvoje palyginti nėra daug, ir ypač kai susergama tokiame jauname amžiuje. Ar jau žinote tokio susirgimo priežastis?
Pastaruosius 5 – 7 metus tokią informaciją įdėmiai seku, viskuo, kas galėjo lemti tokią ligą, domiuosi. Praeitą rudenį man vis skaudėdavo šoną, ir viena mitybos specialistė, kai aš jai pasipasakojau šią savo bėdą bei užsiminiau, kad sergu išsėtine skleroze, paklausė, ar esu tyrusis dėl Helycobacter pylori bakterijos. Esą gali būti, kad ši bakterija turi įtakos išsivystyti IS. Pasidariau tyrimus - tą bakteriją pas mane surado, ir, beje, didesnį jos kiekį. Vėliau ir duomenų mokslininkų straipsniuose radau tokius svarstymus, kad ši bakterija gali būti siejama su IS išsivystymu.
Ar tarp artimiausių giminaičių nėra asmenų, sergančių tokia liga?
Ne.
Esi labai aktyvi, kūrybinga, meniškos sielos... Kuri tekstus, fotografuoji, organizuoji renginius... Kai tiek veiklos, pasimiršta ir sunki liga?
Taip! Ir kuo tos veiklos daugiau, tuo geriau! Nors, sakoma, kad tokiems ligoniams reikia poilsio, mano atveju tas netinka (juokiasi – V. G.). Poilsis turi būti protingas, jo neturi būti per daug. Galima nusnausti ir dienos metu – grįžta jėgos, energija, ir darbuojiesi toliau...
Kristina, ačiū už nuoširdų atvirumą, su artėjančiu gimtadieniu!
Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė
Asmeninio albumo nuotraukose - Kristina Kučinskaitė - Grudienė
AUDRONE NUGARAITĖ
Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.
Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.
GERUMO KOMUNIKACIJA
Rugsėjo 26 diena, antradienis
Mūsų buvimas dėmesio centru yra palydėtas dvejopų jausmų. Vieniems tai siekis ir būdas parodyti save, pritaikius savo patirtį, pabūti žvaigžde. Kitiems tai abejonių ir nerimo sklidina aplinka, kurioje nervingai vertiname save. Dėmesys susijęs su meile ir priešiškumu, todėl svarbiausia, kas mums patiems teisinga, gera ir virsta mūsų pačių tobulumu. Būkime sau dėmesio centru.
Rugsėjo 25 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina."
M. Lasinskas
***
Rugsėjo 22 diena, penktadienis
Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.
***
Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis
Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.
***
Rugsėjo 19 diena, antradienis
Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.
***
Rugsėjo 18 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor
Rugsėjo 17 diena, sekmadienis
Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.
Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.
Europos judumo savaitė (16-22 d.)
Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.
***
Rugsėjo 15 diena, penktadienis
Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.
***
Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis
Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.
***
Rugsėjo 12 diena, antradienis
Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.
***
Rugsėjo 11 diena, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor
***
Rugsėjo 10 diena, sekmadienis
Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.
***
Rugsėjo 9 diena, šeštadienis
Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.
***
Rugsėjo 8 diena, penktadienis
Tarptautinė raštingumo diena
Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.
***
Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis
Buriuotojų diena
Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.
Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.
***
Rugsėjo 4 d,. pirmadienis
Savaitės išmintis
"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman
Rugsėjo 1 d., penktadienis
Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.
Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.
***
Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis
Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.
***
Rugpjūčio 28 d., antradienis
Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.
Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.
***
Rugpjūčio 23 d., pirmadienis
Savaitės išmintis
"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka
***
Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis
Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.
***
Rugpjūčio 23 d., trečiadienis
Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.
***
Rugpjūčio 21 d., pirmadienis
Savaitės išmintis
"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis
***
Rugpjūčio 19 d., šeštadienis
Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.
***
Rugpjūčio 18 d. , penktadienis
Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.
Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis
Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.
Rugpjūčio 16 d., trečiadienis
Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.
Rugpjūčio 15 d., antradienis
Žolinė
Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.
08.12, šeštadienis
Savaitės išmintis
"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas
Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena
Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.
08.10, ketvirtadienis
Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."
08. 09, trečiadienis
Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.
08.07, pirmadienis
Savaitės išmintis
"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis
08.06 (sekmadienis)
Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.
08.04 (penktadienis)
Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.
08.03 (ketvirtadienis)
Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi
08.02 (trečiadienis)
Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?
Ką šiandien žadame panaudoti?
Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!
Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15
Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15