2022 m. rugsėjo 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Rusų kalba retransliuojamų TV programų žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė

Birutė Keršienė, Visuomenės informavimo skyriaus vedėja

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje rusų kalba retransliuojamų televizijos programų (rusiškų bei baltarusiškų) žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė. Rusų kalba retransliuojamos Lietuvoje programos po vasario 24 d. prarado pusę savo auditorijos: 50% respondentų, kurie anksčiau jas žiūrėdavo, nurodė, kad po vasario 24 d. jų nebežiūri. Pasienio regione, galima sakyti, situacija panaši (nebežiūri 46% iš tų, kurie anksčiau žiūrėjo).

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu bendrovė „Kantar“ 2022 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip pasikeitė rusų kalba retransliuojamų Lietuvoje programų žiūrėjimas po to, kai prasidėjo Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje. Tyrime dalyvavo 2096 18-74 metų Lietuvos gyventojai, iš jų 596 gyvenantys šalies pasienio apskrityse. Buvo siekiama įvertinti, ar rusiškų ir baltarusiškų programų žiūrėjimas skiriasi pagal amžių, tautybę ir „pasienio regioną“. Tyrime dalyvavo Šalčininkų raj., Švenčionių raj., Trakų raj., Vilniaus raj. (išskyrus Vilniaus miestą), Klaipėdos raj. (įskaitant Klaipėdos miestą), Šilutės raj., Jurbarko raj., Pagėgių raj., Tauragės raj., Ignalinos raj. ir Visagino miestas.

Tyrimas parodė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų (48%), žiūrinčių televizijų turinį, nurodė, kad iki 2022 m. vasario 24 d. žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas Lietuvoje programas. Pasienyje gyventojų, kurie žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas, buvo reikšmingai daugiau – 59%.

Gyventojai, kurie tokių televizijos programų nežiūrėdavo iki vasario 24 d., dažniausiai minėjo, kad tos programos jiems neįdomios tiek visoje Lietuvoje, tiek atskirai pasienyje (Lietuva – 45%, pasienis – 54%).

Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų, kurie žiūrėdavo rusų kalba Lietuvoje retransliuojamas televizijos programas iki vasario 24 d., nurodė, kad jas žiūrėdavo vidutiniškai iki 1 val. per dieną (56%). Maždaug trečdalis žiūrėdavo jas 1-3 val. per dieną (32%) ir maždaug dešimtadalis – ilgiau nei 3 val. (12%). Pasienio gyventojai žiūrėjimui skirdavo daugiau laiko: 1-3 val. per dieną – 38%.

Nors maždaug pusė Lietuvos gyventojų ir žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 d., jose pateikiama informacija nebuvo vertinama labai gerai. Tik nedidelė dalis rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrovų jose pateikiamą informaciją vertino kaip patikimą – 12%, įtaigią – 16%, informatyvią – 13%, operatyvią – 13%. Reikšmingai didesnė dalis rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrėtojų buvo linkę informaciją vertinti kaip nepatikimą – 65%, neįtaigią – 52%, neinformatyvią – 55%, neoperatyvią – 53%.

Įdomu pastebėti, kad nors didesnė pasienio gyventojų dalis žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 d., ir jų žiūrėjimui skirdavo reikšmingai daugiau laiko, jų nuomonė apie šias programas nėra geresnė nei visos Lietuvos (patikima 12%, įtaigi – 17%, informatyvi – 13%, operatyvi – 12%). Pasienyje, panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, maždaug pusė ar daugiau rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėjusių gyventojų linkę jose pateikiamą informaciją vertinti ne itin gerai arba blogai (nepatikima – 61%, neįtaigi – 49%, neinformatyvi – 56%, neoperatyvi – 50%).

Jei iki vasario 24 d. rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėdavo maždaug pusė Lietuvos gyventojų, po vasario 24 jas žiūrinčiųjų sumažėjo iki 24%. Pasienio regione vis dar žiūrinčiųjų yra daugiau nei visoje Lietuvoje. Bet irgi stipriai mažiau nei buvo: 59% → 32%.

Žinoma, dalinai šie pokyčiai yra susiję su tuo, jog propagandinės rusų kalba retransliuojamos televizijos programos Lietuvoje yra draudžiamos. Trečdalis respondentų, kurie anksčiau jas žiūrėdavo, o dabar nebežiūri, nurodė, kad tą lėmė galimybių nebuvimas žiūrėti tokias programas (33% respondentų, kurie žiūrėdavo jas iki vasario 24 d., bet po vasario 24 d. nustojo žiūrėti). Kitos dvi populiariausios priežastys, kodėl nustota žiūrėti rusų kalba retransliuojamas programas – jose skleidžiama propaganda ir dezinformacija bei nepasitikėjimas pateikiama informacija (atitinkamai 40% ir 29% respondentų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 dienos, bet po vasario 24 d. nustojo jas žiūrėti). Pasienio regionas neišsiskiria ir stebimas panašus nežiūrėjimo priežasčių pasiskirstymas.

Nors nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuvos radijo ir televizijos komisija laikinai sustabdė propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, televizijos technologijos suteikia galimybę jas žiūrėti įvairiais būdais. Todėl vis dar yra gyventojų, kurie po vasario 24 d. žiūri rusų kalba transliuojamas programas. Nors tokių žiūrovų ženkliai sumažėjo, tačiau šiek tiek pailgėjo laikas, skiriamas tokių programų žiūrėjimui. Anksčiau virš vienos valandos jas žiūrėdavo 44% Lietuvos gyventojų, šiuo metu – 52%. Pasienio regione tokio pokyčio nėra: pasienio gyventojai skiria panašiai laiko rusų kalba transliuojamų televizijos programų žiūrėjimui kaip ir iki vasario 24 d. (virš vienos valandos: iki vasario 24 d. – 49%, po vasario 24 d. – 52%).

Didesnė dalis gyventojų (tiek visoje Lietuvoje, tiek pasienyje), kurie anksčiau žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas televizijos programas, jų nepasigenda – 60%. Tokių programų pasigenda 40% gyventojų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 d.

 

pixabay.com iliustracija

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)