Rašytoja, žurnalistė, studijų draugė Inga Liutkevičienė - apie paranojišką sveikatinimąsi ir nusikalstamą sveikatos apleidimą...

Prieš kurį laiką maloniai pasikalbėjau su žurnalistikos studijų Vilniaus universitete drauge, šiandien garsia rašytoja ir leidėja Inga Liutkevičiene. Tai ta pati Inga, kuri skaitytojus supažindino su kontrastinguoju režisierės Galinos Dauguvietytės gyvenimu, tai Inga, kurios dėka sužinojome apie filantropės ponios Almos Adamkienės šeimą ir gyvenimo vingius; ačiū Ingai, parašiusiai knygą apie begalę likimo smūgių iškentusio mokslininko, išskirtinio medicinos erudito, hab. dr. Liubomiro Laucevičiaus profesinę ir žmogiškąją stiprybę… Inga kartu su psichoanalitiku Raimundu Milašiūnu gilinosi į sielos paslaptis ir atskleidė, kaip išvengti „žarijų duobių“, o su epidemiologu prof. Sauliumi Čaplinsku parengė knygą apie AIDS, kurioje pateikė ŽIV istoriją Lietuvoje ir pasaulyje. Ir tai tikrai ne visi kolegės Ingos darbai…

Inga, esi labai kūrybinga! Kiek knygų jau esi parašiusi, kuri sekėsi lengviausiai?

Iki šiol esu parašiusi 21 knygą. Lengviausia buvo rašyti knygas su psichoanalitiku Raimundu Milašiūnu ir profesoriumi Sauliumi Čaplinsku. Jie buvo konkretūs, o temos man - įdomios ir gerai žinomos dar nuo tada, kai viename šalies dienraščių kelerius metus rašiau apie sveikatą. Įspūdinga asmenybė yra akademikas, mokslininkas ir verslininkas Vladas Algirdas Bumelis, bet knygose aprašoma biotechnologijų sritis žurnalistui nėra lengva, todėl, nors dirbdami daug juokiamės ir iš šono gali atrodyti, kad linksmai leidžiame laiką, visgi vėliau turiu įdėti daug darbo, daug ką išsiaiškinti, daug sužinoti, norėdama profesoriaus vardu parašyti knygą gerai.

Ingos darbo kraitė...

Bendrauji su iškiliais žmonėmis, intelektualais, giliniesi į jų vertybes, patirtį, išgyventas klaidas ir sėkmės akimirkas... Ką gauni, kuo pasipildai, rašydama knygas?

Darbas su šiais žmonėmis yra didžioji mano profesijos privilegija, o man asmeniškai - gyvenimo mokykla. Kiekviena asmenybė palieka įspaudą visam gyvenimui. Penkiolikos metų darbas ir bendravimas su Galina Dauguvietyte padėjo suprasti, kad senatvėje net linksmiausių plaučių žmonės jaučiasi labai vieniši, ypač jei jie neturi šeimos, vaikų, anūkų. Ją mėgo, ja žavėjosi daugybė nepažįstamų žmonių, tačiau niekas iš tiesų nemylėjo. Viena garsiausių medicinos pasaulio asmenybių profesorius Liubomiras Laucevičius (apie jį rašiau iš likusių vaizdo įrašų, kitų žmonių pasakojimų) sužavėjo mokėjimu išgyventi net sunkiausiose situacijose Sibire, taip pat - atsidavimu profesijai, altruistiškumu, gebėjimu derinti darbą ir poilsį. Profesorius V. A. Bumelis yra tokia asmenybė, apie kurią vien pagalvojus norisi siekti, veikti, daryti, mokytis! Profesoriaus humoro jausmas - nepakartojamas, elgesys su aplinkiniais - pagarbus ir neleidžiantis įtarti, kad tai - vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. „Didžiuotis turtais yra nekultūringo žmogaus bruožas“, - tvirtina jis.

Iš visų savo knygų herojų vis ko nors gero išmokstu, visiems jiems, kaip asmenybėms, simpatizuoju. Ir niekada jų nepamiršiu.

Kūrybinė veikla, kaip kiekvienas atsakingas darbas, išsekina... Kaip, Inga, sekasi to išsekimo, to pervargimo išvengti?

Nesu grožinės literatūros kūrėja ar poetė, tad įkvėpimo laukti nereikia. Sėdu ir rašau. Tai yra darbas. Jeigu spaudžia terminai, tenka dirbti, dirbti ir dirbti, apie poilsį tuomet galvoju mažiausiai... Ypač įtemptai ir daug dirbdavau, kai teko derinti darbą laikraščių redakcijose ir tuo pat metu rašyti knygas. Labai pavargdavau, kartais per mažai pamiegodavau. Dabar, kai jau dešimtį metų esu pati sau darbdavė, elgiuosi atsakingiau, daugiau dėmesio skiriu poilsiui, pasiilginu atostogas. Turiu kasdienių poilsio ritualų.

Ar galėtumėte įvardyti didžiausią sveikatos problemą, kurią teko „pažinti“?

Didžiausia mano sveikatos problema – antsvoris (juokiasi – V.G.). Sėdimas darbas ir laikas, kai mažai dėmesio skyriau sau, judėjimui, nes svarbiausia buvo darbas, šeima, augantis vaikas, labai daug darbo kelionių, beprotiškas tempas tikrai padarė savo - kilogramai užaugo nepastebimai. Tai ir yra geriausias įrodymas to, kad jeigu apleidi kurią nors savo gyvenimo sritį, gerų rezultatų nelauk. Galvodama apie šią problemą ir žinodama, kiek sveikatos bėdų ilgainiui pridaro per didelis svoris, pradžiai užsibrėžiau mažą tikslą – bent jau sustabdyti svorio augimą. Ir štai jau dešimt metų jis nebedidėja. Kas padėjo? Peržiūrėtas vakarienės racionas ir kasdienis vaikščiojimas ne mažiau 10 tūkstančių žingsnių, taip pat - šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis, o vieną dieną per savaitę - ilgesnis pėsčiųjų žygis pasivaikščiojimų takais, kurių Lietuvoje apstu, tik vaikščiok. Kitas etapas turėtų būti svorio mažinimas. Bet turint gerą apetitą, mėgstant raudonąjį vyną, dirbant sėdimą darbą ir turint pomėgį skaityti knygas, o ne sportuoti, šis etapas gali ir „neįvykti“... Ieškau pasiteisinimo - labai komfortiškai jaučiausi Maltoje, kur tik nuvykusi pastebėjau, kiek daug ten apkūnių žmonių. Ilgiau pabuvusi pamačiau – valgo jie labai gardžiai, daug ir ilgai, gurkšnoja vyną, po pietų eina pasėdėti ar pagulėti, o didžiausias jų sportas – žiūrėti futbolo varžybas per televiziją. Jaučiausi sava tarp savų, truputį netobula, nesportiška, bet - laiminga...

Iš tiesų, anot romėnų filosofo Senekos, didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, didelė – nieko nedarant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. Sutinki?

Nesutinku. Klaidos klaidoms nelygios. Nesu padariusi tokių didelių klaidų, dėl kurių tektų graužtis, o mažos – tai tik gyvenimo spalvos, nuotykiai. Niekada taip nebuvo, kad nieko nedaryčiau, neįsivaizduoju tokio gyvenimo. Yra buvę momentų, kai leidau laiką prie gražaus vandenyno, bet po trijų savaičių nebedžiugino nei vanduo, nei saulėlydžiai, nei vaikščiojimai nuostabia pakrante, nes žmogaus prigimtis nėra sėdėti ir žiūrėti, galiausiai tai tampa rutina, nuoboduliu ir beprasmiškumu. Jau geriau tada daryti tai, ką reikia, pavyzdžiui, savanoriauti hospise, pasiimti vaiką iš vaikų namų ar šunį iš prieglaudos - bus daugiau laimės ir prasmės.

Tasai pats Seneka savo laiškuose cituoja Hekatoną: „Klausi manęs, ką aš pasiekiau? Susidraugavau su savimi“. Kaip manai, kiek svarbu žmogui būti santarvėje su savimi?

Draugystė su savimi, savęs pažinimas ir priėmimas tokio, koks esi, yra žmogaus psichologinio komforto pagrindų pagrindas. Jaunystėje sunku tą pasiekti, nes tam reikia įgyti gyvenimiškosios išminties, išbandyti save ir kitus įvairiose situacijose. Iš patirties galiu pasakyti - kol einate savęs link, klausykite tik tų, kurie vienoje ar kitoje gyvenimo srityje yra kažką reikšmingo pasiekę. Klaida klausyti išsiskyrusių žmonių, kurie patarinėja, kaip reikia gyventi šeimoje. Klaida klausyti nuomonės apie tai, kaip neteisingai dirbate, jei tai išsako tie, kurie mažai dirba, nedirba ar yra mažiau profesionalūs nei jūs. Klausydami tokių patarėjų, ilgai eisite savęs link. Todėl klausykite protingesnių, daugiau pasiekusių žmonių patarimų. Išsiugdykite kritinį mąstymą dėl visko, kas jums brukama, nes už to slypi ne jūsų tikslai.

Sakoma, jog nėra maža, jei užtenka, ir niekada nėra daug, jei neužtenka. Kiek, tavo nuomone, žmogaus savijautai, sveikatai turi įtakos turtas? Šiandien pinigų, turto kultas (ypač tarp jaunimo) – irgi populiarumo viršūnėje!

Nenuvertinu pinigų, bet ir neišaukštinu. Tikiu savo knygos herojumi ir draugu Samueliu Tacu, garsiu Niujorko kineziterapeutu, milijonieriumi ir meno kolekcininku, kuris gydo pasaulio garsenybes. Jis sako, kad dauguma labai turtingų žmonių yra vieniši ir nelaimingi. Supratau viena - pinigų būtina uždirbti tiek, kad nejaustum skurdo, bet uždirbti milijonų tikrai nebūtina, nes tada atsiranda daug kitų problemų.

Sakoma, jog reikia rūpintis ne kad ilgai gyventum, o kad gyventum pakankamai. Kita vertus, anot man imponuojančio kūrėjo Senekos, niekas nėra toks senas, kad nedrįstų tikėtis dar vienos dienos. O viena diena – tai gyvenimo žingsnis... Kaip „ilgini“ gyvenimą?

Niekas nežino, ar realiai mes galime prailginti savo gyvenimą. Net kasdien nueinami privalomi žingsniai, manau, to visgi negarantuoja, nes mačiau pakankamai žmonių, kurie valgė bet ką, gėrė, rūkė, buvo stori per liemenį ir kitas vietas, bet gyveno ilgai ir gal net laimingiau už tuos, kurie nuolat save ribojo, kankino dietomis, daug vaikščiojo, bėgiojo... Matyt, yra dar kažkas, nuo ko priklauso, kiek ilgai gyvensime. Be to, nepamirškime, kad ilgaamžiškumas lemia kitas, mažai nuo mūsų gyvenimo būdo priklausančias ligas - Alzheimerį, senatvinę demensiją, delyrą, kai kurias vėžio formas. Ne kartą ir ne du labai seni žmonės man yra sakę – nebenoriu gyventi, nebeįdomu, bet jie nieko negalėjo pakeisti. Ir šiuo atveju tiesa, matyt, slypi kažkur per vidurį tarp paranojiško sveikatinimosi ir nusikalstamo sveikatos apleidimo...

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė

Nuotraukos - iš I. Liutkevičienės asmeninio albumo

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 6 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Rašytoja, žurnalistė, studijų draugė Inga Liutkevičienė - apie paranojišką sveikatinimąsi ir nusikalstamą sveikatos apleidimą... Prieš kurį laiką maloniai pasikalbėjau su žurnalistikos studijų Vilniaus universitete drauge, šiandien garsia rašytoja ir leidėja Inga Liutkevičiene. Tai ta pati Inga, kuri skaitytojus supažindino su kontrastinguoju režisierės Galinos Dauguvietytės gyvenimu, tai Inga, kurios dėka sužinojome apie filantropės ponios Almos Adamkienės šeimą ir gyvenimo vingius; ačiū Ingai, parašiusiai knygą apie begalę likimo smūgių iškentusio mokslininko, išskirtinio medicinos erudito, hab. dr. Liubomiro Laucevičiaus profesinę ir žmogiškąją stiprybę… Inga kartu su psichoanalitiku Raimundu Milašiūnu gilinosi į sielos paslaptis ir atskleidė, kaip išvengti „žarijų duobių“, o su epidemiologu prof. Sauliumi Čaplinsku parengė knygą apie AIDS, kurioje pateikė ŽIV istoriją Lietuvoje ir pasaulyje. Ir tai tikrai ne visi kolegės Ingos darbai… Inga, esi labai kūrybinga! Kiek knygų jau esi parašiusi, kuri sekėsi lengviausiai? Iki šiol esu parašiusi 21 knygą. Lengviausia buvo rašyti knygas su psichoanalitiku Raimundu Milašiūnu ir profesoriumi Sauliumi Čaplinsku. Jie buvo konkretūs, o temos man - įdomios ir gerai žinomos dar nuo tada, kai viename šalies dienraščių kelerius metus rašiau apie sveikatą. Įspūdinga asmenybė yra akademikas, mokslininkas ir verslininkas Vladas Algirdas Bumelis, bet knygose aprašoma biotechnologijų sritis žurnalistui nėra lengva, todėl, nors dirbdami daug juokiamės ir iš šono gali atrodyti, kad linksmai leidžiame laiką, visgi vėliau turiu įdėti daug darbo, daug ką išsiaiškinti, daug sužinoti, norėdama profesoriaus vardu parašyti knygą gerai. Ingos darbo kraitė... Bendrauji su iškiliais žmonėmis, intelektualais, giliniesi į jų vertybes, patirtį, išgyventas klaidas ir sėkmės akimirkas... Ką gauni, kuo pasipildai, rašydama knygas? Darbas su šiais žmonėmis yra didžioji mano profesijos privilegija, o man asmeniškai - gyvenimo mokykla. Kiekviena asmenybė palieka įspaudą visam gyvenimui. Penkiolikos metų darbas ir bendravimas su Galina Dauguvietyte padėjo suprasti, kad senatvėje net linksmiausių plaučių žmonės jaučiasi labai vieniši, ypač jei jie neturi šeimos, vaikų, anūkų. Ją mėgo, ja žavėjosi daugybė nepažįstamų žmonių, tačiau niekas iš tiesų nemylėjo. Viena garsiausių medicinos pasaulio asmenybių profesorius Liubomiras Laucevičius (apie jį rašiau iš likusių vaizdo įrašų, kitų žmonių pasakojimų) sužavėjo mokėjimu išgyventi net sunkiausiose situacijose Sibire, taip pat - atsidavimu profesijai, altruistiškumu, gebėjimu derinti darbą ir poilsį. Profesorius V. A. Bumelis yra tokia asmenybė, apie kurią vien pagalvojus norisi siekti, veikti, daryti, mokytis! Profesoriaus humoro jausmas - nepakartojamas, elgesys su aplinkiniais - pagarbus ir neleidžiantis įtarti, kad tai - vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. „Didžiuotis turtais yra nekultūringo žmogaus bruožas“, - tvirtina jis. Iš visų savo knygų herojų vis ko nors gero išmokstu, visiems jiems, kaip asmenybėms, simpatizuoju. Ir niekada jų nepamiršiu. Kūrybinė veikla, kaip kiekvienas atsakingas darbas, išsekina... Kaip, Inga, sekasi to išsekimo, to pervargimo išvengti? Nesu grožinės literatūros kūrėja ar poetė, tad įkvėpimo laukti nereikia. Sėdu ir rašau. Tai yra darbas. Jeigu spaudžia terminai, tenka dirbti, dirbti ir dirbti, apie poilsį tuomet galvoju mažiausiai... Ypač įtemptai ir daug dirbdavau, kai teko derinti darbą laikraščių redakcijose ir tuo pat metu rašyti knygas. Labai pavargdavau, kartais per mažai pamiegodavau. Dabar, kai jau dešimtį metų esu pati sau darbdavė, elgiuosi atsakingiau, daugiau dėmesio skiriu poilsiui, pasiilginu atostogas. Turiu kasdienių poilsio ritualų. Ar galėtumėte įvardyti didžiausią sveikatos problemą, kurią teko „pažinti“? Didžiausia mano sveikatos problema – antsvoris (juokiasi – V.G.). Sėdimas darbas ir laikas, kai mažai dėmesio skyriau sau, judėjimui, nes svarbiausia buvo darbas, šeima, augantis vaikas, labai daug darbo kelionių, beprotiškas tempas tikrai padarė savo - kilogramai užaugo nepastebimai. Tai ir yra geriausias įrodymas to, kad jeigu apleidi kurią nors savo gyvenimo sritį, gerų rezultatų nelauk. Galvodama apie šią problemą ir žinodama, kiek sveikatos bėdų ilgainiui pridaro per didelis svoris, pradžiai užsibrėžiau mažą tikslą – bent jau sustabdyti svorio augimą. Ir štai jau dešimt metų jis nebedidėja. Kas padėjo? Peržiūrėtas vakarienės racionas ir kasdienis vaikščiojimas ne mažiau 10 tūkstančių žingsnių, taip pat - šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis, o vieną dieną per savaitę - ilgesnis pėsčiųjų žygis pasivaikščiojimų takais, kurių Lietuvoje apstu, tik vaikščiok. Kitas etapas turėtų būti svorio mažinimas. Bet turint gerą apetitą, mėgstant raudonąjį vyną, dirbant sėdimą darbą ir turint pomėgį skaityti knygas, o ne sportuoti, šis etapas gali ir „neįvykti“... Ieškau pasiteisinimo - labai komfortiškai jaučiausi Maltoje, kur tik nuvykusi pastebėjau, kiek daug ten apkūnių žmonių. Ilgiau pabuvusi pamačiau – valgo jie labai gardžiai, daug ir ilgai, gurkšnoja vyną, po pietų eina pasėdėti ar pagulėti, o didžiausias jų sportas – žiūrėti futbolo varžybas per televiziją. Jaučiausi sava tarp savų, truputį netobula, nesportiška, bet - laiminga... Iš tiesų, anot romėnų filosofo Senekos, didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, didelė – nieko nedarant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. Sutinki? Nesutinku. Klaidos klaidoms nelygios. Nesu padariusi tokių didelių klaidų, dėl kurių tektų graužtis, o mažos – tai tik gyvenimo spalvos, nuotykiai. Niekada taip nebuvo, kad nieko nedaryčiau, neįsivaizduoju tokio gyvenimo. Yra buvę momentų, kai leidau laiką prie gražaus vandenyno, bet po trijų savaičių nebedžiugino nei vanduo, nei saulėlydžiai, nei vaikščiojimai nuostabia pakrante, nes žmogaus prigimtis nėra sėdėti ir žiūrėti, galiausiai tai tampa rutina, nuoboduliu ir beprasmiškumu. Jau geriau tada daryti tai, ką reikia, pavyzdžiui, savanoriauti hospise, pasiimti vaiką iš vaikų namų ar šunį iš prieglaudos - bus daugiau laimės ir prasmės. Tasai pats Seneka savo laiškuose cituoja Hekatoną: „Klausi manęs, ką aš pasiekiau? Susidraugavau su savimi“. Kaip manai, kiek svarbu žmogui būti santarvėje su savimi? Draugystė su savimi, savęs pažinimas ir priėmimas tokio, koks esi, yra žmogaus psichologinio komforto pagrindų pagrindas. Jaunystėje sunku tą pasiekti, nes tam reikia įgyti gyvenimiškosios išminties, išbandyti save ir kitus įvairiose situacijose. Iš patirties galiu pasakyti - kol einate savęs link, klausykite tik tų, kurie vienoje ar kitoje gyvenimo srityje yra kažką reikšmingo pasiekę. Klaida klausyti išsiskyrusių žmonių, kurie patarinėja, kaip reikia gyventi šeimoje. Klaida klausyti nuomonės apie tai, kaip neteisingai dirbate, jei tai išsako tie, kurie mažai dirba, nedirba ar yra mažiau profesionalūs nei jūs. Klausydami tokių patarėjų, ilgai eisite savęs link. Todėl klausykite protingesnių, daugiau pasiekusių žmonių patarimų. Išsiugdykite kritinį mąstymą dėl visko, kas jums brukama, nes už to slypi ne jūsų tikslai. Sakoma, jog nėra maža, jei užtenka, ir niekada nėra daug, jei neužtenka. Kiek, tavo nuomone, žmogaus savijautai, sveikatai turi įtakos turtas? Šiandien pinigų, turto kultas (ypač tarp jaunimo) – irgi populiarumo viršūnėje! Nenuvertinu pinigų, bet ir neišaukštinu. Tikiu savo knygos herojumi ir draugu Samueliu Tacu, garsiu Niujorko kineziterapeutu, milijonieriumi ir meno kolekcininku, kuris gydo pasaulio garsenybes. Jis sako, kad dauguma labai turtingų žmonių yra vieniši ir nelaimingi. Supratau viena - pinigų būtina uždirbti tiek, kad nejaustum skurdo, bet uždirbti milijonų tikrai nebūtina, nes tada atsiranda daug kitų problemų. Sakoma, jog reikia rūpintis ne kad ilgai gyventum, o kad gyventum pakankamai. Kita vertus, anot man imponuojančio kūrėjo Senekos, niekas nėra toks senas, kad nedrįstų tikėtis dar vienos dienos. O viena diena – tai gyvenimo žingsnis... Kaip „ilgini“ gyvenimą? Niekas nežino, ar realiai mes galime prailginti savo gyvenimą. Net kasdien nueinami privalomi žingsniai, manau, to visgi negarantuoja, nes mačiau pakankamai žmonių, kurie valgė bet ką, gėrė, rūkė, buvo stori per liemenį ir kitas vietas, bet gyveno ilgai ir gal net laimingiau už tuos, kurie nuolat save ribojo, kankino dietomis, daug vaikščiojo, bėgiojo... Matyt, yra dar kažkas, nuo ko priklauso, kiek ilgai gyvensime. Be to, nepamirškime, kad ilgaamžiškumas lemia kitas, mažai nuo mūsų gyvenimo būdo priklausančias ligas - Alzheimerį, senatvinę demensiją, delyrą, kai kurias vėžio formas. Ne kartą ir ne du labai seni žmonės man yra sakę – nebenoriu gyventi, nebeįdomu, bet jie nieko negalėjo pakeisti. Ir šiuo atveju tiesa, matyt, slypi kažkur per vidurį tarp paranojiško sveikatinimosi ir nusikalstamo sveikatos apleidimo... *Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė* *Nuotraukos - iš I. Liutkevičienės asmeninio albumo*	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)