Gyvename sudėtingą laiką – visi skubame, bėgame, lekiame, o visa tai negali neatsiliepti sveikatai. Nėra žmogaus, kuris nebūtų patyręs psichoemocinių problemų. Ką kalbėti apie suaugusius, jei net vaikai skundžiasi pervargimu, nuotaikų kaita, nemiga, nepaaiškinamu nerimu. Ką daryti? LSMU lektorė, garsi šalies kineziterapeutė Brigita Zachovajevienė įvardija keletą svarbių dalykų, kaip sau padėti.
Brigita Zachovajevienė
Gerbiama Brigita, pastaruoju metu akcentuojamos ypač teigiamai organizmą veikiančios vandens procedūros, pirtys, mankštos… Kokius išskirtumėte tokių užsiėmimų privalumus?
Pirmiausia norėčiau išskirti tris pagrindines jungtis, kurių dėka kiekvieno žmogaus organizmas gali normaliai funkcionuoti. Tai fizinė, emocinė ir biocheminė dedamosios dalys. Jei vertiname vandens, pirčių ir fizinio aktyvumo arba mankštos poveikį, būtent tas poveikis ir pasireiškia per visas šias sistemas – tiek fiziškai, tiek psichoemociškai, tiek biochemiškai. Minėtų užsiėmimų dėka apkraunama tiek griaučių – raumenų sistema, tiek visos kitos organizmo sistemos, reguliuojančios žmogaus organizme vykstančius procesus. Todėl veikiant vandeniui, fiziniam ir psichoemociniam krūviams, koreguojamos visos mano minėtos dedamosios dalys, tokiu būdu organizmui suteikiama kompleksinė pagalba, žmogus iš tokių užsiėmimų gauna visapusišką naudą.
Papasakokite plačiau apie psichoemocinį vandens ir pirties poveikį žmogui.
Prisiminkime, kokia gi yra žmogaus vystymosi pradžia. Be abejo, vanduo. Vaisius auga ir vystosi gimdoje, vandens terpėje. Vaisiaus vandenys jį saugo. Taigi vandens terpė žmogui yra pažįstama. Antra vertus, vanduo veikia atpalaiduojančiai – tiek girdint jo cirkuliavimo garsą, tiek esant vandenyje skatinamos teigiamos emocijos, vanduo veikia raminančiai. Vanduo paveikus ir judesiais, kuriuos mes atliekame vandenyje, ir pirmiausia per griaučių – raumenų sistemą, taip pat lytėjimą, o endokrininė sistema sąlygoja laimės hormonų išsiskyrimą, taip žmogus pajunta tam tikrą psichoemocinį pakylėjimą. Na, o pirties šiluma, kaip fizikinis veiksnys, taip pat veikia atpalaiduojančiai, mažina psichoemocinę ir minkštųjų audinių įtampą. Kitaip sakant, tiek vandens, tiek pirties poveikis žmogaus organizmui yra panašus, tarpusavyje gana glaudžiai susijęs.
Šiandien ypač „populiarios“ judamojo – atramos aparato ligos. Koks galėtų būti tokių ligų gydymas vandenyje, kokia tokių ligų profilaktika?
Kadangi, kaip minėjau, dėl gravitacinių jėgų poveikio mažėjimo vandenyje sumažėja bendras kūno svoris, kartu ir galūnės tampa lengvesnės, todėl bet kokius judesius vandenyje atlikti yra daug paprasčiau. Be to, judesio metu susidariusios vandens srovės veikia ir odos receptorius, ir susitraukiančias struktūras, raumenis, taigi lengvėja sąnarių darbas, gerėja sąnario kapsulės elastingumas. Kadangi vanduo turi kėlimo funkciją, vandenyje sąnariams esant tam tikrose padėtyse, mąžta jų apkrova, gerėja kraujotaka, didėja minkštųjų audinių elastingumas, tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl visos procedūros vandenyje yra neabejotinai puiki ir įvairiapusė reabilitacija, kartu ir įvairių organizmo sistemų gero funkcionavimo prevencija.
Kokiomis ligomis sergantiems reikėtų vengti lankymosi baseine? O gal priešingai – kontraindikacijų tam nėra?
Kalbant apie vandens terapiją, būtų sunku išskirti kokią nors ligą, kai vandens procedūrų rekomenduojama vengti. Jeigu žmogus baseine ir pirtyse siekia tik atsipalaiduoti, lankymasis čia jam tikrai nepakenks. Na, žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai pasireiškia ūmūs uždegiminiai procesai, karščiuojama, yra žaizdų, vargina ūmios užkrečiamosios infekcijos ar kai kurios odos ligos – tokiu atveju kelionę į SPA centrą reikėtų atidėti. Atsargiau reikėtų elgtis ir turintiems aukštą kraujo spaudimą, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Priklausomai nuo to, kokių nusiskundimų žmogus turi, parenkamos individualios vandens procedūros, ypač jei galvojama apie intensyvesnius fizinius krūvius. Sergantiems neurologinėmis ligomis (pavyzdžiui, epilepsija) vandens procedūros taip pat labai veiksmingos, nes tai puiki atsipalaidavimo, nusiraminimo priemonė, tik rekomenduojama rinktis negilias baseino zonas. Nereikėtų vandens procedūrų baimintis ir sirgusiems insultu – Halliwick metodika tokiems ligoniams rekomenduoja vandens terapiją kaip labai efektyvią organizmo sustiprinimo, jėgų atstatymo priemonę. Baseinas padeda sustiprėti ir Parkinsono liga sergantiems pacientams, ir ligoniams, kurių medicinos kortelėje yra įrašyta grėsmingoji išsėtinės sklerozės diagnozė.
O kokius išskirtumėte pirties privalumus? Kaip pirtis veikia žmogaus kūno sistemas (kraujotakos, nervų, endokrininę, kvėpavimo ir kt.) ?
Pirtis, be abejo, turi poveikį įvairioms organizmo sistemoms – nuo širdies ir kraujagyslių iki kvėpavimo, endokrininės, limfinės sistemų, centrinės nervų sistemos. Tinkamai parinkta pirties rūšis ir temperatūra – idealus organizmo atsipalaidavimas. Pirtyje prakaituojant iš organizmo pašalinama daug toksinų, kurie kaupiasi ne tik kvėpuojant, ne tik veikiant įvairiems metaboliniams procesams, bet ir patiriant emocinius išgyvenimus, stresą, nuotaikų kaitą ir panašiai… Pirtis gali būti ne tik kaip relaksacinė priemonė, bet ir kaip kūno treniruočių vieta, todėl nereikėtų „perspausti“, rekomenduojama įvertinti savo organizmo pajėgmus ir pasirinkti tinkamą krūvį. Kodėl? Nes, kaip sakoma, pirties malonumai gali vesti dviem priešingomis kryptimis: tiek „nuo infarkto“, tiek – „į infarktą“. Taip pat reikėtų vertinti skirtingų pirčių poveikį, nes pirtys gali turėti įtakos uždegiminių procesų paūmėjimui. Tuo tarpu sergant kvėpavimo sistemos ligomis pirtys itin rekomenduojaos, ypač jei pasirenkama drėgna pirtis ir saikingai aukšta jos temperatūra. Tokios pirtys ypač rekomenduojamos bronchine astma sergantiems žmonėms, taip pat ir esant griaučių – raumenų sistemos sutrikimams, pasireiškiant sąnarių, nugaros, raumenų skausmams.
Koks pirties poveikis kūnui?
Šildantys kompresai yra naudojami lokaliai, o pirties poveikis organizmui yra sisteminis, todėl pirmiausia reikėtų išsiaiškinti raumenų skausmo priežastį. Jei ta priežastis – uždegiminė reakcija, tuomet šiluma apskritai nėra rekomenduojama. Jei sąnarių skausmas susijęs su pofiziniais krūviais, tuomet pirtis gali būti vertinama kaip aktyvi atsipalaidavimo priemonė, nors, tiesa, dabar mokslas nagrinėja ir priešingo, šaldančio efekto (krioterapijos) poveikio naudą organizmui po intensyvaus fizinio krūvio. Na, o kontrastinės vonios ir dušai ypatingai gerai veikia ne tik raumenų sistemą, bet ir periferinių kaujagyslių sieneles. Kodėl? Nes jos pačios valingai susitraukti negali, tokius procesus reguliuoja vegetacinė nervų sistema, todėl kontrastinės (šalto ir karšto vandens) procedūros yra vienas iš veiksmingiausių kraujagyslių sienelių stiprinimo metodų. Tiesa, esant ūmiems nugaros skausmams kontrastinio dušo reikėtų vengti, nes nervinių šaknelių dirginimas gali iššaukti dar didesnį paūmėjimą.
Kaip reikėtų elgtis pirtyje (gulėti, sėdėti, sulenkti ar ištiesti kojas, mūvėti galvos apdangalą), kad kūnas gautų maksimalią naudą?
Tinkamiausia padėtis pirtyje – gulimoji, kai galva ir kojos yra viename aukštyje. Sėdėti susilenkus, susispaudus, susirietus nepatariama todėl, kad dėl karščio aktyvėja kraujotaka, o juk kraujas turi lengvai cirkuliuoti. Tą įmanoma pasiekti tik esant laisvoje padėtyje. Be abejo, daug priklauso nuo pirties galimybių. Vis dėlto jei pirtyje daug žmonių ir nėra sąlygų laisvam buvimui, geriau palaukti, kol joje atsiras daugiau vietos. Rekomenduojama po plaukiojimo baseine ar pasilepinimo sūkurinėje vonioje, prieš einant į pirtį, pasikeisti ar bent išsiplauti maudymosi aprangą, kad karštoje aplinkoje chloro garų įkvėptume kuo mažiau. O dar geriau į pirtį eiti išvis be rūbų. Galvos apdangalas taip pat būtinas pirties atributas, nes nuo pavojingo aukštos temperatūros poveikio apsaugo ne tik plaukus, bet ir centrinę nervų sistemą.
Ką rekomenduotumėte žmonėms, kuriems diagnozuotos vienokios ar kitokios ligos, bet jie labai nori lankytis pirtyse?
Labai svarbu, kokios tai ligos, koks jų pažengimo laipsnis, progresavimas. Jei yra diagnozuoti ūmūs širdies ritmo sutrikimai, karštyje gali padažnėti širdies susitraukimo dažnis. Pirtys nerekomenduojamos onkologiniams ligoniams, po krūties pašalinimo, kai kurių ginekologinių ar urologinių operacijų, nes jei buvo pašalinti limfmazgiai, pirtis gali paskatinti metastazių formavimąsi.
Ar vaikams galima lankytis pirtyje? Kokios būtų Jūsų rekomendacijos?
Viskas priklauso nuo to, koks yra vaiko amžius, nes vaiku laikomas ir dvejų metukų mažylis, ir keturiolikmetis paauglys. Vaikas niekada nesėdės pirtyje kentėdamas, jeigu jam ten nepatiks, kad ir kaip to norėtų pirties entuziastai tėvai. Reikia stebėti vaiką ir atsižvelgti į jo instinktyvų pasirinkimą. Noriu priminti, kad mažų vaikų termoreguliacinė sistema dar nėra pilnai susiformavusi, todėl juos prie pirties reikėtų pradėti pratinti atsargiai, pradedant nuo žemesnių temperatūrų ir, aišku, būtinai atsižvelgiant į vaiko norus.
Ar nėščiosioms galima lankytis pirtyse, sūkurinėse voniose, masažiniuose baseinuose?
Jei iki nėštumo moteris lankėsi SPA centruose, jei organizmui tai nėra naujiena, jei moteris gerai pažįsta savo organizmą ir jo reakciją į šilumą – taip, galima, nes pirtis – ne kontraindikacija nėštumui. Kalbant apie masažinius baseinus ar sūkurines vonias, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog tokių procedūrų metu gali būti sudirginamos refleksogeninės zonos, susijusios su gimda, o tai gali sąlygoti gimdos susitraukimą, kas jau yra gresiančio persileidimo požymis. Todėl kiekviena nėščioji po apsilankymo sūkurinėje vonioje ar masažiniame baseine pirmiausia turėtų įvertinti savo savijautą, atkreipti dėmesį į gimdos būseną. Jei viskas gerai, procedūras galima tęsti, tačiau pajutus menkiausią įtarimą rekomenduotina pasitarti su prižiūrinčia gydytoja ginekologe. Beje, užsienyje yra populiari praktika nėščiosioms rekomenduoti lankyti vandens terapijos procedūras dėl dubens raiščių atsipalaidavimo sindromo tikimybės, nes gimdyti besiruošdamas organizmas išskiria hormoną relaksiną, kuris atpalaiduoja viso organizmo raiščius, o dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas nėštumo metu sausumoje iššaukia didelius skausmus judant. Vandenyje tie skausmai sumažėja, nes sumažėja poveikis į dubens sritį bei dubens kaulus. Tokiu būdu nėštumo metu užtikrinamas fizinis aktyvumas.
Koks tokių procedūrų poveikis vaisiui? Ar jam tai nekenksminga?
Vaisiui tikrai nekenksminga. Nepasakysiu nieko naujo – vaisius išgyvena visas emocijas, kokias išgyvena mama. Jei mamai vandenyje gera, malonu – tą patį jaučia ir vaisius. O visos teigiamos emocijos vaisiaus vystymuisi – tik į naudą.
Plaukimo nauda skirtingų grupių žmonėms – vaikams, besilaukiančioms moterims, senjorams?
Vandenyje pirmiausia sumažėja stuburo apkrova, vienu metu dirba viso kūno raumenys. Plaukiojant labai svarbu išmokti teisingai, taisyklingai kvėpuoti, nes tik tada, kai kvėpuojama taisyklingai, treniruojami kvėpavimo takai, teigiamai veikiama širdies ir kraujagyslių sistema. Taisyklingas kvėpavimas yra vadinamas gyvybės šaltiniu.
Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė
fiziomedika.lt nuotrauka
