2022 m. rugsėjo 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Alesia iš Baltarusijos: „Man nepatinka ir vieni, ir kiti...“


Alesia atostogų į Turkiją su paaugle dukra atvyko iš Baltarusijos. Dar tiksliau – iš Vitebsko, kur daug metų gyvena. Vienuolikos naktų kelionė gerame viešbutyje jai atsiėjo 2300 eurų. Labai daug! Nes šiemet, kaip niekada anksčiau, prie jos kelionės galutinės kainos pripliusavo net 230 eurų kuro mokestį! O jis susidarė dėl to, kad Baltarusijai buvo paskelbtos sankcijos ir jos aviakompanijų lėktuvams Europos Sąjungos šalių erdve naudotis uždrausta. Taigi vietoj anksčiau įprastų 3 valandų (skrendant iš Vitebsko) kelionė į Turkiją dabar trunka net 6 valandas. Nes, apeidamas Ukrainos erdvę, lėktuvas į Turkiją skrenda per Kazachstaną.

Jei Alesia turėtų Šengeno vizą, šiemet mielai būtų apsilankiusi kurioje nors Europos šalyje, deja, neturi vizos – nėra ir galimybės pasiekti vakarus... Dabar baltarusiams, anot jos, laisvas kelias tik į Turkiją, Egiptą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Gruziją. Į kitas šalis – dar brangiau, tad teko rinktis Turkiją.

Alesiai noras kokybiškai pailsėti – svarbiau už viską. Labiausiai jai pikta, kad anksčiau buvo skrydžiai į Antaliją tiesiai iš Vitebsko, o dabar tokie skrydžiai nutraukti, tenka dar 3 valandas belstis iki Minsko oro uosto.

Pasiteiravus, ką Alesia mano apie rusijos paskelbtą karą Ukrainai, moteris daug negalvojusi tėškė: „A mne do lampočki vsie! (Man visi „iki lemputės“ – liet.). Nepatinka rusai, bet nepatinka ir ukrainiečiai. Kodėl? „Todėl, kad ukrainiečiai – vredni žmonės“, - išgirdau atsakymą.  Kuo jie vredni?  Alesia ėmė žerti vieną pavyzdį po kito – tai giminaitį armijoje ukrainietis esą nuskriaudęs; tai ukrainiečiams terūpi apdovanojimai; tai ukrainiečiai – skundikai; tai ukrainiečiai – tinginiai.

Alesia prisiminė prieš porą dienų pasikalbėjusi su tame pačiame viešbutyje apsistojusiais vokiečiais ir iš jų esą išgirdusi, kad ten suvažiavę ukrainiečiai karo pabėgėliai nepuola ieškotis darbo, o laukia tik pašalpų. Nes jos - beveik tokios, kokia ir alga. Tai, girdi, kam dirbti.

Suabejoju, ar nevertėtų tokioje situacijoje ukrainiečius labiau suprasti, jų sprendimus pateisinti, juk daugelis ne tik namus prarado, bet ir buvo suluošinti, neteko artimųjų, augintinių, sveikatos, ramybės, ir panašiai. Taip, Alesia sutiko, kad situacija Ukrainoje – nepavydėtina, bet, panašu, didelio gailestingumo jiems nejaučia.

Ukrainiečiai jai nepatinka dar nuo Krymo okupacijos laikų, nes kai tada skrido į Egiptą, stiuardesė – tik pagalvok! - pirmiau aptarnavo ukrainiečius, o tik po to atsisuko į ją, kalbėjusią rusiškai!

Alesiai pikta ir dėl situacijos Baltarusijoje. Taip, ji pripažįsta, Baltarusijos prezidentas „pridurkas“, beveik visi baltarusiai jo nemėgsta ir nebalsuoja už jį per rinkimus, bet, še tau, kaip tik rinkimai, taip jis susirenka apie 90 proc. balsų. Fantastika! Aišku, Alesia viską puikiai supranta, todėl tik kreivai nusišypso...

O ar myli baltarusiai Lietuvoje laikinai įsikūrusią, jei galima taip išsireikšti, širdžių prezidentę Sviatlaną? Anot Alesios, šita moteriškė prezidento krėsle, žinoma, geriau būtų už Aliaksandrą, bet irgi ne kažin kas. Kodėl? Nes daug žada, o rezultato – jokio.

Žmonėms reikia stipraus lyderio, kuris būtų ir drąsus, ir be galo išmintingas. Apie Sviatlaną, girdi, vargu ar būtų galima tą pasakyti.

Alesia su šiurpu prisimena Minske ir kituose didmiesčiuose vykusias piliečių demonstracijas po esą falsifikuotų prezidento rinkimų. Ji pati sakė bijojusi net į daugiabučio balkoną išeiti, nes ne vieną pažįstamą, panorusį iš balkono pasižiūrėti į demonstrantų minią, saugumo pajėgos tiesiog nušovė. Ir niekas nieko nesiaiškino – už ką, kas... Visi viską žinojo, bet visi buvo priversti tylėti. Su žmonėmis, anot baltarusės, valdžios institucijų sargai elgėsi neišpasakytai žiauriai, ir, deja, maištaujančiuosius nuslopino. Dabar Baltarusijoje – ramu, jokių demonstracijų niekas neorganizuoja.

Paprašyta papasakoti, kaip dabar gyvena baltarusiai, Alesia iškart pamini, kad greičiausiai dėl Rusijos karo ir jo padarinių pas juos viskas staigiai pabrango. Jei iki karo už tokią pačią pinigų sumą Alesia nusipirkdavo 2 kg cukraus, tai dabar – tik 1 kg. Panašiai ir su kitais maisto produktais. Anot jos, lukašenka visiems aiškina, neva kainas reikėjo pakelti, kadangi būtina pasirūpinti Europos Sąjungos šalių piliečiais, kurie atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Nors tie patys vokiečiai viešbutyje ją tikino, kad jų parduotuvėse tikrai nieko netrūksta...

Alesia puikiai žino, kad lietuviams panaikintos Baltarusijos vizos – tik važiuokite, prekinkitės. Bet kad lietuviams ko nors truktų – irgi, sako, negirdėjusi. Tik esą valdžios propaganda čia „loja“... Kaip bebūtų gaila, propaganda Baltarusijoje kol kas laimi...

Situacija Baltarusijoje šiandien, Alesios vertinimu, yra „nelabai kokia“. Bankrutuoja įmonės, žmonės atsiduria gatvėje. Antai neseniai bankrotas ištiko didelę Vitebsko pieno perdirbimo įmonę, o per vietos televiziją esą sukosi reportažai, kaip puikiai ji dirbanti, kokių gerų rezultatų pasiekianti! Melas! Arba kitas pavyzdys: laukdami lukašenkos vizito, vienos medienos pramonės įmonės vadovai tam pasiruošė kaip reikalas: atsivežė itališkų laminuotų grindų ir atvykusiam aukščiausiam svečiui parodė, kokius puikius gaminius jie gaminantys! Negana to, keli „savi“ vyrai buvo aprengti įmonės uniforma, neva jie – šios įmonės darbininkai, ir tik jiems buvo leista pateikti klausimus „ponui prezidentui“. Turbūt jau aišku, ko buvo klausiama, ir kokie atsakymai buvo nufilmuoti režimui palankios žiniasklaidos... Tiesa, toje įmonėje, kaip patvirtino Alesia, dirba ir patriotiškų piliečių, bet jie vadovybei seniai žinomi, todėl prieš lukašenkos vizitą buvo saugiai izoliuoti... Na, o kai įmonės, kurioje dirba pati Alesia, valdžia sužinojo, kad ruošiasi atvažiuoti prezidentas, švarinimosi darbai truko kone dvi savaites.

„Tiesa, iščiustyti buvo tik tie kabinetai ir patalpos, į kurias, pagal iš anksto suderintą planą turėtų užsukti šalies vadovas, – kikeno Alesia. - Jau už poros metrų nuošaliau, atidarius duris, net pats velnias sprandą būtų nusilaužęs, kokia ten „tvarka“!“

Alesia neslėpė – tokia pakazucha Baltarusijoje sutinkama kiekviename žingsnyje. Ir nors gyventojai tą puikiai supranta, kažkodėl tyli. Tarsi būtų viskuo patenkinti. „Bet greičiausiai ta tyla – iš baimės,“, - reziumavo baltarusė.

 

Virginija Grigaliūnienė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė, www.kaunozurnalistai.lt redaktorė

 

Virginijos Grigaliūnienės nuotraukose – vaizdai iš Turkijos

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)